Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kraštovaizdžio išsaugojimas ar medžių naikinimas?

Avatar

Paskelbta

data

Pastarosiomis savaitėmis Eibariškių parkas pavirto mūšio lauku. Tiesa, juo tankai ar karinė technika nevažinėja, bet politikai ir visuomenė ne juokais surėmė ietis dėl projekto įgyvendinimo. Dėl Radviliškio rajono valdžios noro iškirsti beveik tūkstantį Eibariškių parko medžių skundai pasiekė ne tik Aplinkos ministeriją ar Seimą, bet ir Europos Komisiją. Praeitą savaitę Seimo Aplinkos komitetas aptarė želdynų naikinimo Lietuvoje problemą, nagrinėtas ir Radviliškio atvejis.

Perdarytas projektas nekelia abejonių

Rajono valdžia kaip susitarusi visiems teigia, kad jie be išimties pasitiki projektuotojais. „Tik didžiausias neišmanėlis gali nepasitikėti profesionalais“, – taip gyventojui teigė rajono meras. Jam antrina administracijai vadovaujanti Jolanta Margaitienė, kurios nuomone, privaloma pasitikėti projektą rengusiais specialistais. Tačiau valdančiajai partijai priklausantieji labai patogiai užmiršo faktą, kad tai – perdarytas projektas. Pirmasis už 31 460 eurų buvo įsigytas dar 2016 metų gegužės mėnesį per Radviliškio miesto seniūniją, kai seniūnu dirbo Leonas Grigaliūnas. Pasirodo, kad tada parengtas projektas neatitiko aprašo sąlygų. Miestiečiai kaip savo ausis matys sutvarkytą paplūdimį, vaikų žaidimo aikšteles ar sporto įrenginius. Antrą kartą paslaugą 2017 metų liepą pirko J. Margaitienės vadovaujama administracija už 30 200 eurų. Ar ne keista, kad valdininkai tiems patiems projektuotojams mokėjo du kartus už tą patį darbą?

Nelemta medžiams augti

Rajono politikų ir valdininkų pageidavimu nei ąžuolams, nei beržams, nei kitiems medžiams nėra lemta laisvai augti. Populiarioje lietuvių liaudies dainoje „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ įkūnyta paprasta žmonių išmintis apie tūkstančiais metų puoselėjamą lietuvių meilę medžiams. Deja, pirkimo dokumentuose rašoma, kad „bene sunkiausiai buvo apsispręsti dėl geros ar jai artimos būklės 135 paprastųjų ąžuolų iškirtimo, tačiau norint „išformuoti“ nuo pasodinimo išlikusias griežtas ąžuolų eiles <…> kitos išeities nėra.“ Tame pačiame dokumente patvirtinama, kad Eibariškių parke sodindami medžius parko kūrėjai „želdyną kūrė gana toliaregiškai, nesuspausdami medžių.“ Bet į tai neatsižvelgia leidimus medžiams kirsti dalinanti komisija. Gal ji paspausta po mero padu?

Myli medžius ar pinigus?

Vienintelė realiai galinti sustabdyti projekto vykdymą ir performuoti užduotį yra administracijos direktorė J. Margaitienė. Tačiau ji  lig šiol nė piršto nepajudino, kadangi yra mero bendrapartietė bei statytinė. Rajono vadovas žurnalistams teigia, kad labai myli medžius, bet kodėl leidžia kone tūkstantį jų išpjauti, tiesiai neatsako. Gal todėl, kad projekto įgyvendinimas nuo planuotos 447 tūkstančių eurų sumos išaugo iki 907 tūkstančių eurų? Dvigubai didesnis „kąsnelis“ domina dar labiau. Kad jis nevengia kištis į viešųjų pirkimų konkursus ir darbų vykdymus, išnagrinėta teismuose. Matyt, ir čia akivaizdus noras proteguoti tam tikras įmones. Konkursą laimėjusi „Statybų kodo“ įmonė priklauso Irmantui Kubiliui, kurio kita bankrutuojanti įmonė, dabar jau pavadinimą pakeitusi „Irdaiva“, pasitelkta subrangove. Šie faktai buvo minima Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariams.

Posėdis Seimo komitete

Lapkričio 13 dieną pirmininko Juozo Imbraso vadovaujamas Aplinkos komitetas nagrinėjo želdynų naikinimo problemą. Be Radviliškio miesto Eibariškių parko buvo minimi ir kiti atvejai. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos sprendimas iškirsti apie 700 medžių bei Užutrakio dvaro parko medžių retinimas. Tiesa, spaudžiami Vilniaus bendruomenės atstovų medžius pasmerkusi parko direkcija atsitraukė ir vietoj numatytų kirsti 688 medžių nuo pjūklo kris tik apie 180. Galima pasakyti, kad ir Eibariškių parke 2017 metais buvo numatyta iškirsti 1045 medžius, o atlikus pirkimą – kalbama apie 899 vienetus. Deja, kirsti 900 medžių ir atsodinti 1200 ūglių tik dėl to, kad per griežtos eilės, kai kuriems Seimo nariams atrodo kaip ES lėšų švaistymas.

Įstatymai keistini

Komitetui buvo pateikti dokumentui, kuriais parodytas tikrasis Eibariškių parko medžių kirtimų mastas. Į tautos atstovus buvo kreiptasi  dėl keistinų įstatymų normų. Jei kuris nors asmuo nori savo kieme nupjauti medį, turi rašyti prašymą seniūnijai, tada atvyksta kelių žmonių komisija ir dažnai  atsisako išduoti leidimą. Tuo tarpu rajono valdžia vienu rankos mostu pritaria tūkstančio medžių pasmerkimui. Tiems patiems medžiams, kuriuos radviliškiečiai šeimomis prieš 30 metų savo rankomis kartu su vaikais sodino. Aplinkos apsaugos komitetas pažadėjo atsižvelgti ir keisti įstatymo normas dėl masiškai kertamų medžių griežtesnio reglamentavimo.

Opozicija Seime, pozicija rajone

Komiteto du nariai konservatoriaiPaulius Saudargas ir Aistė Gedvilienė gynė bendrapartiečius iš Radviliškio. Jų nuomone, komitetas neturėtų svarstyti kiekvieno atvejo atskirai. Be to, nesant Savivaldybės atstovams, diskusija neįmanoma. Tarsi šie Seimo nariai supranta, ką reiškia tikroji diskusija Radviliškio rajone, kur visa galia sukoncentruota vienose rankose. Netiesiogiai išrinkti seimūnai bandė įtikinti komiteto pirmininką, kad interesanto pasisakymui būtų skirta vos dvi minutės. Tiesa, jiems replikavo Artūras Skardžius: „Žmonės kelias valandas važiuoja, kad dvi minutes pasisakytų dėl tūkstančio medžių iškirtimo? Taip jūs abu suprantate demokratiją?“ Tačiau tai neįtikino konservatorių, kurie ir toliau trukdė pasisakyti.

Įmanomas parlamentinis tyrimas

Seimo statutas ir kiti Lietuvos įstatymai numato teisę Seimui vykdyti atskirą tyrimą. Į posėdį svečio teisėmis atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis gerokai hiperbolizuodamas aiškino, kad ES lėšomis beveik pusė Lietuvos medžių išpjauta, o merų savivalės niekas negali užkardyti. Komitetas, išklausęs ir kitų visuomenininkų dėl prie Trijų kryžių paminklo pjaunamų medžių, nusprendė, kad būtina problemą nagrinėti iš esmės. Neatmetama ateityje pradėti parlamentinį tyrimą, kurio metu bus kviečiamos abiejų pusių atstovai dėl Eibariškių parko kraštovaizdžio išsaugojimo projekto įgyvendinimo. Kai kurių komiteto narių nuomone, to prireiks, kadangi reikia išsiaiškinti, kokiais prioritetais skirstomos ES lėšos ir kaip parengiami projektai dėl masiškai kertamų medžių.

Administracijos pozicija

Šią savaitę Seimo nariui Aurimui Gaidžiūnui atsiųstame atsakyme raštu J. Margaitienė teigia, kad šiuo metu planuojama nupjauti 841 medį. Medžių pjovimo ir kelmų rovimo darbai kainuos tik 2 573 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris) eurus. Nors projektuotojai teigia, kad medžius parke būtina retinti, vietoje 841 išpjautų medžių planuojama atsodinti 2825 medžius ir krūmus! Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Agnės Grabauskienės parengtame atsakyme nurodoma, kad to reikia didinant parko augalų įvairovę ir užtikrinant gyvūnų, ypač paukščių, poreikius. Tik kur reikės paukščiams perėti porą dešimtmečių, kai su pjūklais pasidarbuos medkirčiai?

Marius Aleksiūnas

P.S. Dėl ženkliai pabrangusių darbų bei planuojamų iškirsti medžių į savivaldybės administraciją ir merą kreipėsi Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kuris iš administracijos gautame paaiškinime konkrečių atsakymų negavo ir pažadėjo dėl smarkiai pabrangusių darbų kreiptis į Kontrolės komitetą dėl šios situacijos detalaus išsiaiškinimo.
(Bus daugiau)

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Sukčiavimu įtariamą užsienietį Šiaulių policijos pareigūnai surado Vokietijoje

Avatar

Paskelbta

data

Prieš ketvertą metų Lietuvoje iš banko klientų vogęs mokėjimo kortelių duomenis ir pasisavinęs sąskaitose esančius pinigus Rumunijos pilietis buvo surastas Vokietijoje, ekstradijuotas į mūsų šalį  ir netrukus stos prieš Šiaulių teismą.

2015 metų sausio pradžioje banko mokėjimo kortelių duomenų apdorojimo centras pastebėjo, kad kai kurie vieno Lietuvos banko klientai vykdo netipines operacijas. Savo pastebėjimu jie pasidalino su banku, kuris nustatė, kad Radviliškyje, Dariaus ir Girėno g., esančiame bankomate nenustatyti asmenys neteisėtai sumontavo  magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrangą, kurios pagalba buvo pagrobti   552 svetimų mokėjimo kortelių ir jų PIN kodų duomenys, pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti. Paaiškėjo, kad minėti duomenys buvo panaudoti Indonezijoje, Kinijoje ir Jamaikoje. Iš 45 klientų   sąskaitų buvo atlikti pinigų nuskaitymai už pirktas prekes ar paslaugas. Iš viso iš Lietuvos piliečių sąskaitų išplaukė  18 037 eurai.

Tų pačių metų gegužės 23 d. analogiškas įrenginys mokėjimo kortelių duomenims nuskaityti buvo rastas Šiauliuose,  prekybos ir laisvalaikio centre „Tilžė“ esančiame bankomate.  Jis buvo  aptiktas   inkasacijos metu. Šįkart nusikalstama veika įtariamam asmeniui  svetimų magnetinių mokėjimo kortelių   duomenų įgyti nepavyko, nes įrenginys buvo išmontuotas.

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnams, pradėjusiems šių nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą, pavyko gauti nelegalios įrangos sumontavimu įtariamo asmens atvaizdą, kurį užfiksavo vaizdo kameros. Įtariamojo atvaizdas buvo išplatintas visais žiniasklaidos kanalais, tačiau atpažinusių jį nesulaukta. Kilo įtarimas, kad tai – ne Lietuvos pilietis, todėl įvykio vietoje rasti biologiniai pėdsakai buvo įlieti į tarptautinę DNR bazę.

2018 metų gegužę iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro buvo gauta žinia, kad įvykio vietoje rastas DNR sutapo su Vokietijoje sulaikyto nusikalstama veika įtariamo asmens DNR. Paaiškėjo, kad tai – šiuo metu jau 54 metų sulaukęs vyras iš Rumunijos. Asmuo pagal Europos arešto orderį buvo išduotas Lietuvos Respublikai ir šių metų rugpjūtį parvežtas į Šiaulius. Rugpjūčio 20 d. sankcionuotas rumuno suėmimas. Jam pareikšti įtarimai dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo ir laikymo, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių duomenų įgijimo ir jų panaudojimo, sukčiavimo.  Ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir artimiausiu metu rumunas stos prieš teismą.                                                                 

Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio muzikos mokykla šventė jubiliejų

Avatar

Paskelbta

data

2019 metų lapkričio 26 dieną Radviliškio kultūros centro didžioji scena buvo pilna šurmulio, nerimo, jaudulio, puikios nuotaikos ir spalvingų gėlių puokščių bei padėkos žodžių. Ir ne be reikalo, juk Radviliškio muzikos mokykla šventė savo 55-rių metų jubiliejų. Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis iš mero fondo mokyklai padovanojo šventinį koncertą.

Tai edukacinis projektas, kuriame profesionalai – Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis) – groja kartu su gabiausiais Šiaulių miesto, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kelmės, Pakruojo, Joniškio ir Radviliškio rajonų muzikos ir meno mokyklų mokiniais. Koncertų ciklas „Muzikiniai rudenys“, kurį organizuoja Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, – jau vienuoliktą kartą pradžiugino Šiaurės Lietuvoje muzikuojančius vaikus ir jų mokytojus, o Radviliškio žiūrovai ir muzikuojantys vaikai jame dalyvavo antrą kartą.

Koncerto pirmojoje dalyje Šiaulių kamerinis orkestras atliko muzikinę programą su profesionaliais atlikėjais. Klausytojus džiugino V. Čepinskio, M. Bačkaus ir V. Genytės atliekami kūriniai.

Antrojoje dalyje mokyklos jubiliejui skirtą šventinę koncertinę programą atliko Radviliškio muzikos mokyklos mokiniai. Savo ugdytinius paruošę, ištikimai lydėję bei palaikę mokytojai tikina, kad tai yra išskirtinis edukacinis projektas ir neįkainuojama dovana suteikianti galimybę patiems jauniausiems atlikėjams pasirodyti akomponuojant profesionaliam orkestrui.                  

„Jaunieji muzikantai grojantys su kameriniu orkestru, išmoksta dirbti ir bendradarbiauti su didžiule grupe žmonių. Kartu mokosi elgtis scenoje – kaip reikėtų paduoti dirigentui ranką, nusilenkti publikai, pasidžiaugti jos palaikymu ir plojimais“, – sakė koncertų vedančioji Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos mokytoja R. Sližienė.

Scenoje pasirodė patys geriausieji M. Rimkūnas, E. Jasiūnas, P. Butvilaitė, A. Motekaitytė, E. Grebliauskas, K. Korsakas, A. Korsakaitė, A. Dic, D. Dargytė, A. Mikalajūnas, E. Molis, E. Dambrauskaitė, E. Čapaitytė, A. Asačiovaitė, A. Meškauskaitė, N. Andzelytė, R. Zalencaitė, R. Deltuvaitė, Radviliškio zuikos mokyklos jaunučiu ir jaunių chorai. Juos ruošė mokytojai: I. Petrauskienė, R. Borusevičius, V. Silickaja, J. Stakvilevičienė, V. Barzinskis, M. Atstopas, A. Stončiuvienė, I. Lipinskienė, D. Baltutis, R. Apšegienė, V. Cirkelis, D. Sabulienė, G. Staleriūnas.

Kūrinius keitė sveikinimo kalbos. Mokyklą jubiliejaus progra pasveikino ir visokeriopos sėkmės kūrybiškumo kelyje linkėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja G. Juodeikienė, Šiaulių koncertinės salės „Saulė“, „Muzikinių rudenų“ projekto koordinatorė Natalija Borgerdt, Radviliškio kultūros centro, Radviliškio švietimo įstaigų, Radviliškio rajono viešosios bibliotekos, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro  vadovai. Daina mokyklai svečius sveikino buvusios mokyklos mokinės T. Pauraitė, R. Jurpalytė ir V. Domrina.

Jaunių chorui sudainavus baigiamąją koncerto dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ mokyklos direktorė pasidžiaugė mokyklos ugdytinių sėkme, pasveikino visus su švente ir tarė Ačiū visiems už gražius ir prasmingus darbus ir toliau pakvietė eiti tobulėjimo keliu.

„Nes – yra tik du būdai gyventi: Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.”

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019