Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Žemdirbiai šoke – mokesčiai tris kartus didesni nei pas kaimynus

Avatar

Paskelbta

data


Iki birželio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryba turi patvirtinti žemės mokesčio koeficiento dydį. 2018 m. rajone žemės ūkio paskirties žemės mokesčio koeficientas buvo 1,7 proc, tačiau kilus dideliam  ūkininkų nepasitenkinimui bei dėl prastų  oro sąlygų 2018 m. buvo pritaikyta 35 proc. lengvata ir šis mokestis buvo 1,1 proc.
Priminsime – žemės mokestis didėjo 2012 m., kai benueinantys konservatoriai LR Seime priėmė įstatymą, kad kas 5 metus būtų indeksuota žemės vertė. Po šio indeksavimo 2018 m. žemės vertė šoktelėjo 3- 3,5 karto, o tuo pačiu – ir mokesčiai už žemę. Kilus dideliam  kaimų gyventojų bei ūkininkų nepasitenkinimui, LR Seimo nariai patarė kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą, kuri turi teisę sumažinti žemės mokesčio koeficientą ir tokiu būdu sureguliuoti žemės mokestį, kad žemės turėtojai nepatirtų didelių išlaidų.
Savivaldybės administracija paruošė projektą, pagal kurį 2020 m. žemės ūkio paskirties žemei nustatytas 1,5 proc. mokestis.
Dėl šio didelio žemės mokesčio, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narys, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys  G. Lipnevičius nuvyko pas merą.
„Žinau, kad Lietuvoje žemės mokesčio vidurkis yra 1,1 proc., o mes siūlysime nuo 1,7 proc. mažinti iki 1,5 proc. Laukite posėdžio“,- pokalbio metu su Tarybos nariu G. Lipnevičiumi sakė meras A. Čepononis, net nesileisdamas į diskusiją.
Turbūt daugelis ūkininkų, žemės savininkų pagalvotų, jeigu Lietuvos vidurkis yra 1,1 proc., kodėl Radviliškio rajono valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ teikia mokestį, ženkliai didesnį nei vidurkis, – 1,5 proc.? Tokiu atveju mūsų ūkininkams, ypač smulkiesiems, būtų didelė našta. Turbūt daugeliui kiltų klausimas, kodėl mūsų rajono ūkininkai skriaudžiami, lyginant su dauguma kitų Lietuvos rajonų.
Beje, kaimyninio Šiaulių rajono ūkininkai gyvena tikrai geriau – šiame rajone mokestis už žemės ūkio paskirties žemę – tik apie 0,5 proc. Šio rajono meras ūkininkas, tad jam nesvetimos ūkininkų problemos, ir svarbesnis ne perteklinis biudžetas, o žmonių gerovė…
Kaip pastebėjo radviliškiečiai, Radviliškio rajono merui labiau prie širdies brangios statybos, kurioms reikia nemažai lėšų, tad vieni didžiausių mokesčių: žemės, nekilnojamo turto tampa rajono „vizitine kortele“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narys, grupės seniūnas  G. Lipnevičius visiems Tarybos nariams pateikė siūlymą svarstymui: „Reaguodami į Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano bei Radviliškio miesto ir rajono gyventojų kreipimąsi dėl pateikto Radviliškio rajono savivaldybės Tarybai svarstymui ženkliai didesnio žemės mokesčio 2020 metams nei gretimuose rajonuose, visuomeninis komitetas „Už geresnį gyvenimą visiems“ siūlo Radviliškio rajono savivaldybės Tarybai svarstymui savo sprendimo projektą, kuriame siūlome žemės ūkio bei sodų paskirties sklypams taikyti ne didesnį nei 1,0 proc. mokestį.  Šiuo metu TS-LKD (konservatorių) ir LVŽS koalicijos pateiktame svarstymui projekte siūlomas žemės ūkio paskirties žemės mokestis 1,5 proc. Manome, kad jis yra  ženkliai per didelis. Taip pat, kadangi verslo situacija rajone kasmet prastėja, siūlome taikyti ne 0,8 proc., o 0,5 proc. mokestį už komercinės paskirties žemę, o gyvenamosios paskirties mokestį vietoj siūlomo 0,8 proc. mažinti iki 0,5 proc., kuris vis tiek dar bus didesnis, lyginant su kaimyniniais rajonais. Šiuo sprendimu, nors mūsų mokesčiai ir liks vieni didžiausių apskrityje, ženkliai pagerinsime sąlygas ūkininkams, verslininkams, Radviliškio miesto ir rajono gyventojams. Kadangi šiuo metu biudžete turime beveik 5 mln. eurų nepanaudotų lėšų, manome, kad galime jas naudoti negautoms pajamoms už mažesnį žemės mokestį padengti.
Visuomeninio rinkimų komiteto UŽ GERESNĮ GYVENIMĄ VISIEMS grupės seniūnas, Tarybos narys Gediminas Lipnevičius“.
Jam paantrino į Investicijų ir kaimo reikalų komitetą atvykę Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas bei ŽŪB „Gražionių bekonas“  vadovas E. Adomavičius, kurie taip pat teikė prašymą Tarybos nariams: „Prašome patvirtinti siūlomą 0,9 proc. žemės mokesčio tarifo dydį, kuris būtų proporcingas vyraujančiai ekonominei situacijai ir artimas aplinkinių rajonų 2019 m. vidurkiui, kuris yra 0,85 proc.“.Po konservatorių ir „valstiečių“ teikiamo net 3 kartus didesnio žemės mokesčio nei kaimyniniame Šiaulių rajone, be nepartinio G. Lipnevičiaus pateikto pasiūlymo nei socialdemokratai, nei „darbiečiai“ savo pasiūlymų komitetuose nepateikė. Labiausiai nustebino, kad Investicijų ir kaimo reikalų komitete socialdemokratas, socialdemokratų partijos Radviliškio  skyriaus pirmininko pavaduotojas, Tarybos narys S. Luščikas ir Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas, Tarybos narys J. Baublys sprendimo, kuris padėtų ženkliai pamažinti žemės mokesčius gyventojams, verslininkams, ūkininkams, sodininkams nepalaikė.
Gegužės 30 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje paaiškės, ar į šį kreipimąsi bus atsižvelgta, ar ir toliau rajoną valdantieji konservatoriai bei „valstiečiais“ nuo ūkininkų stengsis nulupti „devynis kailius“ ir mokesčio už žemę  ženkliai nemažins ir jokių lengvatų netaikys.
Bus daugiau

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Skandalingas pirkimas ligoninėje

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės traumatologai – ortopedai garsūs visoje šalyje. Jiems ir įranga turi būti pačios aukščiausios kokybės, nes operacijų mastas kaip didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse. Vienas gydytojų – Tomas Januševičius – teigia, kad senasis operacinis stalas toks blogas, kad operacijos metu reikia ne tik žmogų operuoti, bet ir stalą taisyti.

Rajono valdžia ir ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas stengiasi, kad operacinę pasiektų naujas operacinis stalas. Nebūtinai geriausias, svarbu brangiausias. Kinijoje pagaminta vokiškos gaminio kopija gali atsieiti 20 tūkstančių eurų brangiau negu vokiškas originalas.

Pirkinys būtinas
Ortopedijos – traumatologijos skyriuje dirbantis T. Januševičius teigia, kad naujo operacinio stalo reikėtų jau rugsėjo mėnesį. Tada vėl padaugės atliekamų operacijų. Jis neslepia, kad yra išbandęs Vokietijos ir kitų gamintojų operacinius stalus. Taip pat išbandė ir kinų gamybos HyBase operacinį stalą. Puikiai vertinamas už pasiektus aukštus rezultatus operavimo srityje ortopedas traumatologas neslepia, kad jam tai labiausiai patikęs įrenginys. Kaip ir jo kolegoms. Gydytojus reikia suprasti, kadangi ligoninė orientuojasi į specializuotų operacijų teikimo spektrą, tad įranga jiems būtina. Jaunas gydytojas neslepia, kad nesigilina į jokius viešuosius pirkimus, nes jo darbas – gydyti pacientus.

Vykdomas pirkimas
Reikia konkrečiai kinų gamybos operacinio stalo, nėra problemų, tokį ir gausite“. Taip iš šalies atrodo visas operacinio stalo viešasis pirkimas. Balandžio 25 dieną ligoninė pateikė medicininės įrangos tiekėjams paklausimą dėl operacinio stalo techninės specifikacijos. Paprastai tariant, apklausė rinką. Vos keturias dienas laukė pastabų. Gegužės 29 dieną paskelbiamas viešasis pirkimas operacinio stalo traumatologinėms operacijoms atlikti įsigyjant finansinio lizingo būdu. Išsimokėtinai. Techninė specifikacija tokia, kad rinkos dalyviai suprato, ką konkrečiai ligoninė siekia nusipirkti.

Įmonės nesivargina
Neatsitiktinai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas. Redakcijos turimais duomenimis, tai „Graina“ iš Panevėžio. Suprantama, konkurentai griežia dantų dėl pasirinktos agresyvios rinkodaros taktikos. Paprašyti pakomentuoti, kodėl nedalyvavo konkurse, įmonių atstovai neslėpdami teigė, kad neapsimokėjo gaišti laiko. „Ilsanta“, „Medicinos projektai“, „Sormedica“ ir kitų įmonių atsakingi asmenys teigė supratę iš parengtų viešojo pirkimo dokumentų, kad ligoninė nusimatė konkretų pirkinį iš konkretaus pardavėjo. Bet ar ligoninės Viešųjų pirkimų komisija yra pageidavimų koncertas? Gal yra kitų priežasčių, kodėl į pirkimo procedūras kišasi direktorius Vaidas Smalinskas? Panaši praktika buvo taikoma, kai Savivaldybės administracija „pirkosi“ VW Passat automobilius.

Dangstosi apsaugos duomenų įstatymu
Priremtas įrodymų dėl neteisėto kišimosi į pirkimą, rajono valdžios proteguotas V. Smalinskas dangstosi asmens duomenų apsauga, tačiau nesiteikia atsakyti, kaip jam pavyko sužinoti pasiūlymo kainą. Viešai prieinamuose VTEK deklaracijose nėra nurodyta tokia informacija. Turi ekstrasenso galių? Vargu . Maža to, jis kišasi į komisijos darbą, raštu atsakydamas į pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės nuomone, įstaigos vadovas, jei nedalyvauja komisijoje ir dar nėra sudaryta pasiūlymų eilė, kainos neturi teisės žinoti Kyla klausimas, kodėl Tarybos nariams per posėdžius direktorius neteikia atsakymų apie viešuosius pirkimus? Dar daugiau. Gal verčia pavaldinius pažeisti konfidencialumo reikalavimus ir nesilaikyti įstatymo raidės?

Kinų gamybos brangiau nei vokiškas
Neįtikėtina, kad vokiška kokybė būtų pigiau vertinama negu kinų. O gal ne kokybėje atsakymas, o galimybėse ir viešojo pirkimo sąlygų nustatyme? 2019 metų vasario mėnesį Šiaulių Respublikinė ligoninė už 27 tūks. 830 eurų nusipirko Schimdt markės Diamond modelio traumatologinėms operacijoms skirtą stalą. Kalbama, kad su visomis pagalbinėmis detalėmis buvo išleista apie 50 tūkstančių eurų. O „Radviliškio ligoninės“ direktorius V. Smalinskas kone prieš mėnesį konstatavo, kad operacinis stalas kainavo 70 tūkst. eurų. Kaip bebūtų keista, už straipsnį buvo sumokėta iš ligoninės biudžeto. Už operacinių ir sterilizacinių įrangų pardavimą atsakingas „Grainos“ vadybininkas Saulius Raudeliūnas tvirtino, kad HyBase operaciniai stalai yra 30 procentų pigesni negu Vokietijos gamintojų originalai. Tiesa, jis nedrįso lyginti atskirų markių gaminių, nes teigė neturintis informacijos, ką Šiaulių ligoninė įsigijo.

Viskas teisėta
Įspraustas į kampą, V. Smalinskas į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus. Su pareigūnų pagalba paaiškėjo, kad ne tik stalo nėra, bet ir pirkimo procedūros neužbaigtos. Ligoninės direktorius žadėjo, kad į pateiktus klausimus jis atsakys įstatymų numatytais terminais. Deja, teisinį išsilavinimą turintis vadovas neatsakė, kodėl neturėdamas tam teisės kišasi į viešuosius pirkimus. Dar viena įdomi aplinkybė yra ta, kad V.Smalinskas uždraudė ligoninėje be jo atskiro leidimo filmuoti, fotografuoti ar net daryti garso įrašų. Todėl negalima pateikti nusidėvėjusio operacinio stalo nuotraukos.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019