Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Kam naudingas šilumos brangimas?

Avatar

Paskelbta

data

Rajono valdančioji koalicija nesikuklindama padidino kainą už šildymą. Kone dešimtadaliu. Po to, kai dar spalį biokuro kainos smarkiai šoktelėjo ir gyventojus pasiekusios sąskaitos už šildymą   gruodžio mėnesį kai kam sukėlė nemažą šoką. Rajonas pirmauja pagal socialiai remtinų asmenų skaičių Lietuvoje, bet vadovai ir toliau itin atsainiai žiūri į mažesnes pajamas turinčius žmones. Pasirodo, kad jų ir Savivaldybės įmonės vadovų godumą gali sustabdyti tik ekspertai iš Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Didėja kainos ar apetitas?
Dar prieš šildymo sezoną UAB „Radviliškio šiluma“ paskelbė žinią, jog dėl brangstančio biokuro sąskaitos už šildymą bus gerokai didesnės. Ir tikrai jos buvo tokios, kad nemažai daliai žmonių daugiabučiuose pakilo ne tik kraujospūdis. Socialiniuose tinkluose gyventojai pradėjo dalintis savo nemaloniais įspūdžiais. Vienas rašo, kad už dviejų kambarių butą sumokėjo 88 eurus vietoje 49 eurų. Kitas guodžiasi, kad nei vandens tiek suvartojo, nei lauke taip šalta buvo, bet negalėjo atsistebėti, kodėl reikia mokėti gerokai daugiau. Bet paaiškinimų nei rajono vadovai, nei šilumininkai net nesiruošė teikti. Jie buvo pernelyg užsiėmę.

Siurprizas paruoštas
Prieš Kalėdas administracijos direktorės Jolantos Margaitienės vadovaujami valdininkai paruošė sprendimo projektą, kuriuo remiantis siūlyta padidinti mokestį už šildymą. Nei daug, nei taip ir mažai – beveik 9 procentais. Neabejotinai, valdančioji koalicija jį būtų tvirtinusi be jokių klausimų. Kam vargintis, jei reikia didinti atlyginimus – bent jau taip argumentavo šilumininkų atstovai. Kad ši Savivaldybės įmonė yra tapusi rajono konservatorių „auksinius kiaušinius dedančia žąsimi“, jau niekas nebekelia klausimų. Tačiau kyla kitų minčių – kaip Antanas Čepononis, kuris dėl teismo nušalinimo nuo mero posto kone trejus metus dirbo šioje įmonėje, nestoja į gyventojų pusę? Kodėl Taryboje dirbanti konservatorė Skaidra Dišlė, užėmusi A.Čepononio vietą, nesupranta paprastų žmonių? O gal rūpinasi „klientų“ skaičiumi, kad būtų galima pas juos lankytis su šakočiais, pirktais už rajono biudžeto lėšas? Gaila, bet nei vieno iš jų pakalbinti nepavyko, kad būtų pakomentuota situacija.

Domėtis negalima
Rajono politikai ir valdininkai per šią kadenciją jau įprato, kad kažkas intensyviai domisi jų veiksmais ir motyvais, juos analizuoja ir ieško paaiškinimų, kodėl priimami konkretūs sprendimai. Nesunku buvo suprasti, kad valdininkų ir šilumininkų pateikti paaiškinimai dėl noro didinti kainą už šilumą buvo tiesiog iš oro paimti. Arba iš piršto laužti. Šilumos kainą sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Iš kintamosios trečdalis sudaro biokuro kaina. Taip teigia patys šilumininkai pranešime. Tad jei biokuro kaina didėtų dvigubai, šilumos kainoje pokytis atsispindėtų tik dešimčia procentų. Prispausti įrodymų, politikai komitetų posėdžiuose net neleido užduoti klausimų. Vardan to, kad tikrieji motyvai liktų kuo toliau nuo pašalinių akių.

Kaina neturėtų didėti?
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte valdininkai pateikė šilumos kainos padidėjimo priežastis. Tai dėl infliacijos, pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikties, investicijų grąžos pokyčio, darbo užmokesčio ir mokesčių sąnaudų pokyčio, kuro ir šilumos įsigijimo sąnaudų neatitikties ataskaitiniu laikotarpiu ir kitų priežasčių. Gilinantis į lentelėje pateiktus skaičius, akivaizdu, kad kaina neturėjo didėti. Ten ir pirmokėlis gali suprasti, kad vieni veiksniai didina, o kiti sumažina kainą. Matematika tiesiog paprasta, kai sudedi visus pliusus ir minusus, gautas rezultatas parodo, ar didės, ar mažės kaina. Tad darbo užmokesčio ir kitų mokesčio sąnaudų padidėjimą 0,09 euro centais už kilovatvalandę, investicijų grąžos pokyčio ir sąnaudų 0,07 cento už kilovatvalandę bei infliacijos įtakos 0,04 cento už kilovatvalandę visiškai atsveria nuo direktoriaus Prano Mickaičio vadovaujamos įmonės nepriklausantys veiksniai. Pagaminto ir nerealizuoto šilumos kiekio neatitikties įtaka kainą sumažina net 0,22 cento už kilovatvalandę. Dar 0,08 cento mažėja dėl nuo įmonės nepriklausančių veiksnių. Sudėjus ir atėmus visas eilutes, matosi, kad kaina turėjo mažėti 0,01 euro centu už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę.

Trečios klasės matematika
Netikėtai prigauti už rankos, tiek šilumininkai, tiek rajono valdantieji iš karto pradėjo rangytis kaip sugautas žaltys. Neva, kas kelia tokius klausimus, nesugeba suskaičiuoti. Savivaldybės įmonės direktorius P.Mickaitis ne tik komitetuose nesiteikė aiškintis,„kodėl mes turime pasakoti bet kam? Kas nori, tas supranta. Mes paskaičiavome ir klaidų nedarome.“ Taip vadinamas gamybininkas iš rajoną valdančiosios partijos leido sau dar daugiau. Viešame Tarybos posėdyje puolė įžeidinėti Tarybos narį, kuris išdrįso  paklausti, kodėl viename stulpelyje yra minusinis skaičius, o kitame – jau pliusinis? „Viskas čia gerai. Bet jei nemokate trečios klasės matematikos, tai niekas ir nepadės.“, – maždaug taip drėbtelėjo P. Mickaitis. Jo bendrapartietis meras A. Čepononis gesino diskusijas, kad esą „viskas buvo išdiskutuota komitetuose“, nors juose net neleido gilintis ir uždavinėti klausimus.
Godumą stabdo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija
Remiantis šilumos įstatymu, rajono Tarybai tenka pareiga patvirtinti šilumos kainas. Bet galutinę kontrolę atlieka ekspertai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK ). Mažai kam rajone žinoma, kad būtent šios įstaigos patvirtintomis kainomis 2018 metais buvo apskaičiuojamos sąskaitos šilumos vartotojams, besinaudojantiems UAB „Radviliškio šiluma“ paslaugomis. Dar 2016 metų pabaigoje savo pranešime VKEKK rašė, kad rajono šilumininkai „gavo 324,8 tūkstančius eurų už apyvartinius taršos leidimus, ko pasėkoje sumažinama šilumos kaina 8 procentais.“ Po metų laikotarpio, Komisija vėl turėjo įsikišti. 2017 metų gruodžio pabaigoje ekspertai tvirtino, jog „Radviliškio rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl UAB „Radviliškio šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų antriesiems bazinės kainos galiojimo metams, neteisingai įvertino kainos pokytį dėl realizuojamo šilumos kiekio pasikeitimo, investicijų grąžos pokytį bei įskaičiavo daugiau sąnaudų kurui nei faktiškai patyrė. Šie pažeidimai turi būti pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Radviliškio rajono savivaldybės tarybai per nustatytą terminą nepašalinus Komisijos nustatytų pažeidimų, šilumos kaina gali būti nustatyta vienašališkai.“ Tarybos valdančioji dauguma net nesitaisė, o gal net nežinojo ekspertų nuomonės. Matyt, merui buvo nepatogu pristatyti tokį darbotvarkės klausimą.

2018 metais Radviliškiui kainos nustatytos pirmiesiems Lietuvoje

Rajono politikams nevykdant ekspertų raginimų, VKEKK vienašališkai patvirtino kainas. Jos 2018 metų pradžios pranešime rašoma: „Radviliškio rajono savivaldybei per 30 kalendorinių dienų neištaisius Komisijos konstatuotų UAB „Radviliškio šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo pažeidimų, Komisija kainas nustatė vienašališkai – sprendimas įsigalios 2018 m. vasario 1 d.  Komisija 2017 m. gruodžio 22 d. konstatavo, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl UAB „Radviliškio šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų antriesiems bazinės kainos galiojimo metams, neteisingai įvertino kainos pokytį dėl realizuojamo šilumos kiekio pasikeitimo, investicijų grąžos pokytį bei įskaičiavo daugiau sąnaudų kurui nei faktiškai patyrė bendrovė. Komisijos vienašališkai nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau nei 12 mėnesių, arba tol, kol savivaldybės taryba ištaiso Komisijos konstatuotus pažeidimus. Šiais metais tai pirma šilumos tiekimo įmonė, kuriai Komisija šilumos kainos dedamąsias nustatė vienašališkai, pernai tokių sprendimų buvo 11.“
Ekspertas: „Panašu, kad padaryta klaida“
Telefonu susisiekus su VKEKK Šilumos kainų ir investicijų skyriaus atstovais, paprašyta pakomentuoti, kiek šilumos kainą gali įtakoti įmonės parduodami aplinkos taršos leidimai ir kam lėšos turi būti skiriamos. Skyriaus vedėjas patikino, kad tai neturi atsispindėti kainoje ir vartotojai tikrai turi būti ramūs. Patikslinus, kad aiškinamajame rašte viename stulpelyje yra įrašytas minusinis skaičius, kuris vėliau pasidaro pliusinis taip įtakodamas kainą, ekspertas atsakė: „Iš to, ką girdžiu, panašu, kad kažkas suklydo. Jei gerai atsimenu, tai Radviliškyje dirba gal tik du žmonės, nenuostabu, kad galėjo ir suklysti. Bet nereikėtų nusiminti, jei politikai priėmė blogą sprendimą. Mūsų praktikoje tenka naikinti juos ir įvesti vienašališkai kainas.“ Galbūt ne politikai nesugebėjo suskaičiuoti trečios klasės matematikos, o kažkam labai parūpo kišti rankeles į visų pinigines. Paskutinis skaičius, parodantis, kad valdančiajai koalicijai pritarus 0,43 cento už kilovatvalandę pabrangimui, į įmonės sąskaitą papildomai įkristų daugiau nei ketvirtis milijono eurų.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019