Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Paskelbta

prieš 1 mėn.

data

2019 rugsėjo 20

Skelbia

Radviliškio Kraštas

Rugsėjo 16 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.
ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos, jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc. aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui ir stiklui. Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“. Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“. Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
„Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi, kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai.

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti 40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

#TAGS:

Komentarai

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Paskelbta

prieš 1 d.

data

2019 spalio 22

Skelbia

Radviliškio Kraštas

Spalio 7 d., ankstyvą rytą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei kitais keliauninkais išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.
Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami europarlamentarui, radviliškiečiai įteikė ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net 2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus, grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių.
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ senjorų vadovė Rimantė Radavičienė

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Paskelbta

prieš 5 d.

data

2019 spalio 18

Skelbia

Radviliškio Kraštas

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai džiaugiuosi, kad viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes, užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų skolą turėjo „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų. Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti, užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?
Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie 200 tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos, kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: „Spaudoje paviešinta informacija, kad taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų ( dar svarstysime), tai palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: „Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje, Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst. hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi. Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal 35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos būti negali. Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija