Radviliškio rajono savivaldybės taryboje priimtas sprendimas dėl sporto rėmimo lengvatų jau spėjo sukelti daugiau klausimų nei atsakymų. Pasirodžius pirmajai publikacijai apie abejotinus Radviliškio savivaldybės daugumos sprendimus įvesti mokestines lengvatas sporto rėmėjams, redakciją pasiekė nauja informacija – tarybos salėje balsavimo metu sprendimą palaikė ir dar vienas politikas, kuriam naujoji tvarka itin palanki.
Primename, paskutinio posėdžio metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos balsais patvirtintas sprendimas, kuris leidžia verslui ir gyventojams susigrąžinti iki 50 proc. sportui skirtos paramos per mokesčių lengvatas – nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos. Maksimali suma – iki 5 000 eurų per metus. Taigi tokiu būdu bus skatinamas gausesnis įvairių sporto klubų finansavimas. Tačiau būtent čia prasideda esminė problema – dalis iniciatorių patys yra tiesiogiai susiję su sporto sektoriumi ir sporto rėmimo skatinimo programa gali tapti vienu iš būdų, sulaukti gausesnių įplaukų į klubų sąskaitas.
Sprendimą inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija.
„Vardan Lietuvos“ politikų sprendimas sportui ar sau?
Vos tik taryba patvirtino sporto rėmimo lengvatas, „Vardan Lietuvos“ politikai suskubo girtis pergale. Viešumoje – „darbas žmonėms“. Tik nutylėta viena detalė: šis modelis naudingas ir patiems sprendimo autoriams. Pavyzdžiui, „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Vytautas Simelis – futbolo klubo FSK „Radviliškis“ prezidentas. Nors politikas oficialiai nuo balsavimo nusišalino, bet tai nesušvelnina fakto, kad jis yra vienas iš šio pasiūlymo iniciatorių, o jo vadovaujamam klubui tai – galima tiesioginė finansinė nauda. Į klausimus apie interesų konfliktą nei pats V. Simelis, nei jo politiniai kolegos, vicemerė Jurgita Sidarienė ir tarybos narys Justas Malinauskas ir tarybos narys Eduardas Martynkinas, neatsakė. Pasirinkta taktika paprasta – tyla.
Naudos šešėlis krenta ir ant valdančiųjų. Socialdemokratų frakcijos narys Karolis Balsys yra Radviliškio jėgos trikovės sporto klubo vadovas ir ŠSPC vadovo pavaduotojas, nors jis nuo balsavimo nusišalino, bet nauja sporto rėmimo tvarka gali atnešti naudos ir jo vadovaujamam klubui. Komentuodamas situaciją žiniasklaidai K. Balsys akcentavo tik viena – nuo balsavimo nusišalino, tačiau tai, kad jo politiniai kolegos gausiai palaikė ir jo vadovaujamam klubui palankią mokesčių lengvatą, K. Balsiui pasirodė nepanašu į interesų konfliktą.
Taigi situacija čia tampa kone komiška. Ypatingai kuomet įvertinamas platesnis viso balsavimo kontekstas. Valdančioji dauguma, kurios tarpe yra ne vienas sporto klubo savininkas, tvirtina mokesčių lengvatas, naudingas išimtinai sportui. O kodėl esant tokiam dosnumui valdininkai nepraplėtė finansinės lengvatos gavėjų lauko, kodėl lengvata nesuteikta bažnyčių, neįgaliųjų asociacijų rėmėjams? Gal dėl to, kad pats pasiūlymas ir buvo orientuotas tik į valdininkams ir jų kolegoms palankius sprendimus
Politikas Aurimas Gaidžiūnas balsavo už sprendimus, palankius jo šeimai vadovaujamam krepšinio klubui
Po pirmosios publikacijos paaiškėjo detalės, kurios šią istoriją dar labiau paaštrina. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, tarybos narys Aurimas Gaidžiūnas balsavo už sporto rėmimo lengvatas, kurios tiesiogiai liečia ir jo artimiausią aplinką.
Viešoje erdvėje A. Gaidžiūnas siejamas su krepšinio klubu „Auridana“ – kai kur net įvardijamas kaip vienas iš komandos vadovų. Nėra abejonės, anksčiu A. Gaidžiūnas tikrai buvo šio krepšinio klubo vadovas. Šiuo metu oficialiu klubo vadovu nurodomas jo sūnus Žygimantas Gaidžiūnas, kuris tuo pačiu metu yra ir komandos žaidėjas. Tai reiškia viena – sprendimas dėl finansinių lengvatų priimtas balsuojant politikui, kurio artimiausia aplinka tiesiogiai valdo sporto klubą ir iš naujai priimtos tvarkos gali gauti tiesioginę naudą. Kaip galima vertinti tokį A. Gaidžiūno elgesį, kaip pagalbą savo šeimai balsuojant už jai palankius sprendimus? O gal A. Gaidžiūnas ruošdamasis balsavimui netikėtai pamiršo, kad jo šeimos narys valdo krepšinio klubą? Pats politikas, sulaukęs žiniasklaidos klausimų, pasirinko tylą ir situacijos nepaaiškino.
Sportu prisidengiama naudos siekimui?
Ar gali būti, kad šioje istorijoje sportas tampa patogia priedanga? Po gražiomis frazėmis apie jaunimą, bendruomenę ir aktyvumą slepiasi paprastesnė logika – sprendimai, kurie gali būti naudingi juos priimantiems politikams?
Kai politikai balsuoja už mokesčių lengvatas, kurios gali nešti finansinę naudą jų ir jų kolegų vadovaujamiems sporto klubams, riba tarp viešojo intereso ir asmeninės naudos išnyksta. Ir tada jau nebesvarbu, kaip tai pavadinta – parama, skatinimu ar investicija. Svarbu tik viena, kam tai iš gali atnešti naudos.
Emilija Laukagalytė
