Dukart mažesnės nei stambiesiems mokamos pieno kainos žudo smulkiuosius ir net vidutinius ūkius

Pieno ūkiai – ties išlikimo riba. Smulkūs ir vidutiniai ūkininkai, nebeišsiverčiantys dėl žemų pieno supirkimo kainų, likviduoja karvių bandas. Pieno gamintojus labiausiai piktina nekonkurencingos kainos, mat didieji ūkiai už pieną gauna kur kas daugiau nei mažieji.

Dar visai neseniai Panevėžio rajono gyventojos Stasės Puodžiukienės ūkis buvo vienas pavyzdingiausių ir pelnęs ne vieną apdovanojimą. Dabar, moteris sako, likusi it prie suskilusios geldos. Neliko nei turėtos 70 hektarų žemės, nei 130 karvių. Ūkį teko parduoti, kad galėtų padengti skolą bankui.

„Naujovės visos buvo padarytos. Sutvarkyta viskas, ir melžimas gyvulių, ir tos sąlygos buvo geros, o paskui, kai krito kainos pieno, sunku atiduot buvo ir pražudė, viskas išnyko“, – pasakoja ūkininkė.

S. Puodžiukienės – ne vienintelė, kuriai teko atsisveikinti su savo ūkiu. Per penkerius metus Panevėžio rajone pieno ūkių sumažėjo daugiau nei perpus. Panaši situacija ir kituose rajonuose. Nuo 2018 metų iš viso Lietuvoje karvių sumažėjo penkiais tūkstančiais.

„Pienininkystė traukiasi iš žemės ūkio. Tos šakos ūkininkai atsisako ir dėl sunkių darbo sąlygų, ir dėl nepelningo darbo. Kadangi pienas kaip visada buvo pigesnis už vandenį“, – sako Ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės, ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai ūkiai nyksta dėl vienos ir pačios svarbiausios priežasties – pieno supirkimo kainos. O jos skirtingos mažiems ir dideliems ūkiams. Pavyzdžiui, pieno ūkis, kuris laiko 5 karves, gauna 14 centų už kilogramą pieno, o turintis 80 karvių – 26 centus. Nors visų parduodamas pienas privalo atitikti vienodus kokybės reikalavimus.

„Pirmiausia reikia sureguliuoti pieno supirkimo kainas, jas padaryt konkurencingas visam sektoriui, kad jos būtų vienodos visiems. Tiek už 100 litrų, tiek už 5 tonas parduodančiam, kad būtų kaina ta pati, nes mes visi parduodam tą patį dalyką – žaliavą pieną“, – teigia R. Vilimienė.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius sako, kad per 5 metus pieno ūkių sumažėjo kone perpus, tačiau stebimas ūkių stambėjimas. Pieno supirkimas krito tik keturiais procentais, tad, anot jo, situacija nėra bloga.

Viceministras pabrėžia, kad valstybė pieno kainų nereguliuoja, o šiam sektoriui padėti skirta rekordinė paramos suma, 70 milijonų eurų.

„Parama yra skiriama daugiausiai infrastruktūriniams dalykams, tai yra, fermų statybai, technologinių linijų atnaujinimui fermose. Šita parama yra orientuota būtent į vidutinius ūkius, kad vidutiniai ūkiai augtų“, – sako P. Lukševičius.

Kaip skelbia išankstiniai visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai, per dešimtmetį melžiamų karvių šalyje sumažėjo 66 procentais, o ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus – 34 procentais.

Vesta Tizenhauzienė, LRT.lt

E.Genio/LRT  nuotr.

Total
17
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts