Socialiniai tinklai

Aktualijos

Išauš kitos dienos, užtems kiti vakarai

Avatar

Paskelbta

data

Juk nėra taip, kad tame gyvenime, kurį mes nugyvenome, nieko ir nebuvo. Buvo ir muzikos, ir aktorių, ir dailininkų, ir poetų. Ir mes patys juk gyvenome, kad ir bendrabučiuose, kad ir skurdžiai, bet gyvenome. Mylėjome, kalbėjomės. Netgi ginčijamės. Mūsų sielos buvo laisvos. Gal todėl ir šiandien nieko kito nenoriu, tik to, ką turiu, tik tą, kas esu, kur esu, su kuo esu. O svarbiausia – būti savimi, kas įmanoma tik su labai artimais draugais. Mano draugai – tai mūsų gatvės draugai. O ta gatvė numylėta, nes čia vyko gyvenimas, čia buvo mano mokykla. Anksčiau ji, gatvė, vadinosi kitaip, o dabar – Vasario 16-osios. Tada, kai mes buvome paauglės, ji buvo labai miela. Iš abiejų gatvės pusių rikiavosi dviaukščiai mūrinukai su nepaprastai gražiais balkonais. Tokių nebuvo niekur, tik čia. Gatvėje šlamėjo jaunučiai medžiai, kurie net labai šiltą dieną kažkiek galėjo atvėsinti, atgaivinti. Gatvės centras – nuostabi mokykla, šveičianti savo langais.

Su gatve susitikdavome kasryt. Skubėdami mokyklon nelabai domėjomės aplinkiniais. Mums svarbi buvo ta diena, tos šešios valandos su draugais. Juk „kiekviena diena – vis naujas gyvenimas“ (Seneka). Mums kiekviena diena buvo kaip dovana, kaip lemtis. Tiesa, tos dovanos ne visada džiugindavo, ypač kai pajusdavau, kad tiek mažai žinau ir temoku, o to žinojimo rezultatas – vos leisgyvis trejetukas arba dar blogiau. Bet ir „dvejetas  gerai – stimulas mokytis“ (G. Kanovičius). Niūrią nuotaiką mokėdavo praskaidrinti bendramokslės. Jos dovanodavo po žodį, po sakinį, mintį, pilną gerumo ir šiltų jausmų. Ir tuomet atrodydavo, kad širdį palietė Angelas baltu savo sparnu. Ach, klasiokės, kaip dažnai man jūsų trūksta kasdienybėje! Ada, Silva, janikė, Gražkė, Ieva, Vylė, Vilma, Janutė, Stasė, Genutė, Irena… Kiek nepakartojamų akimirkų praleista kartu!

Mes nesiruošėme gyventi, mes jau gyvenome. Būta ir skausmo, ir džiaugsmo, bet, rodos, jo gaudavome tiek, kiek galėjome pakelti. Išdykėliškos pertraukos, įdomi popamokinė veikla, išvykos, repeticijos. Nebuvo dienos, kad kas nors įdomaus, svarbaus, juokingo nenutiktų. O kur dar šokių vakarai! Nuo paslapčių apsunkusi galva, nerimas, abejonės, o gal ir ašaros, baltas pavydas. O paskui prisiminimai ir vaikiškas krizenimas dėl kvailysčių ir abejotinų svajonių…

Jei dienas paverstume į valandas, valandas į minutes, o pastarąsias į sekundes, gautųsi gausus sekundžių lietus, gaivinantis ir laukiamas. Juk kiekviena sekundė – tai gyvenimo akimirka. Akimirka, kai suskambo paskutinis skambutis; akimirka,kai išlaikei egzaminą; akimirka, kai gavai atestatą; akimirka… Kai išauš nauja diena, o tu su draugais Antaniškiuose pasitiksi saulės tekėjimą… Dabar jau mokėsime grožėtis, stebėtis, džiaugtis. Diena nuo ryto turi daug valandų. Tas laikas toks klastingas: tai bėga lyg išprotėjęs, tai, rodos, sustojo ir užmigo ilgu valandų miegu. O tu lauki,lauki, žiūri. Gal stengiesi prisišaukti kažką, kas nesugrąžinamai praėjo, gal lauki, kad iš vilties grūdelio išaugtų didelis laimės medis, o gal „klausaisi grįžtančio viso gyvenimo aido“ (K. Bradūnas)…

Sakoma , laimės nereikia atidėlioti rytdienai. Ji slypi kasdienybės akimirkose. Ir kiekvienas turi rasti savo kelią į laimę. Gatve, mano jaunystės gatve, mes išėjome ieškoti savo laimės. Ir žinojom, kad jaunystės draugės visada bus, kai prireiks. „Tik tu viena, tylioji mano drauge, budi už lango vėjo šnabždesy. Užmigę medžiai vasarą sapnuoja… Turiu tave, o tu mane turi“.

J. Kaučikienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kutiškių kaime apvogtas sandėliukas

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 23 d. 12.07 val. Radviliškio rajone, Kutiškių kaime, Pušų g., nuo 2020-10-21 20:00 val. iki 2020-10-23 12:00 val., sugadinus durų pakabinamą spyną, iš moteriai, gim. 1985 m., priklausančio sandėliuko pagrobta: kampinis šlifavimo įrankis, hidraulinis domkratas, gręžimo staklės, briedžio
ragų trofėjus.

Turtinė žala 275 eurai.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

„Auksinė krivūlė“ – ne už rajono pasiekimus

Avatar

Paskelbta

data

Vietos savivaldos dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai suorganizavo savivaldos apdovanojimus „Auksinė krivūlė“. Šį kartą  apdovanojimas po ilgos pertraukos pasisekė ir Radviliškio rajoną, jo į Vilnių atsiimti vyko meras Antanas Čepononis su Moterimi Saule – administracijos direktore Jolanta Margaitiene.

Ar „Auksinė krivūlė“ buvo išmaldauta?

Ne paslaptis, kad konservatoriams valdant Radviliškio rajoną, jis pagal gyventojų atlyginimų dydį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą sparčiai grimzta į dugną. Gal todėl ir savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ jau aštuonerius metus aplenkdavo Radviliškio rajoną. O ir už kokius pasiekimus galima teikti apdovanojimą, kai  Radviliškio rajono savivaldybės ypatingi nuopelnai būtų nebent dažnas valdininkų lankymasis teisme, nebaigtos brangios statybos, mažiausi medikų ir mokytojų atlyginimai regione bei visoje Lietuvos žiniasklaidoje skambantys skandalai apie Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus.

Tačiau merui A. Čepononiui  susiruošus   dalyvauti Seimo rinkimuose, situacija pasikeitė – Radviliškio rajonui „Auksinė krivūlė“ įteikta už glaudų savivaldos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą.

Dėl tokios  nominacijos kyla šiokių tokių abejonių – ar tik ne tos krivūlės rajono meras  spalio 5 dieną vyko į Vilnių maldauti? Juk reikia pasirodyti – štai dar netapęs Seimo nariu auksinius daiktus į rajoną parveža, o kai taps, tai jau visus auksu apipils ir iš visų jėgų dirbs, kad  tik „rajonui būtų geriau“.

Rajono ir kariuomenės bendradarbiavimas susiklostęs istoriškai

Dar kyla klausimas, ar  yra koks  bent koks Radviliškio rajono savivaldybės nuopelnas dėl to, kad  rajonas apsuptas Lietuvos kariuomenės padalinių? Rajone nuo seno yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenalas, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanoriai. Tiesa, dar Radviliškio rajone planavo įsikurti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, tačiau savo dislokacijos vieta batalionas pasirinko Šilalės miestelį.

„Glaudus bendradarbiavimas“ – stovėjimas šalia kariškių?

Na, o pastaruoju metu „labai glaudų“ bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene rajono meras A. Čepononis ir administracijos direktorė J. Margaitienė pademonstruoja  pastovėdamas šalia kariškių per iškilmingą  priesaikos ceremoniją,  vykstančią Radviliškio miesto aikštėje. Meras ir direktorė  paprastai stovi šalia aukšto rango kariškių, vadinasi, „glaudžiai bendradarbiauja“?

Ateities vizija – apdovanojimai už realius darbus

Belieka tikėtis, jog ateityje, galbūt rajoną valdant naujam merui, „Auksinės krivūlės“ Radviliškio rajonui bus teikiamos ne „pritempiant“ nuopelnus už  bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, o už realius pasiekimus. Pavyzdžiui, už atsakingą požiūrį į efektyvų finansų valdymą, kaip  Varėnos rajono savivaldybei ar  už smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, kaip Plungės rajono savivaldybei.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019