Socialiniai tinklai

Aktualijos

Meras bėga iš Radviliškio – ruošiasi Seimo rinkimams

Avatar

Paskelbta

data

Neseniai įvykusios spaudos konferencijos metu rajono vadovas Antanas Čepononis paviešino, kad kandidatuos į Seimą. Sukvietęs žurnalistus Radviliškio rajonui kelintą kadenciją vadovaujantis politikas tai padarė labai nenoriai. Anot konservatoriaus,tai buvo vieša paslaptis. Tačiau kodėl tai reikėjo slėpti daugiau nei pusmetį, lieka paslaptimi.

Spaudos konferencijos metu rajono vadovas kartu su Administracijos direktore Jolanta Margaitiene džiaugėsi, kad daug projektų juda į priekį. Nemažai rajono gyventojų neabejotinai pastebi pokyčius, bet būtų keisčiau, jei kone 4 tūkstančius eurų per mėnesį uždirbantis meras net neturėtų kuo pasigirti. Be abejo, „liūto dalis“ finansuojant projektus ateina iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Reikia pažymėti, kad kai kurie projektai finansavimą gavo dar 2016 metais, tačiau nėra įvykdyti. Pavyzdžiui, Eibariškių parko kraštovaizdžio ar savarankiško gyvenimo namai Aukštelkuose.

Meras A. Čepononis taip ir negalėjo atsakyti į kelis klausimus. Į klausimą, kodėl iš projektų sąrašo dingo Vaižganto progimnazijos stadiono rekonstrukcija, meras nesugebėjo atsakyti. Kai kurie Tarybos nariai teigia, kad pinigai jau buvo skirti, bet rajono valdžia juos nukreipė kita linkme. „Atpirkimo ožiu“ rajono vadovas pasirinko Gintarą Pilypą. Investicijų ir turto valdymo skyriui vadovaujantis vedėjas teigė, kad bus dar kartą kreipiamasi į Švietimo ministeriją. Valdininkas netgi šmaikštaudamas teigė, kad Vaižganto progimnazijos stadiono rekonstrukcija galėtų būti įtraukta į kito ES struktūrinių fondų 2020-2027 metų finansavimo periodą.

Priremti prie sienos dėl vandentvarkos projektų vykdymo, savivaldybės vadovai jautėsi nejaukiai. Juos ypač išmušė klausimas, kodėl Radviliškio mieste esančios sodų bendrijos yra aplenkiamos. 2012-2020 metų strateginiame plane buvo numatyta „Ąžuolo“, „Dobilo“, „Ramunės“ ir „Obelėlės“ teritorijoje įvesti vandens tiekimo ir nuotekų tinklus. Deja, skaičiavimai pateikiami milijoniniai ir tam esą nebeliko ES lėšų. O kur dar „Vyturėlio“, „Bitutės“ ir kitų sodų bendrijų gyventojai, vandens ir nuotekų laukiantys metai iš metų.

„Lietuvos rytas“ domėjosi, kaip Radviliškis tvarkosi su lauko tualetų problema. Juk ne paslaptis, kad ES nustatytas tikslas, kad 98 procentai gyventojų būtų prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, nepasiektas, įskaitant ir Radviliškį. Meras pasiguodė, kad problema sprendžiama savivaldybės lėšomis, kompensuojant iki 300 eurų nuotekų tvarkymo įrenginiams privačiose valdose. Tačiau esminių žingsnių kol kas nesimato.
Rajone akis bado ir prasti, kai kur beveik nepravažiuojami, keliai – tai  patvirtino ir susitikime su alksniupiečiais dalyvavęs vicemeras M. Pauliukas.

Tad spaudos konferencija buvo paversta į priešrinkiminį šou. Kad tai tik vienas elementų ruošiantis rinkiminei estafetei, suprasti gali kiekvienas pilietis. Beje, kaip ir važinėjimas po seniūnijas neva sprendžiant gyventojų problemas. Bet prireikus realios pagalbos, savivaldybės vadovas net nepasirodo.

Puikiausias pavyzdys – Alksniupių bendruomenės kova prieš vėjo jėgainių investuotojus, kur meras nesilaikė savo pažado ir net nesirodė bendruomenės susirinkime. Beje, meras ne tik nesusitiko su alksniupiečiai, tačiau neatvyko susitikti ir su streikuojančiais ūkininkais. Ko nepasakysi apie Tarybos narį G. Lipnevičių, kuris susitiko ir palaikė tiek ūkininkais, tiek alksniupiečius.

Savivaldybės vadovas vis dažniau palieka rajoną be priežiūros. Jo paslaptingi dingimai pradėjo dažnėti. Vienas įsimintiniausių – tai nedalyvavimas naujai išrinkto LR Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijoje, nors mero darbotvarkėje buvo įrašas apie tai. Tada meras tarsi rimtai, tarsi juokaudamas informavo, kad su J. Margaitiene dvi valandas „tvarkė reikalus“.

Paskutinis atvejis dar komiškesnis. Kai Radviliškis šventė 100 metų jubiliejų pergalei prieš bermontininkus pažymėti, mero darbotvarkėje nebuvo jokio įrašo, o po teismo posėdžio A. Čepononis tiesiog išgaravo. Paklaustas, kur buvo, kai visas Radviliškis šventė, jis išsisukinėjo teigdamas vykdęs įstatymų pavestas mero funkcijas. Paprašytas sukonkretinti, jis atsisakė komentuoti. Neseniai paaiškėjo, kad tuo metu buvo Vilniuje. Tiesa, dar 2007 metais „Šiaulių kraštas“ rašė apie jam priklausiusį namą ir butą Vilniuje. Būtų suprantamas noras darbo metu laiką leisti sostinėje, bet ar rajonas už tai turi mokėti?

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Radviliškio rajone sunkiai sužalotas fermos darbininkas

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 20 d. 14.00 val. Radviliškio r., Kairėnėlių k., galvijų fermoje, ūkio darbininkas, gimęs 1958 m., ruošdamas pašarus, per pašarų metimo angą nukrito iš fermos antro aukšto ant pirmo aukšto betoninių grindų. Sunkiai sužalotas nukentėjusysis gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Baisogaloje „Carite“ labdara – tik saviems?

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija gavo baisogalės, pavadinkime ją Janina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundą dėl Baisogalos miestelio katalikiškos labdaros organizacijos „Caritas“ veiklos.

Padeda ne tiems, kuriems reikia?

Pasak Janinos, konfliktas tarp jos ir „Caritas“ moterų kilo, kai ji nuėjo paprašyti pasirinkti labdaros – batų ir rūbų vaikams.
„Aš šiuo metu niekur nedirbu, nors esu baigusi socialinės darbuotojos kursus. Prašiau darbo seniūnės, sakė, kad šiuo metu nėra lėšų, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys pasakė: „Jūs ieškokitės darbo pati, o tada mes jau žiūrėsime“.

Nuėjus į „Caritas“ būstinę, jos darbuotoja Aldona Štankelienė net neleido užlipti į antrą aukštą, kur sudėta labdara, sakė, kad aš galiu eiti dirbti. Man buvo pasakyta, kad jos padeda tik sunkiai besiverčiantiems, o aš į tą kategoriją nepatenku. Vieną kartą norėjau paprašyti vyrui kokių nors darbinių batų, tai nė tų negavau“,- liejo apmaudą moteris.

Pasak baisogalės, „Carito“ moterys padeda ne tiems žmonėms: „Yra geriančių šeimų, kurioms duodama labdara. Taip pat „Carito“ darbuotojos padeda vienai jaunai moteriai, pas kurią dažnai lankosi vaikų teisių specialistai dėl vaiko nepriežiūros – jos vienas vaikas jau paimtas, gyvena pas tėvą, o moteris mėgsta linksmą gyvenimą, dažnai ten vyksta pobūviai. Tiesa, šiuo metu neturi ir darbo – buvo atleista dėl dažnų atsiprašinėjimų, policijos vizitų. Aš nieko nesakau, tegul padeda, bet gal reikia atidžiau rinktis, kam padėti, o kam ne. Kitos moterys bijo rašyti ir skųstis dėl labdaros dalinimo. Jokio piktumo neturiu, bet kodėl ne visiems „Caritas“ vienodai padeda?

Dar viena pakiršinietė gauna dideles pašalpas, o trečiadieniais labdarą į namus maišais su taksi automobiliu parsiveža. Girdėjau, kad kai kuriems žmonėms „Caritas“ ir skolas padeda padengti. Man niekas nieko nedengia, aš ir neprašau, tik pikta, kad vieniems viskas, o kitiems – nieko “,- sakė baisogalė.

Konfliktas bažnyčioje

Baisogalė Janina apmaudavo ir dėl bažnyčioje kilusio konflikto tarp jos dukrų ir „Caritas“ darbuotojų: „Mano dukros lanko bažnyčios chorą, tačiau Bronės Marašinskienės buvo nuvarytos nuo klausyklos. Vaikams buvo pasakyta: „Reikia kasdien eiti į bažnyčią, prie klausyklos ir prie komunijos“. Vaikai iš bažnyčios parėjo verkdami. Tą dieną neturėjau laiko nueiti pas kleboną pasiaiškinti, bet aš tą klausimą dar iškelsiu“

Pasak moters, Baisogalos bažnyčios klebonas geras žmogus, tačiau turbūt jis apie konfliktą su vaikais nieko nežino.

„Caritas“ darbuotojos komentaras

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija susisiekė su Baisogalos katalikiškos organizacijos „Caritas“ darbuotoja Aldona Štankeliene. „Pirmą kartą girdžiu, kad kas nors būtų išvarytas ir negautų labdaros. Pas mus kas nori, tas eina – gali ateiti ir labai pasiturintys, ir geriantys. Mes labdarą daliname kiekvieną trečiadienį – maždaug penki Baisogalos miestelio gyventojai labdaros atneša, apie penkiolika ateina pasirinkti. Mes jokių siuntinių negauname, labdara dalinamės. Visos moterys „Carite“ dirbame savanoriškai, turime šeimų su labai didelėmis problemomis, kurias padeda spręsti ir seniūnija, ir klebonas. Man tokie kaltinimai didžiulis šokas“,- sakė A. Štankelienė.

Pasak „Caritas“ darbuotojos, ji atsimena įvykusį konfliktą ir turbūt skundą atsiuntusi moteris supyko, kad jos labai padeda vienišai mamai, neturinčiai nei tėvų, nei vyro, nei namų, atvykusiai iš kito rajono.

A. Štankelienė sakė apie konfliktą bažnyčioje nieko nežinanti, tokio net negalėjo būti. Belieka tikėtis, kad konfliktas tarp Baisogalos moterų išsispręs taikiai ir nebebus skundų dėl labdaros davimo ar nedavimo, o „Carito“ labdara pasieks ne tik vienišas mamas, bet ir visus sunkiai
besiverčiančius baisogalius.

Agnė Dapkutė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019