Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kaip paruošti voveraites?

Avatar

Paskelbta

data

Prasidėjus voveraičių sezonui turbūt ne vienas namo  jau  parsinešėte krepšelį šių sezono gėrybių. Voveraitės įvairių šalių virtuvėse laikomos ypatingu delikatesu, gaunamu tiesiai iš gamtos, kuris pasižymi ne tik švelniu skoniu, bet taip pat yra naudingas sveikatai.

Voveraitėse gausu vitaminų ir mineralų. 55 gramuose šių grybų yra net penktadalis geležies dienos normos, todėl dažniau valgant voveraites, padėsite savo organizmui palaikyti gerą hemoglobino kiekį kraujyje. Taip pat, jose gausu vario, kuris padeda išsaugoti odos elastingumą ir tvirtumą, o vitaminas B3 mažina odos sudirgimus.

Plovimui naudokite vandenį su druska

Voveraitės vertinamos ne tik dėl savo naudingųjų savybių, bet ir dėl tvirtos formos, kuri keptiems ar virtiems grybams neleidžia suskystėti. Norint išlaikyti jų traškumą ir neleisti grybams sutrupėti, svarbu voveraites švariai nuplauti, per ilgai nelaikant vandenyje.

Norėdami voveraites švariai nuvalyti, įmerkite jas į šaltą vandenį su druska. Vienam kibirui reikalinga maždaug viena sauja druskos. Ši maistinė medžiaga padeda nuo voveraičių lengviau atlipti įvairiems iš miško parsineštiems lapeliams ir spygliams. Tačiau grybus reikėtų vos panardinti į vandenį ir tuoj pat ištraukti, šį veiksmą pakartojant kelis kartus. Taip voveraitės nespės sugerti daug skysčio, todėl išliks tvirtesnės ir traškesnės.

Kepkite lydytame svieste

Šviežios voveraitės yra gan trapūs grybai, todėl užuot juos pjaustę, verčiau sulaužykite rankomis norimais gabalėliais ir dėkite į įkaitintą keptuvę. Stambiai supjaustytų grybų skonis bus geriau jaučiamas patiekaluose.
Voveraičių kepimui geriausiai tinka lydytas ghi (ghee) sviestas, kuris skirtingai nei įprastas sviestas negaruoja, nerūgsta ir padeda greičiau suvirškinti maistą. Voveraites šiek tiek apkepus svieste, jos pačios ima leisti skystį, kuriame puikiai išsitroškina. Kepkite kelias minutes, kol skystis nugaruos. Taip pat, turint daugiau grybų, verčiau juos padalinkite dalimis, antraip bus sunku išmaišyti ir gerai juos iškepti.  

Nepadauginkite prieskonių

Ruošdami voveraites, prisiminkite svarbiausią taisyklę – nepadauginkite prieskonių. Atskleisti tikrąjį voveraičių skonį padės druska, pipirai, krapai arba čiobreliai, kurie grybų patiekalams  suteiks intensyvesnį miško aromatą.

Svarbu nepadauginti ne tik prieskonių, bet ir ingredientų – kuo mažiau skirtingų skonių, tuo geriau jausis išskirtinis voveraičių skonis. Prie ką tik paruoštų voveraičių puikiai tiks šviežios, raugintos ar marinuotos daržovės ar jų salotos.

Lengvai paruošiami patiekalų receptais, kurie atskleis ypatingą šviežių voveraičių skonį.

Pomidorų salotos su voveraitėmis

Jums reikės (4 asm.):

  • 400 g voveraičių,
  • 150 g vyšninių pomidorų,
  • 100 g špinatų,
  • 2 v. š. citrinų sulčių,
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus,
  • 1 a. š. lydyto ghi sviesto,
  • Druskos, pipirų, krapų.

Paruošimas:

Voveraites šiek tiek susmulkinkite. Į keptuvę įdėkite gabalėlį sviesto ir įkaitinkite. Sudėkite voveraites, pagardinkite jas druska ir pipirais. Kepkite tol, kol nebeliks skysčio. Iškeptas voveraites sumaišykite su špinatais ir pusiau perpjautais pomidorais. Pagardinkite citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi, krapais ir gerai išmaišykite.

Voveraitės su grietinėlės padažu

Jums reikės (4 asm.): 

  • 4 stiklinių voveraičių,
  • 1 a. š. lydyto ghi sviesto,
  • Pipirų, druskos, čiobrelių.

Padažui jums reikės:

  • 400 ml grietinėlės,
  • 1 svogūno,
  • 2 v. š. miltų,
  • Druskos, pipirų.

Paruošimas:

Voveraites šiek tiek susmulkinkite. Į keptuvę įdėkite gabalėlį sviesto ir įkaitinkite. Tuomet sudėkite voveraites, pagardinkite druska, pipirais ir čiobreliais. Kepkite, kol nebeliks skysčio nuo voveraičių. Kitoje keptuvėje ant silpnos ugnies apkepkite smulkiai supjaustytus svogūnus, supilkite grietinėlę, miltus ir viską gerai išmaišykite. Pagardinkite padažą druska ir pipirais. Patiekite ant voveraičių užpildami grietinėlės padažą kartu su bulvėmis ir raugintais agurkais.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Konservatoriai su „valstiečiais“ ir socialdemokratu korupcija įtariamai direktorei padidino atlyginimą

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 30 d. vyko neeilinis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi balandžio 1 d. posėdyje atidėti klausimai – dėl Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Irenos Janušonienės 2020 m. darbo ataskaitos tvirtinimo bei dėl jos atlyginimo padidinimo.

Praėjusiame Tarybos posėdyje Radviliškio poliklinikos vadovės ataskaita nebuvo tvirtinama, nes ji posėdyje negalėjo dalyvauti dėl nušalinimo nuo darbo, nes  buvo įtariama dėl korupcijos, o dar vėliau atšauktame neeiliniame Tarybos posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos.

Įtarimai korupcija neturi jokios įtakos…

Prieš Radviliškio poliklinikos direktorės veiklos ataskaitos tvirtinimą Tarybos narys Gediminas Lipnevičius suabejojo, ar galima ją tvirtinti dėl direktorės įtarinėjimo korupcija. „Jeigu mes patvirtinsime ataskaitą už 2020 metus, o vėliau paaiškės, jog ji susijusi su korupciniais veiksmais, kaip galime už ją balsuoti?“,- pasiteiravo Tarybos narys.

„Finansinėse ataskaitose yra nurodomos pirkimo sutartys – ką matau, tą pajamuoju, tad kaip įtarimai korupcija gali turėti įtakos ataskaitai? Jeigu bus pripažinta, kad buvo atlikti kažkokie korupciniai veiksmai, tokiu atveju pinigai sumokami į visai kitą fondą. Paslaugos, suteiktos ligoniams, yra apmokamos iš Ligonių kasų, mūsų pajamas ir išlaidas tikrina „Sodra“. Net  jeigu padaroma klaida ir ligoniui neteisingai paskiriami vaistai, mokame žalą Ligonių kasoms“,- sakė poliklinikos direktorė I. Janušonienė, tikindama, jog ant jos kritęs korupcijos šešėlis jokios įtakos įstaigos veiklos ataskaitai neturi.

Vyksta tyrimas…

Tarybos narys G. Lipnevičius paprašė savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo Arnoldo Matuzevičiaus pakomentuoti, kaip vyksta tyrimas dėl įtarimo korupcija Radviliškio poliklinikoje, nes Tarybos nariai neturi jokios informacijos.

„Šiuo metu, kaip buvo minėta, vyksta tyrimas, jo medžiaga neviešinama. Manau, jog asmens veiklą bei įstaigos ataskaitą sieti su vykstančiu tyrimu neetiška“,- savo nuomonę išsakė teisininkas, kuri Tarybos nariams net sukėlė šypseną. Tarybos nariams taip ir liko neaišku, kaip pareikšti įtarimai dėl korupcijos darbo vietoje neturi jokios reikšmės ir dar jų svarstymas neetiškas!

Septyni Tarybos nariai nebalsavo dėl pritarimo 2020 m. Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo veiklos ataskaitai, o 13 balsavo už.

Direktorei alga bus padidinta

Kadangi dauguma Tarybos narių pritarė Radviliškio poliklinikos direktorės ataskaitai, tad buvo pritarta ir jos atlyginimo kintamosios dalies padidinimui.

Aiškinamajame rašte, pateiktame Tarybos nariams, teigiama, jog „Atlikus VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 2020 m. veiklos vertinimą, nustatyta, kad kiekybinių ir kokybinių rodiklių įvykdymo balų suma yra – 80 balų (atitinka 20 procentų mėnesinės algos kintamosios dalies pagal Aprašo II skyriaus 4.2.4 punktą „IV grupės įstaigos balai“ dalį). Vadinasi, nors paskui įstaigos vadovą ir velkasi specialiųjų tarnybų įtarimų šleifas, jis vis tiek nusipelno didesnio atlyginimo.

Konservatoriams, „valstiečiams“ ir socialdemokratui įtarimai korupcija – ne kliūtis didinti atlyginimą

Tarybos narių konservatorių, „valstiečių“ ir socialdemokrato balsais korupcija įtariamai Radviliškio poliklinikos direktorei  padidino atlyginimą. Už  jos atlyginimo padidinimą balsavo: „valstiečiai“ K. Dambrauskas, J. Povilaitis, M.Pauliukas, konservatoriai: A. Budrikas, S. Dišlė, A. Grabauskas, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius, G. Verdingas, socialdemokratas J. Pravilonis.

Prieš tai, kad poliklinikos direktorei būtų padidintas atlyginimas, balsavo 7 Tarybos nariai. Tačiau pritarus daugumai, I. Janušonienės atlyginimo kintamoji dalis buvo padidinta maksimaliai –  20 procentų.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Daugiau – nereiškia geriau

Avatar

Paskelbta

data

Girdėjau diskusijas apie keturių dienų darbo savaitės įvedimą. Apsidžiaugiau – SUPER! Galėčiau daugiau laiko skirti sau, saviugdai, daugiau praleisčiau laiko su žmona ir savo mažyliais. Pagaliau perskaityti vieną kitą knygą, kurių niekaip nespėju „įveikti“, per tą amžiną lėkimą. Mat dar įsitaisiau šunį – vaikai labai norėjo…  Mane puikiai supras tie, kas  yra nesenai vedę, turi tik ką įsigytą hipotekinį NT.., lizinginį auto ir t.t…  Na, taip sakant, amžinam skubėjime  – artimiausiems dvidešimt metų, ir tai, jei pasiseks. „Bliamba“, kai pagalvoji, tai kokių nervų, sveikatos ir ryžto reikia, jau nekalbu apie psichologinę būseną. O čia, štai tau keturių  darbo dienų savaitė o, moka kaip už penkias. Amerika! Rojus!

Truputį pasigilinau. Suglumęs stebiu ir klausausi, kaip rimti finansistai, visokio plauko ekspertai ir šiaip atsakingas pareigas einantys žmonės „švokščia“ apie tai, kaip pasaulis nėra pasirengęs sutrumpinti darbo dienos laiko trukmę. Ir nieko nesuprantu. Žiūriu į šiuos rimtus išsilavinusius žmones, matau juose senovės vergų savininkus nerimaujančius, kad vergai iš dyko buvimo neišsivaikščiotų linksmintis ir girtauti. Jų manymu, laisvi, nepervargę piliečiai – pagrindinė grėsmė  šalies ekonomikai.

Eina šimtmečiai – niekas nesikeičia. Kažkada  bijota aštuonių valandų darbo dienos. Aktyvų savininkai šventai tikėjo – ekonomika to neatlaikys. Gąsdino žmones totaliu skurdu. Na ir ką? Laikas labai greit parodė, kad darbo  dienos laiko sutrumpinimas – nauda, ir ne tiek socialinė, kiek ekonominė. Net didžiausias kapitalistų šviesulys – guru Dž. Fordas suprato, kad jei neišspausi iš žmogaus visų syvų, jis dirba geriau (staigmena, ar ne?). Tai nustatė Dž. Fordas savo gamyklose įvedęs aštuonių valandų darbo dieną. Žinoma, jis tai darė ne iš humanistinių sumetimų, bet kaip eksperimentą. Ir šis visų kapitalistų šviesulys  – guru užsuko šią velniavą ne todėl, kad staiga pajautė begalinę empatiją  ir meilę proletariatui: sistema pasirodė esanti efektyvi – per dvejus metus jo įmonių apyvarta padvigubėjo.

Praėjo daugiau nei šimtas metų nuo aštuonių valandų darbo dienos įvedimo; per šį laikotarpį tiek daug įvyko: viena po kitos planetoje siautė techninės, „žaliosios“, IT revoliucijos. O mes nesame pasirengę transformacijoms. Kalbama, pasaulis dar nepakankamai automatizuotas, robotizuotas, skaitmenizuotas.  Po velnių, palyginti su tuo, kas buvo prieš šimtą metų. Šiandien net labiausiai nutolę kokios nors nuskurdusios Afrikos  šalies kampeliai yra geriau automatizuoti. Kalbama, kad jei sumažinsime darbo valandas – mažės darbo našumas. Beje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, kur faktiškai jau dabar vidutiniškai žmonės dirba mažiau nei trisdešimt valandų per savaitę, su darbo našumu viskas gerai. Tai galbūt kaip tiktai dėl to?

Pažangą lemia ne tiktai tingumas, bet ir laisvo laiko turėjimas. Norėdami išspęsti problemą turime nebijoti į ją įsigilinti. Pirma – diskomfortas, bet paskui… na, kaip ir su skiepais. Jei žmogų užverčiame darbu ir ataskaitomis apie  atliktą darbą, jei žmogui neleidi pakelti galvos, tai apie darbo proceso optimizavimą negali būti nei kalbos. Bet kai tik atsiras tarpelis „perekūrui“ ar „kavutei“, tik darbuotojai „atsijungs“ leisdami sau  skirti laiko „plepalams“, tai iš karto – paradoksas!  – gimsta įvairiausios idėjos, kurios „stumia“ visą verslą į priekį.

Mokymai

Kiekvienas darbdavys suinteresuotas savo darbuotojų tobulėjimu. Viršininkai prisiklausę įvairių guru šventai įtikėjo, kad darbuotojas – ne darbuotojas, jei vieną kartą per metus nepateikia  naujų idėjų. Anksčiau, kai žiemos buvo šaltesnės,  elektra pigi, o žolė žalesnė įmonių vadovai bandė viską sutvarkyti patys: mokymus, komandos formavimą, žaidimus, skirtus įgūdžiams formuoti, po to tai tapo neefektyvu, nuobodu ir brangu. Jie nuspendė apsiriboti popierinėmis apklausomis.

O kas būtų, jei, pavyzdžiui, pamaina ne aštuonios valandos, o šešios, arba ne dvylika, o devynios (jeigu ne penkios dienos), galbūt patys darbuotojai norėtų kažko išmokti, gal kažkas jiems būtų įdomu. Žinoma, mažai tikėtina, kad visi skubėtų į kursus „Kaip uždirbti milijoną savo mylimam šefui“.

Galbūt žmonės skubėtų į muziejus, teatrus pagaliau į šokių kursus. Žmonės gal būt eitų į kulinarijos kursus ar siuvimo kursus, istorijos ir meno paskaitas, galbūt mokytųsi kalbų. Sakoma – trumpesnis darbo laikas lems didesnes darbo sąnaudas. Žinoma, kad taip ir bus! Būtent tai  ir yra,  ko reikia. Aišku, kad nuolat išnaudoję nuolatiniu darbo aprovimu vieną darbuotoją, turėsite samdyti antrą. Bet kas geriau: vienas išsekęs, viskam abejingas, ar du kupini jėgų ir drąsių idėjų? Žinoma, antrasis variantas yra brangesnis. Suprantama – kokybė yra  brangu. Kalbama, kad darbo laiko sutrumpinimas įteisinant įstatymu yra utopija, nes neoficialiai žmonės vis tiek bus priversti dirbti viršvalandžius, kaip yra verčiami dabar, grasinant atleisti, nes „tokių  kaip jūs už durų laukia dešimt“. Bet juk tai yra įkaitų logika. Beje, vis mažiau yra norinčiu dirbti už minimumą. 

Viktoras Karpenko

Skaityti daugiau

Skaitomiausi