Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kalėdos Palonuose: mamai per galvą trenkė metaliniu dubeniu

Paskelbta

data

2021 m. gruodžio 26 d. Kalėdas švęsti Palonuose sutrukdė nesaikingai gertas alkoholis – būdamas smarkiai girtas (nustatytas 2,97 promilių girtumas), Valdas Žaromskis primušė savo motiną. Dėl to 46-erių vyriškiui teko pabuvoti areštinėje, o po to – keliauti į teismą išklausyti nuosprendžio. 

Vartojo alkoholį kasdien

Kaip policijai papasakojo apie Valdo Ž. tėvai, jų sūnus kartu gyvena apie dešimtį metų, o paskutinius 3-4 metus kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Esą geria jis labai dideliais kiekiais iki sunkaus girtumo, o būdamas neblaivus, tampa agresyvus, konfliktuoja, tačiau fizinį smurtą, pasak nukentėjusiosios, prieš motiną išdrįso panaudoti pirmą kartą. Pasak smurtautojo tėvo Z. Ž., ir gruodžio 26-ąją konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo. Dieną namuose buvo svečių. Apie 16 valandą jiems išsiskirsčius, Valdo Ž. mama sūnui pasakė, kad jis savo priekabėmis ir agresyviu elgesiu sugadino žmonėms šventes. Dėl tokių priekaištų paloniškis tapo dar piktesnis.

Trenkė metaliniu dubeniu per galvą, spyrė į pilvą

Kurį laiką pyktį Valdas Ž. liejo savo namų virtuvėje, girdint tėvui ir motinai: rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Kai mama liepė eiti miegoti, jis ėmė artyn kišti savo veidą, šaukė savo mamai į akis, dėl ko moteris jį ranka nuo savęs atstūmė. Tada vyras dar labiau supyko, paėmė aliuminį dubenį ir juo trenkė savo mamai per galvą. Sudavė taip smarkiai, kad dubuo net sulinko. Mamai ėmus verkti ir maldauti išeiti, Valdas Ž. savo artimiausiam žmogui dar ir kumščiu į veidą trenkė. Išsigandusi moteris net griebė virtuvėje buvusį šepetį, tikėdamasi juo apsiginti. Tada girtas vyras tiek pablūdo, kad koja spyrė garbaus amžiaus moteriai į pilvą, dėl ko ji nugriuvo po stalu.

Pagalbą iškvietė kitas sūnus

Po to, kai nugriuvusi moteris atsikėlė nuo žemės, ją sumušęs Valdas Ž. tiesiog ramiausiai nuėjo atsigulti. Tėvai, nebesusitvarkydami su neblaivaus vyriškio siautėjimu, paskambino kitam sūnui, kad atvykęs padėtų išspręsti kilusią bėdą. Pas tėvus atvykęs kitas sūnus N. Ž. rado prie stalo verkiančią mamą, o savo brolį gulintį lovoje ir besikeikiantį necenzūriniais žodžiais. Virtuvėje ant žemės mėtėsi maistas ir sulankstytas metalinis dubuo. Matydamas tokią situaciją, N. Ž., vėliau policijoje apklaustas liudytoju, iškvietė pagalbą. Medikai sumuštai moteriai rimtesnių sužalojimų nenustatė ir į ligoninę neišvežė, o triukšmadarį policija pristatė į areštinę, kad nusiramintų.

Už smurtavimą jau buvo teistas

Nors Valdo Ž. motina pareigūnams ir sakė, kad fizinį smurtą jis prieš naudojo pirmą kartą, tačiau kitaip aiškino smurtautojo brolis bei tėvas, be to, už smurtą artimoje aplinkoje šis paloniškis jau buvo teistas ir išvadų nepadarė. Iš viso anksčiau Valdas Ž. teistas buvo 6 kartus. Prisipažinimas ir gailėjimasis buvo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu, – Valdo Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tai įvertinęs, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Skirta laisvės atėmimo bausmė

2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė Valdą Žaromskįpripažino kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje, kas numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis Valdas Ž. lauks suimtas.

Ieva Kučaitė

Asociatyvi nuotrauka

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi