Mielas vairuotojau!
Jums rašo šeštokas Mantas. Gyvenu Radviliškyje. Mokausi Radviliškio Vaižganto progimnazijoje. Iš mokyklos į namus dažniausiai einu pėsčiomis, miesto gatvėmis, tad tenka sutikti daug ir įvairių vairuotojų. Man atrodo, kad jie kartais pamiršta, jog yra ne vieni kelyje. Kai kurie net gerai nežino kelių eismo taisyklių ir tikrai ne visuomet sustoja praleisti pėsčiųjų. Ir mes, vaikai, neatsargiai einame per perėją ar elgiamės kelyje. Bet smagiausia, kai kelyje sutinki gerą vairuotoją.
Aš visada stengiuosi būti atsargus gatvėje, bet kartą teko matyti pavojingą įvykį kelyje. Tą dieną po pamokų ėjau su keliais draugais namo. Gatvė, kuria einu, tikrai nejudri, bet kartais labai greitai, kaukdamos ja pravažiuoja mašinos. Pamokos buvo pasibaigusios, tad aplink buvo pilna vaikų. Kiti skubėjo į namus ar į būrelius dviračiais. Išgirdau, kaip vienas toks dviratininkas šūktelėjo mums. Atsisukau ir pamačiau pažįstamą veidą. Ir jis nudžiugo, bei ėmė mums mojuoti. Netikėtai jo dviračio vairas persikreipė ir berniukas pergriuvo ant gatvės. Visi labai išsigandome, nes pamatėme greit artėjančią mašiną. Gerai, kad už vairo sėdėjo geras vairuotojas. Jis pastebėjo parvirtusį dviratininką ir iškart sustojo. Laimei ir draugui nenutiko nieko blogo. Jis tik stipriai susitrenkė ranką, koją ir labai išsigando. Padėjome jam atsikelti, o gerasis vairuotojas parvežė berniuką namo. Visi buvome laimingi, kad taip gerai viskas baigėsi.
Tad noriu padėkoti Jums, gerasis vairuotojau… Kai užaugsiu, norėčiau būti toks kaip Jūs. Ir kaip Jums taip greit pavyksta sustoti? Ar daug neatsargių vaikų tenka sutikti kelyje? Taip pat noriu paprašyti, kad pamokytumėte ir kitus vairuotojus būti gerais, kad jie atidžiau žiūrėtų į kelią ir saugiai vairuotų. Saugaus kelio!
Tavo draugas Mantas
