Socialiniai tinklai

Aktualijos

Karantinas atskleidė dar vieną problemą – vaikai priauga nereikalingo svorio

Avatar

Paskelbta

data

Su vaikais ir šeimomis dirbantys specialistai pastebi, kad užsitęsęs karantinas, nuotolinis mokymasis blogina vaikų sveikatą. Užsidarius baseinams, sporto klubams, šokių būreliams, vaikai daugiau laiko leidžia namuose, jų gyvenimo būdas tapo sėslus,  laisvalaikis dažniausiai praleidžiamas prie kompiuterių ar televizoriaus ekrano, užkandžiaujant ar besilepinant saldumynais. Dėl netinkamai parinkto ir per gausaus maisto vaikai ir paaugliai priauga nereikalingo svorio, kuris ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Trūksta sveikos mitybos įgūdžių

Vaiko teisių gynėjai, dirbdami su šeimomis, pastebėjo, kad nereto vaiko skruostukai per šias savaites tapo gerokai putlesni, šeimose valgoma daug vadinamojo greito maisto – picos, kibinų, mėsainių, dažnai vaikams neribojami saldumynai.

,,Pastebėjome, kad šeimose trūksta mitybos kultūros ir sveiko gyvenimo būdo įgūdžių. Iki karantino, laikantis darbo ir mokymosi ritmo, kuomet tai vyko ne namie, buvo įprasta pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti vieną kartą. Vaikai pajudėdavo per pertraukas, nebuvo jokių užkandžių per pamokas. Dabar, kai daugelis visai dienai lieka namie prie kompiuterių, šalia padėta lėkštė su maistu – įprastas dalykas. Kai įtemptai mąstai, atlieki užduotis, tai yra rizika, kad net nejausi, kaip per valandą suvalgysi kelių dienų saldumynų ir užkandžių atsargas“, – savo pastebėjimais dalinasi Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Noliūtė.

Pasak specialistės, natūralu, kad vaikams nerūpi sveika mityba, jie negalvoja apie netinkamų produktų įtaką sveikatai, tačiau apie tai reikėtų pagalvoti tėvams.

Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė išskiria tris pagrindines virškinimo sutrikimų ir vaikų nutukimo priežastis, bei pataria kaip to išvengti:

1. Pakitusi rutina ir emocijų reguliavimas maistu.

„Karantino metu pasikeitusi dienos tvarka atsiliepia tiek dideliam, tiek mažam. Pakinta tvarka, dažniau užkandžiaujama, dažnai nesąmoningai (dirbant prie kompiuterio ar televizoriaus), praleidžiami pagrindiniai dienos valgymai, gausiau valgoma vėlai vakare jau po visų užsiėmimų ir veiklų“, – pastebi gydytoja K. Jasmontienė.

Jos nuomone, suvartojamo maisto kiekis didėja ir jo turinys keičiasi ne tik dėl sėdėjimo namuose, bet ir dėl neapibrėžtumo, baimės, nerimo, vienatvės, neturėjimo ką veikti – tai jausmai, kuriuos ne vienas malšina maistu. Pramoginiu maistu – saldumynais, sūriais, riebiais užkandžiais, vaisvandeniais, kad nors kuo save nudžiugintų, apdovanotų už išgyvenamus sunkumus. Todėl, pasak specialistės, daugėja skundų dėl pakitusių kūno formų bei virškinimo sutrikimų.

Koks galimas šios problemos sprendimo būdas?

„Suplanuota dienotvarkė vaikui – pusryčių, pietų, vakarienės, užkandžių laikas, poilsio, darbo režimas. Būtina nustatyti tinkamą vaiko miego trukmę. Dažnai karantinas traktuojamas kaip pusiau atostogos, kuomet vaikai vėliau gula, o tai taip pat turi reikšmės ne tik mokymosi kokybei, bet ir maisto pasirinkimui“, – sako K. Jasmontienė.

Pasak pašnekovės, labai gerai, jei meniu aptariamas iš anksto, o pirkinių krepšeliu pasirūpinama pagal sudarytą meniu. Taip krepšelyje atsiras mažiau spontaniškų, sveikatai nepalankių pasirinkimų.

„Racione turėtų vyrauti sveikatai palankūs produktai: šviežiai ruoštas, tinkamai gamintas, įvairus ir subalansuotas maistas. Reikia vengti geriamo cukraus: įvairių limonadų, vaisvandenių, kitų gėrimų su papildomu cukrumi. Atsigėrimui labai tinka vanduo, arbata“, – teigia K. Jasmontienė.

Pasak specialistės, pramoginiam maistui šeimoje, kartu visiems susitarus, turėtų būti nustatomos ribos. Jos turi galioti visai šeimai, tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pavyzdžiui: desertas – tik šeštadienį ir panašiai. Svarbu suplanuoti tai, kaip pramogą, pasimėgauti ir pajausti malonumą ragaujant.

2. Sumažėjęs ir dėl to nepakankamas fizinis aktyvumas.

„Vaikams iki 18 metų rekomenduojama kasdien būti fiziškai aktyviems bent valandą per dieną. Visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad nepakankamai judrių vaikų yra labai daug ir tas procentas tik didėja. Dėl ekstremalios situacijos nelikus galimybės lankyti sporto būrelius, fizinio aktyvumo dar sumažėjo, o tėvai pastebi jog nemėgstantiems judėti vaikams tai tampa papildomu pasiteisinimu nejudėti“, – sako K. Jasmontienė.

Kokią išeitį siūlo gydytoja dietologė?

Gydytojos dietologės K. Jasmontienės teigimu, visiems būtinas fizinis aktyvumas, o vaikams – bent 60 minučių per dieną, net ir karantino metu. Tam puikiai tiks sniego pramogos, vaikščiojimas gamtoje, nuotolinės treniruotės ir kiti aktyvūs užsiėmimai. Būtų idealu, jei į šią veiklą įsitrauktų visa šeima.

3. Neskiriama laiko maisto ruošimui

„Kai klesti maisto tiekimo į namus paslauga, didelis pasirinkimas į namus atvežamų patiekalų ir užkandžių tampa ypatingai patrauklu ir patogu šeimai. Ši paslauga ypač patogi tuomet, kai tėvai užimti nuotoliniais darbais, o maisto gaminimas niekada nebuvo šeimos įprotis. Galimybė greitai gauti skanaus ir sotaus maisto tampa išsigelbėjimu, bet tuo pačiu tai dar viena priežastis svorio didėjimui“, – pastebi K. Jasmontienė

Kas padėtų šioje situacijoje?

„Užimtiems tėvams labai naudinga maistą pasiruošti iš anksto, pavyzdžiui, iš vakaro užmerkti pilno grūdo kruopas rytinei košei, pasiruošti mėsą ar žuvį pietums iš ryto, kad, atėjus laikui, beliktų tik įdėti į orkaitę. Toks išdėliojimas sutaupo daug laiko“, –  pataria K. Jasmontienė.

Specialistė priduria, kad teisingiausia vaikus mokyti ne žodžiais, o teigiamu pavyzdžiu, todėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo visų pirmiausia turėtų laikytis tėvai.

Sigita Zumerytė Arlauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Komunikacijos specialistė Vilniaus mieste

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Labdarių g. 8, 01122 Vilnius

Tel.  (8 5) 210 30 90

Tel. (8 616) 43424

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi