Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kraštovaizdžio išsaugojimas ar medžių naikinimas?

Avatar

Paskelbta

data

Pastarosiomis savaitėmis Eibariškių parkas pavirto mūšio lauku. Tiesa, juo tankai ar karinė technika nevažinėja, bet politikai ir visuomenė ne juokais surėmė ietis dėl projekto įgyvendinimo. Dėl Radviliškio rajono valdžios noro iškirsti beveik tūkstantį Eibariškių parko medžių skundai pasiekė ne tik Aplinkos ministeriją ar Seimą, bet ir Europos Komisiją. Praeitą savaitę Seimo Aplinkos komitetas aptarė želdynų naikinimo Lietuvoje problemą, nagrinėtas ir Radviliškio atvejis.

Perdarytas projektas nekelia abejonių

Rajono valdžia kaip susitarusi visiems teigia, kad jie be išimties pasitiki projektuotojais. „Tik didžiausias neišmanėlis gali nepasitikėti profesionalais“, – taip gyventojui teigė rajono meras. Jam antrina administracijai vadovaujanti Jolanta Margaitienė, kurios nuomone, privaloma pasitikėti projektą rengusiais specialistais. Tačiau valdančiajai partijai priklausantieji labai patogiai užmiršo faktą, kad tai – perdarytas projektas. Pirmasis už 31 460 eurų buvo įsigytas dar 2016 metų gegužės mėnesį per Radviliškio miesto seniūniją, kai seniūnu dirbo Leonas Grigaliūnas. Pasirodo, kad tada parengtas projektas neatitiko aprašo sąlygų. Miestiečiai kaip savo ausis matys sutvarkytą paplūdimį, vaikų žaidimo aikšteles ar sporto įrenginius. Antrą kartą paslaugą 2017 metų liepą pirko J. Margaitienės vadovaujama administracija už 30 200 eurų. Ar ne keista, kad valdininkai tiems patiems projektuotojams mokėjo du kartus už tą patį darbą?

Nelemta medžiams augti

Rajono politikų ir valdininkų pageidavimu nei ąžuolams, nei beržams, nei kitiems medžiams nėra lemta laisvai augti. Populiarioje lietuvių liaudies dainoje „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ įkūnyta paprasta žmonių išmintis apie tūkstančiais metų puoselėjamą lietuvių meilę medžiams. Deja, pirkimo dokumentuose rašoma, kad „bene sunkiausiai buvo apsispręsti dėl geros ar jai artimos būklės 135 paprastųjų ąžuolų iškirtimo, tačiau norint „išformuoti“ nuo pasodinimo išlikusias griežtas ąžuolų eiles <…> kitos išeities nėra.“ Tame pačiame dokumente patvirtinama, kad Eibariškių parke sodindami medžius parko kūrėjai „želdyną kūrė gana toliaregiškai, nesuspausdami medžių.“ Bet į tai neatsižvelgia leidimus medžiams kirsti dalinanti komisija. Gal ji paspausta po mero padu?

Myli medžius ar pinigus?

Vienintelė realiai galinti sustabdyti projekto vykdymą ir performuoti užduotį yra administracijos direktorė J. Margaitienė. Tačiau ji  lig šiol nė piršto nepajudino, kadangi yra mero bendrapartietė bei statytinė. Rajono vadovas žurnalistams teigia, kad labai myli medžius, bet kodėl leidžia kone tūkstantį jų išpjauti, tiesiai neatsako. Gal todėl, kad projekto įgyvendinimas nuo planuotos 447 tūkstančių eurų sumos išaugo iki 907 tūkstančių eurų? Dvigubai didesnis „kąsnelis“ domina dar labiau. Kad jis nevengia kištis į viešųjų pirkimų konkursus ir darbų vykdymus, išnagrinėta teismuose. Matyt, ir čia akivaizdus noras proteguoti tam tikras įmones. Konkursą laimėjusi „Statybų kodo“ įmonė priklauso Irmantui Kubiliui, kurio kita bankrutuojanti įmonė, dabar jau pavadinimą pakeitusi „Irdaiva“, pasitelkta subrangove. Šie faktai buvo minima Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariams.

Posėdis Seimo komitete

Lapkričio 13 dieną pirmininko Juozo Imbraso vadovaujamas Aplinkos komitetas nagrinėjo želdynų naikinimo problemą. Be Radviliškio miesto Eibariškių parko buvo minimi ir kiti atvejai. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos sprendimas iškirsti apie 700 medžių bei Užutrakio dvaro parko medžių retinimas. Tiesa, spaudžiami Vilniaus bendruomenės atstovų medžius pasmerkusi parko direkcija atsitraukė ir vietoj numatytų kirsti 688 medžių nuo pjūklo kris tik apie 180. Galima pasakyti, kad ir Eibariškių parke 2017 metais buvo numatyta iškirsti 1045 medžius, o atlikus pirkimą – kalbama apie 899 vienetus. Deja, kirsti 900 medžių ir atsodinti 1200 ūglių tik dėl to, kad per griežtos eilės, kai kuriems Seimo nariams atrodo kaip ES lėšų švaistymas.

Įstatymai keistini

Komitetui buvo pateikti dokumentui, kuriais parodytas tikrasis Eibariškių parko medžių kirtimų mastas. Į tautos atstovus buvo kreiptasi  dėl keistinų įstatymų normų. Jei kuris nors asmuo nori savo kieme nupjauti medį, turi rašyti prašymą seniūnijai, tada atvyksta kelių žmonių komisija ir dažnai  atsisako išduoti leidimą. Tuo tarpu rajono valdžia vienu rankos mostu pritaria tūkstančio medžių pasmerkimui. Tiems patiems medžiams, kuriuos radviliškiečiai šeimomis prieš 30 metų savo rankomis kartu su vaikais sodino. Aplinkos apsaugos komitetas pažadėjo atsižvelgti ir keisti įstatymo normas dėl masiškai kertamų medžių griežtesnio reglamentavimo.

Opozicija Seime, pozicija rajone

Komiteto du nariai konservatoriaiPaulius Saudargas ir Aistė Gedvilienė gynė bendrapartiečius iš Radviliškio. Jų nuomone, komitetas neturėtų svarstyti kiekvieno atvejo atskirai. Be to, nesant Savivaldybės atstovams, diskusija neįmanoma. Tarsi šie Seimo nariai supranta, ką reiškia tikroji diskusija Radviliškio rajone, kur visa galia sukoncentruota vienose rankose. Netiesiogiai išrinkti seimūnai bandė įtikinti komiteto pirmininką, kad interesanto pasisakymui būtų skirta vos dvi minutės. Tiesa, jiems replikavo Artūras Skardžius: „Žmonės kelias valandas važiuoja, kad dvi minutes pasisakytų dėl tūkstančio medžių iškirtimo? Taip jūs abu suprantate demokratiją?“ Tačiau tai neįtikino konservatorių, kurie ir toliau trukdė pasisakyti.

Įmanomas parlamentinis tyrimas

Seimo statutas ir kiti Lietuvos įstatymai numato teisę Seimui vykdyti atskirą tyrimą. Į posėdį svečio teisėmis atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis gerokai hiperbolizuodamas aiškino, kad ES lėšomis beveik pusė Lietuvos medžių išpjauta, o merų savivalės niekas negali užkardyti. Komitetas, išklausęs ir kitų visuomenininkų dėl prie Trijų kryžių paminklo pjaunamų medžių, nusprendė, kad būtina problemą nagrinėti iš esmės. Neatmetama ateityje pradėti parlamentinį tyrimą, kurio metu bus kviečiamos abiejų pusių atstovai dėl Eibariškių parko kraštovaizdžio išsaugojimo projekto įgyvendinimo. Kai kurių komiteto narių nuomone, to prireiks, kadangi reikia išsiaiškinti, kokiais prioritetais skirstomos ES lėšos ir kaip parengiami projektai dėl masiškai kertamų medžių.

Administracijos pozicija

Šią savaitę Seimo nariui Aurimui Gaidžiūnui atsiųstame atsakyme raštu J. Margaitienė teigia, kad šiuo metu planuojama nupjauti 841 medį. Medžių pjovimo ir kelmų rovimo darbai kainuos tik 2 573 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris) eurus. Nors projektuotojai teigia, kad medžius parke būtina retinti, vietoje 841 išpjautų medžių planuojama atsodinti 2825 medžius ir krūmus! Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Agnės Grabauskienės parengtame atsakyme nurodoma, kad to reikia didinant parko augalų įvairovę ir užtikrinant gyvūnų, ypač paukščių, poreikius. Tik kur reikės paukščiams perėti porą dešimtmečių, kai su pjūklais pasidarbuos medkirčiai?

Marius Aleksiūnas

P.S. Dėl ženkliai pabrangusių darbų bei planuojamų iškirsti medžių į savivaldybės administraciją ir merą kreipėsi Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kuris iš administracijos gautame paaiškinime konkrečių atsakymų negavo ir pažadėjo dėl smarkiai pabrangusių darbų kreiptis į Kontrolės komitetą dėl šios situacijos detalaus išsiaiškinimo.
(Bus daugiau)

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi