Komentaras

Rinkimams artėjant lenda valdininkai –  „geradariai“

Niekam ne paslaptis, kad politikai yra priklausomi nuo rinkimų rezultatų. Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau pastangų palenkti rinkėjų širdis į savo pusę. Kai paprasti metodai nepadeda, pasitelkiamos ne visai švarios technologijos.

Dažnai jos įvardijamos kaip „juodosios“, nes jomis orientuojamasi į rinkėjų pasąmonę. Šiomis technologijomis yra formuojama tam tikra nuomonė apie politikus. Tad užsakytų, bet nepažymėtų, straipsnių ar perdėto teigiamų charakterio bruožų publikavimo priklausomoje žiniasklaidoje padaugės. Vienas paskutinių pavyzdžių būtų savaitraštyje „Radviliškio naujienos“ publikuotas straipsnis „Geradariai dovanojo namus“.

Pagalba būtina
Žmonių visuomenė pagrįsta bendruomeniškumu, pagalba silpnesniam. Bet teikti pagalbą ne kiekvienas gali, nes vykdyti savanorišką labdaringą veiklą reikia tvirtybės ir valios. Tai tikrai yra sunki veikla, bet labai naudinga. Bendruomenėse visada atsiras žmonių, kuriems pagalba būtina. Vieni nukenčia nuo stichinių nelaimių, kiti nuo gaisrų, tretiems tiesiog likimas pagailėjo sąmoningumo, ketvirtiems gyvenimas nėra lengvas. Labai gaila, kai politikai sumaišo gerus labdarystės norus su užmaskuotomis asmeninėmis pastangomis susikurti gerą įvaizdį dėl rinkimų teigiamo rezultato. Įkuriami fondai, kuriems daugelį metų pumpuojamos lėšos iš savivaldybės biudžeto be jokios aiškios atskaitomybės, nors daug Nevyriausybinių organizacijų (NVO)  netenka finansavimo. Politikų globojami fondai veiklą pagyvina dažniausiai tik prieš rinkimus. Vieša paslaptis, kas Radviliškio rajone slepiasi po Šeimos labdaros ir paramos fondu ir kodėl visai neseniai pradėta praktika „priversti“ verslą aukoti dešimtimis tūkstančių eurų, iš kurių vėliau skurdesniems mėtomi trupinėliai sausainėlių ar šakočių pavidalu. Nereikia pamiršti, kad meras nesikuklindamas iš savivaldybės biudžeto kasmet paskiria po „menkus“ 10 tūkstančių litų arba 2900 eurų savo įkurtam ir globojamam labdaros fondui. Iš jų kaime išeitų ne viena troba, tačiau jos nuolat virsta smulkiomis priešrinkiminėmis dovanėlėmis.

Pusė namo vos už 620 eurų!?
Labai dramatiškai aprašytame straipsnyje su pačiomis delikačiausiomis asmeninio gyvenimo smulkmenomis nurodoma, kad 4 vaikų motinai buvo padėta įsigyti gyvenamąjį būstą. Taip, pagalba nuo smurtaujančio asmens būtina, tačiau kyla klausimas, kokios būklės yra namas, kurio pusė kainuoja vos 620 eurų? Žinoma, protestantai atrėžtų, jog norintys turėti geresnį gerbūvį privalo viską užsidirbti savo sunkiu darbu. Tačiau suprantamas moters skausmas ir agonija, nes tuo metu jai rūpėjo tik vaikų saugi ateitis. Bet kaip suvokti konservatorės Tarybos narės S. Dišlės vadovaujamo labdaros fondo didžiavimąsi, kai rajonui praneši, kad paaukojai 200 eurų prisidėjimui prie kone sukiužusio namo įsigijimo? Juk laikraščio plotas, kuriame paviešintas straipsnis, ko gero, kainuoja kelis kartus brangiau!? Drįsti parašyti, jog namas neturi nei kanalizacijos, nei vandentiekio, gal net elektros neturima, buitis visiškai skurdi, reikia turėti ne tiek drąsos, kiek įžūlumo kvailinant rajono gyventojus. Seniai yra kalama, jog pagalba daug efektyvesnė, jei duodama ne žuvis, o meškerė žuviai pasigauti, tačiau, matyt, Šeimos labdaros ir paramos fondui tai net nė motais. Tikrasis tikslas nėra nuskriaustųjų rėmimas, o tik įvaizdžio fomavimas.

Ar tikrai Savivaldybė bejėgė?
Visoje situacijoje keisčiausia yra Savivaldybės pozicija. Meras A. Čepononis gražbyliaudamas teigia, jog privaloma atsižvelgti į paprasto žmogaus pagalbos šauksmą. Jis tikrai teisus ir net didžiausi jo kritikai nedrįstų tam prieštarauti. Bet kelias kadencijas mero kėdėje sėdintis A. Čepononis nemato sisteminės problemos. Radviliškis „sutaupo“ ne tūkstančius ar šimtus tūkstančių, o milijonus eurų, skirtų tiesiogiai socialinei paramai. Straipsnyje atskleidžiama šokiruojanti tiesa, kad mamai su trimis nepilnamečiais vaikais Savivaldybė net laikinai negali padėti. Krizių centras Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre neturi fiziškai galimybių padėti, nors pagalba būtina. Ar galima įsivaizduoti, jog krikščioniškomis demokratinėmis vertybėmis besidangstantys rajono politikai vadovauja rajono bendruomenei, kurioje mušamai moteriai su keturiais vaikais negalima padėti tik todėl, kad … nėra tinkamų patalpų ar patalpos per mažos? Paradoksas, bet keli milijonai eurų, kuriuos valdantieji su Antanu (ne šventuoju Paduviečiu) priešakyje laiko sąskaitose ir nepasiekia tų, kuriems labiausiai reikia. Bet meras vis gi pasigyrė, jog Savivaldybė davė paramą. Net 400 eurų. Ne šimtus tūkstančių, o 400 eurų, sumą, atitinkančią vieną minimalų mėnesio atlyginimą. Palyginimui, naujai pastatytame baseine viena kėdė buvo nupirkta už 750 eurų ir mero komanda motyvavo, kad reikėjo „suderinti eilutes“. O  kiek tokių namų po 620 eurų būtų galima nupirkti, ko gero, net socialinio būsto eilių net nebebūtų…

Būstai perkami ir renovuojami už tūkstančius eurų

Vasarą politikai vienbalsiai pritarė sprendimui įsigyti du butus už 15 200 ir 22 300 eurų. Kadangi viskas yra nuasmeninta, nėra įmanoma palyginti, tačiau net ir tokių skurdžių duomenų sveiko proto žmogui pakanka suprasti, kad Savivaldybės vienkartinė skurdi 400 eurų parama įsigyjant namą be kanalizacijos ir be vandentiekio tėra tik apsimestinis gerumas. Problema nėra sprendžiama iš esmės. Meras A. Čepononis turi įrankius, galinčius realiai padėti skurstančioms rajono šeimoms, tačiau pinigų „bačkos“ kranelio nesinori taip lengvai atsukti. Ar galite patikėti, jog rajono vadovui nėra svarbu Aukštelkuose renovuoto bendrabučio likimas?! Už įspūdingą 670 tūkstančių eurų sumą arba beveik 47 tūkstančius eurų vienam butui yra vis dar įrenginėjama 14 butų, skirtų socialiniam būstui. Įdomus rajono valdininkų sprendimas renovuoti butus Aukštelkų kaime, kai vieno jų renovacijos kaina prilygsta vieno buto kainai Vilniuje. Ar norės radviliškiečiai keltis gyventi į kaimą, turbūt nebuvo pagalvota.
Pinigai iš ES fondų ir Savivaldybės biudžeto, ir pagal sudarytą sutartį su „Irdaiva“ bei „Statybų kodas“ įmonėmis dalis rajono gyventojų, kurių apie 170 laukia socialinio būsto eilėse, ten turėjo įsikurti  liepos pabaigoje. Statybos inspekcija patvirtina, kad objektas dar nėra priduotas, nes yra nemažai trūkumų, bet mero susirūpinimo nesijaučia. Jis numetęs 400 eurų kaip kokią išmaldą neturi laiko rūpintis tokiomis problemomis. Svarbiau dorotis su nepalankiais rangovais arba nelojaliais asmenimis. Pats meras komentarui nebuvo pasiekiamas, nes telefonas nuolat rodo užimtumą. Taip pat nepavyko susisiekti ir su statybų įmonėmis.

Marius Aleksiūnas

Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts