Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Mašinų gamykloje sovietmečio šmėkla

Avatar

Paskelbta

data

Į redakciją kreipėsi buvęs Radviliškio mašinų gamyklos darbuotojas. Jaunas vyras Donatas ten dirbo vos tris mėnesius, tačiau paliko darbą dėl, jo nuomone, nusistovėjusio senamadiško vadovaujančių asmenų požiūrio į darbuotojus ir gamyklos vadovų pakantumą meistrų netinkamam elgesiui, pereinančiam į fizinius konfliktus. Trejus metus gamyklai vadovaujanti D. Leonavičienė teigė žinanti šią situaciją. Savo „aukso“ amžių jau pergyvenusi mašinų gamykla, net ir beveik trisdešimt metų gyvuojanti laisvos rinkos sąlygomis, nelabai nori atsikratyti sovietinės darbo praktikos metodų.

Skundas dėl meistro
Jaunas vyras grįžęs iš užsienio nusprendė įsidarbinti vietos įmonėje. Pasirinko Radviliškio mašinų gamyklą. Padirbėjęs užsienyje ir susipažinęs su ten esančia praktika, Radviliškyje jis skaudžiai nusivylė. Tai, ką pamatė šioje gamykloje, jį šokiravo. Stebėjosi, jog gamyklai dirbant laisvos rinkos sąlygomis ilgiau nei jam yra metų, meistrams leidžiama fiziškai užpulti jiems pavaldžius darbuotojus. Buvusio darbuotojo teigimu, meistras kone pasiuto kaip raudoną skudurą pamatęs bulius, kai buvo pasiskųsta, jog apšvietimas netinkamas atlikti nurodytoms užduotims. Persimetus keliais žodžiais, meistrui rankos atsipalaidavo – kibo jaunuoliui į atlapus. Neva gynė žmonos garbę. Nors darbuotojas sakęs, kad rėkti meistras gali namuose ant savo žmonos. Tačiau tai ne koks nors kultūros baro asas. Jaunas vyras tėškė šviesiai tiesiai pavadinęs savo tiesioginio vadovo žmoną kitu epitetu. Bobos epitetu. Dėl to pasruvo meistro jautri širdis ir puolė ginti kumščiais.
Meistras pamiršo, kad pirmiausia jam skirta užduotis rūpintis, kad būtų gaminamos kokybiškos detalės, o ne organizuoti bokso varžybas ar kovas be taisyklių, juo labiau – į jas įsitraukti pačiam . Nors tuo metu konfliktas tarsi ir užgeso, nesantaika nebuvo pamiršta ir jaunas vyras paliko gamyklą. Jo nurodytos priežastys labai paprastos – ten dirbama sovietiniais metodais, trūksta darbo įrankių, o esantieji labai seni, darbo kolektyvas priešpensinio amžiaus ir įbaugintas, todėl už savo teises nekovoja.

Direktorė: situacija dviprasmiška
Komentuodama įvykius, jauna gamyklos vadovė D. Leonavičienė teigė, kad susipažino su situacija ir sprendė konfliktą. Jis įvyko direktorei atostogaujant, todėl visas aplinkybes išgirdo iš kitų lūpų. Ar tikrai meistras nedarė to, kuo buvęs pavaldinys Donatas jį apkaltino, gamyklos vadovė nei patvirtino, nei paneigė. Paklausta, ar buvo nubaustas rankas prieš savo darbuotoją kėlęs meistras, atsakė, kad įvyko „auklėjamasis“ pokalbis. Kadangi toks atvejis yra pirmas per jos trejų metų vadovavimo šiai gamyklai laikotarpį, direktorė nusprendė nesiimti griežtesnių nuobaudų. Juk ir jaunuolis nėra pats švenčiausias. Ar tai nėra kartų konfliktas, kai dauguma gamyklos darbuotojų cechuose yra vyresnio amžiaus ir nenoriai leidžia įsilieti į kolektyvą jauniems žmonėms, ji sakė, kad apie tai reikės pamąstyti. Kodėl staiga užsiplieskiantį meistrą kolegos vadina Greitąja pagalba, vadovė pasakiusi, jog šią pravardę meistras „atsinešė“ iš ankstesnės darbovietės. Tačiau ar tikrai padidės įmonės reputacija, kai dėl meistro fizinio kabinėjimosi prie darbuotojo įtraukiami ir policijos pareigūnai, ji nedrįso vertinti.
Vadovė kategoriškai nenorėjo sutikti su išsakytais buvusio darbuotojo priekaištais dėl darbo įrankių, darbo vietų sąlygų . Ji nurodė, kad nuolat prašoma meistrų ir tiesiogiai pačių darbuotojų teikti prašymų ir pasiūlymų, kokių reikia įrankių, kokias darbo sąlygas gerinti, bet iniciatyvos iš darbuotojų nėra. Pageidavimų taip pat nėra. Bet patvirtino, kad vidutinis darbuotojų amžius yra gerokai per 50 metų. Pokalbio pabaigoje ji apgailestavo, kad teko atsisveikinti su jaunu darbuotoju taip ir nepajėgus susikalbėti. Teko jai pripažinti, kad žmogus, kuris jau padirbėjo užsienyje, kuris pamatė kitokį įmonės požiūrį į darbuotoją, retai kada lengvai taikstysis su neteisybe Lietuvos įmonėse. Arba pasielgs lengviausiu būdu: išeis iš įmonės, kuri nevertina savo darbuotojų ir nesugeba išspręsti konfliktų abiem pusėms priimtinu būdu.

Ištrinti skundai
Įrodinėdamas savo teisybę, Donatas labai aštriai pasisakė rekvizitai.lt tinklalapyje. Ten suteikta galimybė parašyti skundus apie įmones. Tai buvęs darbuotojas ir padarė. Bet po pokalbio su gamyklos direktore nepatogūs skundai iš tinklalapio buvo pašalinti. Juose įvardijamos tos pačios priežastys, dėl kurių Donatas ir sakosi palikęs Radviliškio mašinų gamyklą: staigiai užsiplieskiantis ir konfliktuojantis meistras, darbo drabužiai ir darbo įrankiai tokie prieštvaniniai, kad baisu su jais rimčiau dirbti dėl rizikos susižeisti ir panašiai. Suprantamas įmonės noras išlaikyti gerą įvaizdį, bet galvos kišimo į smėlį taktika gali atnešti didesnės žalos ilgalaikėje perspektyvoje.
Tikimės, kad ateityje darbuotojai ir įmonės vadovai ras bendrą kalbą.

Marius Aleksiūnas

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi