Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Žemdirbiai šoke – mokesčiai tris kartus didesni nei pas kaimynus

Avatar

Paskelbta

data


Iki birželio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryba turi patvirtinti žemės mokesčio koeficiento dydį. 2018 m. rajone žemės ūkio paskirties žemės mokesčio koeficientas buvo 1,7 proc, tačiau kilus dideliam  ūkininkų nepasitenkinimui bei dėl prastų  oro sąlygų 2018 m. buvo pritaikyta 35 proc. lengvata ir šis mokestis buvo 1,1 proc.
Priminsime – žemės mokestis didėjo 2012 m., kai benueinantys konservatoriai LR Seime priėmė įstatymą, kad kas 5 metus būtų indeksuota žemės vertė. Po šio indeksavimo 2018 m. žemės vertė šoktelėjo 3- 3,5 karto, o tuo pačiu – ir mokesčiai už žemę. Kilus dideliam  kaimų gyventojų bei ūkininkų nepasitenkinimui, LR Seimo nariai patarė kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą, kuri turi teisę sumažinti žemės mokesčio koeficientą ir tokiu būdu sureguliuoti žemės mokestį, kad žemės turėtojai nepatirtų didelių išlaidų.
Savivaldybės administracija paruošė projektą, pagal kurį 2020 m. žemės ūkio paskirties žemei nustatytas 1,5 proc. mokestis.
Dėl šio didelio žemės mokesčio, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narys, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys  G. Lipnevičius nuvyko pas merą.
„Žinau, kad Lietuvoje žemės mokesčio vidurkis yra 1,1 proc., o mes siūlysime nuo 1,7 proc. mažinti iki 1,5 proc. Laukite posėdžio“,- pokalbio metu su Tarybos nariu G. Lipnevičiumi sakė meras A. Čepononis, net nesileisdamas į diskusiją.
Turbūt daugelis ūkininkų, žemės savininkų pagalvotų, jeigu Lietuvos vidurkis yra 1,1 proc., kodėl Radviliškio rajono valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ teikia mokestį, ženkliai didesnį nei vidurkis, – 1,5 proc.? Tokiu atveju mūsų ūkininkams, ypač smulkiesiems, būtų didelė našta. Turbūt daugeliui kiltų klausimas, kodėl mūsų rajono ūkininkai skriaudžiami, lyginant su dauguma kitų Lietuvos rajonų.
Beje, kaimyninio Šiaulių rajono ūkininkai gyvena tikrai geriau – šiame rajone mokestis už žemės ūkio paskirties žemę – tik apie 0,5 proc. Šio rajono meras ūkininkas, tad jam nesvetimos ūkininkų problemos, ir svarbesnis ne perteklinis biudžetas, o žmonių gerovė…
Kaip pastebėjo radviliškiečiai, Radviliškio rajono merui labiau prie širdies brangios statybos, kurioms reikia nemažai lėšų, tad vieni didžiausių mokesčių: žemės, nekilnojamo turto tampa rajono „vizitine kortele“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narys, grupės seniūnas  G. Lipnevičius visiems Tarybos nariams pateikė siūlymą svarstymui: „Reaguodami į Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano bei Radviliškio miesto ir rajono gyventojų kreipimąsi dėl pateikto Radviliškio rajono savivaldybės Tarybai svarstymui ženkliai didesnio žemės mokesčio 2020 metams nei gretimuose rajonuose, visuomeninis komitetas „Už geresnį gyvenimą visiems“ siūlo Radviliškio rajono savivaldybės Tarybai svarstymui savo sprendimo projektą, kuriame siūlome žemės ūkio bei sodų paskirties sklypams taikyti ne didesnį nei 1,0 proc. mokestį.  Šiuo metu TS-LKD (konservatorių) ir LVŽS koalicijos pateiktame svarstymui projekte siūlomas žemės ūkio paskirties žemės mokestis 1,5 proc. Manome, kad jis yra  ženkliai per didelis. Taip pat, kadangi verslo situacija rajone kasmet prastėja, siūlome taikyti ne 0,8 proc., o 0,5 proc. mokestį už komercinės paskirties žemę, o gyvenamosios paskirties mokestį vietoj siūlomo 0,8 proc. mažinti iki 0,5 proc., kuris vis tiek dar bus didesnis, lyginant su kaimyniniais rajonais. Šiuo sprendimu, nors mūsų mokesčiai ir liks vieni didžiausių apskrityje, ženkliai pagerinsime sąlygas ūkininkams, verslininkams, Radviliškio miesto ir rajono gyventojams. Kadangi šiuo metu biudžete turime beveik 5 mln. eurų nepanaudotų lėšų, manome, kad galime jas naudoti negautoms pajamoms už mažesnį žemės mokestį padengti.
Visuomeninio rinkimų komiteto UŽ GERESNĮ GYVENIMĄ VISIEMS grupės seniūnas, Tarybos narys Gediminas Lipnevičius“.
Jam paantrino į Investicijų ir kaimo reikalų komitetą atvykę Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas bei ŽŪB „Gražionių bekonas“  vadovas E. Adomavičius, kurie taip pat teikė prašymą Tarybos nariams: „Prašome patvirtinti siūlomą 0,9 proc. žemės mokesčio tarifo dydį, kuris būtų proporcingas vyraujančiai ekonominei situacijai ir artimas aplinkinių rajonų 2019 m. vidurkiui, kuris yra 0,85 proc.“.Po konservatorių ir „valstiečių“ teikiamo net 3 kartus didesnio žemės mokesčio nei kaimyniniame Šiaulių rajone, be nepartinio G. Lipnevičiaus pateikto pasiūlymo nei socialdemokratai, nei „darbiečiai“ savo pasiūlymų komitetuose nepateikė. Labiausiai nustebino, kad Investicijų ir kaimo reikalų komitete socialdemokratas, socialdemokratų partijos Radviliškio  skyriaus pirmininko pavaduotojas, Tarybos narys S. Luščikas ir Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas, Tarybos narys J. Baublys sprendimo, kuris padėtų ženkliai pamažinti žemės mokesčius gyventojams, verslininkams, ūkininkams, sodininkams nepalaikė.
Gegužės 30 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje paaiškės, ar į šį kreipimąsi bus atsižvelgta, ar ir toliau rajoną valdantieji konservatoriai bei „valstiečiais“ nuo ūkininkų stengsis nulupti „devynis kailius“ ir mokesčio už žemę  ženkliai nemažins ir jokių lengvatų netaikys.
Bus daugiau

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019