Rugsėjo 16 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.
ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos, jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc. aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui ir stiklui. Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“. Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“. Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.
„Reikia pasidžiaugti, kad
gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės
aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų.
Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą,
rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam
namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė?
Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko
sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti
minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų,
praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų,
žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas,
vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir
reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino
P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
„Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima
surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas
numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai.
Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę.
Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą
dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome
sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus
pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių
ir spintelės – jie visą savaitę guli
lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas
padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.
G. Lipnevičius teiravosi, kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą
stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai,
Žiūronų didelio gabaritų ir pavojingų
atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto
gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis
atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai
pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas
atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P.
Žaltauskas.
Bendruomenės gidas bei
bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir
nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus
metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti
surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai
kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu
nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas
mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį
vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su
atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į mišriųjų atliekų
konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du
kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo
savininkas.
„Galime visi atsisakyti
konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros
išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus,
nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje
pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P.
Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža
šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar
nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją
užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį.
Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71
antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš
karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų.
Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi
bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie numatyto
stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę
darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio
lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų
žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę
nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.
„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai.
„Mes žiūrime, kiek galime
išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių
konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų
bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų
pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios
atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus.
Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.
„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti 40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.
„ŠRATC vadyba labai silpna.
Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti
rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų
pažėrė A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto
reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite
elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti
lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus
pavaduotojas.
„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.
„Radviliškio rajone ant
konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už
kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir
atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone yra kelios įmonės,
kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė
Centro atstovas.
Vilniuje yra pakartotino naudojimo
aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė
bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai,
kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų
didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja
į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas,
dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P.
Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio
radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių
dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės
pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau penkerius metus,- svečiui paantrino
bendruomenės pirmininkas.
„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.
„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.
„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas
„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
