Socialiniai tinklai

Aktualijos

Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Lenktynes ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos mugę organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Didįjį lenktynių prizą trečią kartą iš eilės pelnė uteniškis Egidijus Gudonis.

Rengiamos jau antrą šimtmetį

Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os.

Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija.

Šiemet ši žiemos šventė sutapo su Dusetų, paskelbtų mažąja Lietuvos kultūros sostine, 500 metų sukaktimi. Šiuo įspūdingu žirginio sporto renginiu dusetiškiai pradėjo švęsti Rytų Aukštaitijos miestelio jubiliejinę sukaktį.

Šiemet, pasak organizatorių, septyniuose važiavimuose varžėsi 49 ristūnai, kuriuos vadeliojo 35 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Pasigėrėję žirgų bėgimais, atvykusieji galėjo apsilankyti mugėje, kuri viliojo įvairiais kvapais, patiekalais, o pasisotinus buvo galima įsigyti įvairių lauktuvių.

Mugės šurmulį papildė liaudiškos kapelos, folkloro ansamblių muzikantai, susirinkę iš visų šalies kampelių, o šventės atidarymo pradžią paskelbė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vaido Andriuškevičiaus.

Laikas skelbti nacionalinėmis

„Sartai 2019“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, renginio organizatorius, linkėdami vieniems greitų sekundžių, kitiems – įspūdingo reginio, sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, šventės organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, lenktynes dešimtus metus paeiliui rengiančios „Promo events“ direktorius Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.

Žemės ūkio ministras D. Surplys sakė, kad šios žirgų lenktynės svarbios glaudesniam ryšiui tarp miesto ir kaimo palaikyti, taip pat tai svarbi šeimos šventė, į kurią žmonės susirenka pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti.

„Tai – ir vartotojų šventė, kur susitinka ne tik pirkėjai, bet ir įvairių rūšių amatininkai, prekybininkai. Juk svarbu ne tik gaminti, bet ir parduoti, o tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Viceministrė A. Miškinienė teigė, kad šiose lenktynėse dalyvauja ne pirmą kartą, nes Utenos krašte gyvena jos vyro giminės. Ši šventė jai žinoma ir pažįstama.

„Visada atvažiuodavom su šeima, susitikdavom su giminėmis, todėl šios tradicijos išliko iki šiol. Manau, kad šias lenktynes jau laikas paskelbti nacionalinėmis – įteisinti nacionalinio renginio statusą“, – kalbėjo viceministrė, pažadėjusi tartis su Kultūros ministerija ir sumanymą pristatyti jau kitąmet.

Didysis žiemos prizas – lenktynių vinis

Sartų lenktynes vainikuoja bėgimas, kuriame eikliųjų ristūnų vadeliotojai varžosi dėl garbingiausio apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo. Jį taip pat tradiciškai steigia lenktynių organizatorė Žemės ūkio ministerija.

Varžytuvės dėl šio prizo pagrįstai laikomos visų lenktynių centrine ašimi, o jų laimėtojas – varžybų karaliumi.

Juo trečią kartą iš eilės tapo uteniškis Egidijus Gudonis, su bėriu Gardens Fairytale pirmas kirtęs finišo liniją.

Pirmame lenktynių bėgime varžėsi suaugę D reitingo žirgai, o jų tramdytojai susigrūmė dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo. 1 609 metrų tarptautinio važiavimo finišą pirma (per 2 min. 08,017 sek.) kirto prancūzų veislės bėra kumelė Upolis, vadeliojama Vaidos Barčės.

Atkakli kova virė ir dėl Zarasų rajono savivaldybės prizo, kurio vertė – 3,5 tūkst. eurų. Toje pačioje distancijoje varžėsi suaugę B reitingo žirgai. Čia sėkmė lydėjo uteniškį Žydrūną Vasilionką, kurio vadeliojamas Eruption Cass nuotolį įveikė per 2 min. 03,219 sek.

2015 m. gimę žirgai buvo išrikiuoti prie starto linijos trečiame bėgime dėl AB „Linas Agro Group“ 3 tūkst. eurų vertės prizo, kurio geidė 8 vadeliotojai. Ir čia sėkmė lydėjo Ž. Vasilionką, kuris su Favorit Cass per 2 min. 05,725 sek. pirmas kirto finišo liniją.

Ketvirto bėgimo, kurio dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės „Rokiškio sūrio“ prizo, finišą pirmoji kirto Gedvilė Vinslauskaitė su Pivonija, distanciją baigusi per 2 min. 07,665 sek.

Žirgai, kuriems priklauso ateitis

Ateities bėgime, nes jame dalyvauja jauniausi – 2016 metais gimę žirgai, pirmą vietą ir „Dusetų krašto“ prizą iškovojo Eimantas Klebauskas su Magistru, trasoje sugaišę 2 min. 12,516 sek. 

Šešto važiavimo 2 400 metrų distancijoje dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės AB „Auga group“ prizo. Pirmas finišo liniją kirto Jevgenijus Ivanovas iš Estijos su žirgu Asko Q (3 min. 16,684 sek.).

Šių lenktynių entuziasto ir ilgamečio rėmėjo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko prizu, kurį įsteigė LSDP, buvo pagerbtas jauniausias vadeliotojas, šiemet 16-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis Vigailas Perednikas.

Seimo nario Algimanto Dumbravos prizu apdovanota jauniausia vadeliotoja 23-ejų ukmergiškė Ema Mosolkovaitė.

UAB „Stoker“ prizais apdovanotos geriausių rezultatų pasiekusios visų trijų Baltijos šalių vadeliotojos moterys, o „Volfas Engelman“ specialusis prizas už ristūnų žirgų sporto puoselėjimą ir džentelmeniškumą sporte įteiktas 68-erių ukmergiškiui Edvardui Vinskui – vyriausiam lenktynėse dalyvavusiam sportininkui.

Tradicinė paroda

Po lenktynių meno mylėtojai ir parodos dalyviai rinkosi Kultūros centro Dusetų dailės galerijoje į tradicinės tarptautinės parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymą. Galerijos vadovas Alvydas Stauskas pristatė ne tik dalyvius, bet ir svečius bei rajono vadovus, kurie negailėjo pagyrų šio renginio organizatoriams.

A. Stausko teigimu, į parodą pretendavo per 800 nuotraukų, tačiau tarptautinė komisija atrinko 55 autorių simbolinį fotografijų skaičių – 101.

18 geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti parodos diplomais ir prizais. Pagrindinis prizas, kurį įsteigė Utenos gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“ (prezidentas Rimantas Udras), atiteko žinomam šalies fotomenininkui, kilusiam iš Dusetų krašto, Klaudijui Driskiui.

Vytautas RIDIKAS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Šeduvoje tradiciškai švęstos Žolinės

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 15 dieną šeduviai 19-ąjį kartą rinkosi į liaudiškos muzikos festivalį ,,Žolinės vainikas“.

Ši tradicinė Žolinių šventė Šeduvoje prasidėjo atlaidais Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Gausus būrys tikinčiųjų atėjo į bažnyčią nešini žolynais, kurie buvo pašventinti.

Susirinkusius sveikino Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela ,,Užuovėja“. Vakare visi šventės dalyviai būriavosi Laisvės aikštėje pasigrožėti floristine paroda „Lietus Lietuvoje“. Parodoje buvo demonstruojami įvairiaspalviais raštais bei žolynais išdabinti skėčiai, kuriuos kūrė: Šeduvos kultūros ir amatų centras, globos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, neįgaliųjų draugija, biblioteka, lopšelis-darželis, Vėriškių bendruomenė, Butėnų bendruomenė, Pavartyčių bendruomenė ir kultūros namai bei Gitana Šiaulė. Susirinkusiuosius miesto aikštėje linksmino ŠAMA apdovanojimą šiais metais pelniusi Baisogalos kultūros centro netradicinė kapelija ,,Dainoriai“.

Lydimi ,,Retromobile“ klubo automobilių, šventės dalyviai iškilminga eisena iš miesto aikštės pajudėjo parko link. Šioje tradicinėje eisenoje dalyvavo LR Seimo narys, rajono meras, Tarybos nariai. Beje, šventinėje eisenoje ir miesto  parke vykusiame renginyje Šeduvos seniūnas nepasirodė. Galbūt seniūnas turėjo svarbesnių reikalų nei Šeduvos miesto šventė?
Parke vykusios šventės metu buvo  apdovanoti gražiausiai tvarkomų sodybų Šeduvos miesto seniūnijoje savininkai.

Šventėje skambėjo Baisogalos kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos ,,Žvangulis“ atliekami kūriniai, Radviliškio, Raseinių, Girkalnio, Kelmės liaudiškų kapelų muzika. Visus sužavėjo skrabalininko Egidijaus Impolio bei Rolando Sereikos (smuikas) duetas. Šventę vedė Apolionija Zizirskienė (Vaidas Pračkaila) ir muzikantas Andrius. Šventės vinis – grupės ,,Kitava“ koncertas. Visiems dalyviams įteiktos Šeduvos kultūros ir amatų centro atminimo dovanos.
„Mes stengiamės kasmet dalyvauti šioje tradicinėje Žolinių šventėje Šeduvoje. Nuoširdus ačiū Izolinai Stanulienei  ir kitiems organizatoriams už gražią ir nuotaikingą šventę“,- renginiu pasidžiaugė Tarybos nariai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius.
Šventę vainikavo fejerverkai.

Pagal  Šeduvos kultūros ir amatų centro informaciją


Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeduvoje bus įamžintas Palaimintojo T. Matulionio atminimas

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 6 dieną Radviliškio rajono  savivaldybės tarybos nariai aplankė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo įamžinimo vietą Šeduvoje. Apsilankiusiuosius maloniai pasitiko Šeduvos parapijos klebonas Virginijus Kazaitis, aprodęs memorialinį kambarėlį, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido Palaimintasis T. Matulionis. Šiame kambarėlyje  demonstruojami  Palaimintojo Matulionio asmeniniai daiktai bei nuotraukos.
Kad namelis taptų piligrimų traukos centru, jam reikia remonto: sudėti langus, įrengti šildymą bei sanitarinį mazgą.
Pasak Šeduvos Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio, kol T. Matulionio name veikė šildymas, buvo kviečiami lektoriai, žmonės susirinkdavo pasikalbėti po pamaldų, tačiau neveikiant šildymui bent šaltuoju metų laiku to buvo neįmanoma padaryti. 
„Teofilius Matulionis jau garsina Šeduvos miestą, nes čia buvo jo paskutinė gyvenimo stotelė. Turime relikviją – Palaimintojo paveikslą. Jeigu T. Matulionis bus paskelbtas Šventuoju, mūsų bažnyčia dar labiau pagarsės, tad, manau, reikia tinkamai pasirūpinti  šio iškilaus dvasininko atminimu“,- sakė dvasininkas V. Kazaitis.
Kad būtų įrengti minėti patogumai, Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio nuomone, reikėtų savivaldybė prisidėjimo, tai pat prisidėtų ir parapija.

Šiame susitikime nedalyvavo Šeduvos seniūnas J. Pranys. „Man čia nieko naujo nebuvo, žinome, kad seniūnui miestelio reikalai nelabai nerūpi“,- sakė dvasininkas.
Apie T. Matulionio atminimo išsaugojimą tarėsi Radviliškio rajono  savivaldybės mero pavaduotojas M. Pauliukas, Tarybos nariai V. Aleknienė, Z. Žvikienė bei Šeduvos bažnyčios pastoracinės tarybos nariai A. Petruškienė ir V. Žitkevičius. 

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019