Socialiniai tinklai

Aktualijos

Buvusiam kandidatui į Seimą – laisvės apribojimas

Paskelbta

data

Bauda ir laisvės apribojimas – galutinis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, paskelbtas 2021 m. sausio 14 d., kurį baudžiamojoje byloje išgirdo į Seimą su Naglio Puteikio vedamais Centro partija – tautininkais kandidatavęs radviliškietis Marius Aleksiūnas. Iki šiol per didinamąjį stiklą ieškojęs dėmių konkurentų biografijose, radviliškietis pats buvo nuteistas dėl smurto Radviliškio ligoninėje.

Laisvė apribota 10 mėnesių

Rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo paskelbtas nuosprendis M. Aleksiūnui, kuris pripažintas kaltu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis VšĮ „Radviliškio ligoninė“, išskyrus, jeigu tai susiję su medicininių paslaugų suteikimu jam pačiam ar jo šeimos nariui. Teismas taip pat įpareigojo kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tenkinant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo nutarta iš M. Aleksiūno priteisti 45,51 eurus už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusio Radviliškio ligoninės direktoriaus V. Smalinsko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 300 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė nukentėjusiajam V. Smalinskui iš kaltinamojo M. Aleksiūno 1500 eurų.

Savo kaltę neigė

Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. Aleksiūnas 2019 m. gruodžio 5 d. VšĮ „Radviliškio ligoninė“ administracinėse patalpose tyčia sudavė nukentėjusiajam V. Smalinskui  kumščiu į krūtinę ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą krūtinės srityje. Tokiais savo veiksmais M. Aleksiūnas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo nuosprendyje pažymima, jog nors kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai pagrindžia M. Aleksiūno kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.
M. Aleksiūnas neneigė, kad buvo nukentėjusiojo V. Smalinsko darbo vietoje. Esą tai darė siekdamas išsiaiškinti dėl ligoninės naudojamų automobilių. Jo teigimu, nukentėjusysis priėjo prie jo, puolė, spausdamas prie durų varčios, todėl jis gindamasis ištiesęs vieną ranką, delnu V. Smalinską atstūmęs, o kita ranka viską filmavo.

Policiją iškvietė pats M. Aleksiūnas. Pasak kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti jis nesiekė ir to padaryti negalėjo. Ir kėlė versiją, kad save susižaloti galėjo pats nukentėjusysis, norėdamas jį apkaltinti. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai buvo vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigė byloje surinkti įrodymai.

Vaizdo medžiaga paneigė kaltinamojo parodymus

Rugsėjo 7 d. skaitytame bylos nuosprendyje buvo pažymėta, jog byloje pateikta vaizdo medžiaga paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis esą gynėsi nuo nukentėjusiojo: jokio fizinio kontakto tarp M. Aleksiūno ir V. Smalinsko neužfiksuota.

Teismo nuomone, nukentėjusysis, būdamas įstaigos vadovu, pagrįstai turėjo teisę eiti ir pasidomėti, kodėl kaltinamasis varsto jo įstaigos darbuotojų kabinetų duris. Tuo pagrindu ligoninės direktorius ir ėjo link kaltinamojo, tačiau jo nepuolė, prie sienos nespaudė.

Įraše aiškiai matyti, kaip V. Smalinskas nuo stipraus smūgio į krūtinę atšoksta atgal.

M. Aleksiūnas teigė liepęs nukentėjusiajam pasitraukti, tačiau šie žodžiai buvo išsakyti jau po smūgio sudavimo. Teismo nuomone, vien tai, kad nukentėjusysis neva pažeidė M. Aleksiūno įsivaizduojamą asmeninę erdvę, nesudaro pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi, todėl šiuo atveju nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tai, kad kaltinamasis pirmas iškvietė policijos pareigūnus, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis bandė jį užpulti.

Apskundęs teismo nuosprendį nieko nepešė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį M. Aleksiūnas apskundė, tačiau nieko nepešė. Teismas atmetė jo skundą ir paliko galioti tą pačią nutartį. Beje, iš M. Aleksiūno nukentėjusiajam V. Smalinskui dar priteista 250 eurų išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo atstovas.

Teistumas užkirto kelią į rinkimus

Po nuosprendžio „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje M. Aleksiūnas piktinosi jam paskirta bauda. Ir apgailestavo, kad net ir labai norėdamas negalėtų dalyvauti rinkimuose, nes buvo nuteistas.

Žlugo jo viltys ir praėjusiuose Seimo rinkimuose, kuriuose dalyvavo kaip Centro partijos – tautininkų atstovas.

Į Seimą bandęs patekti M. Aleksiūnas prieš pat rinkimus įsteigė savo laikraštį, leido reklamą, kurioje pliekė konkurentus, bet liko rinkimų sąrašo uodegoje.

Dar mėgino skųsti rinkimų rezultatus bei kandidatavusius A. Čepononį, G. Lipnevičių, bet nieko nepešė.

Keleriais metais anksčiau M. Aleksiūnas nesėkmingai bandė kandidatuoti į Radviliškio seniūnus. Po pralaimėjimo kritikos strėles nutaikė į seniūnu tapusį savo konkurentą.

Nepasisekė jam ir rinkimuose į Radviliškio seniūnaičius.



REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtasis žodis liejosi…plunksnakočiu

Paskelbta

data

Viešoji biblioteka rugsėjo 8-ąją originaliai minėjo Tarptautinę raštingumo dieną. Tąkart radviliškiečius ji pakvietė į proginį renginį „Iš didelio rašto neišeikime iš krašto“, o jame – į dailiojo rašymo konkursą. Tiesa, koks tai konkursas, užsiregistravusiems dalyviams iš anksto nebuvo atskleista; kaip vėliau jie patys sakė, jau vien dėl tos intrigos norėjosi ateiti. Pačiame renginyje jį vedusi bibliotekos renginių organizatorė Vaida Balčiūnaitė viską ir paaiškino, kartu išryškindama Raštingumo dienos prasmę, kalbos svarbą, ranka užrašyto gimtojo žodžio grožį bei šilumą.

Kaip tik su rašymu ranka siejosi visa anoji intriga dėl konkurso. Pasirodė, kad tai – nelabai ir konkursas, o tiesiog atskiro pasiruošimo, papildomų žinių nereikalaujantis citatos kuo dailesnis perrašymas ranka. Bet perrašymas taip, kaip rašė mūsų tėvai, senoliai – plunksnakočiu, pasidažant plunksną į buteliuką su tušu. Organizatoriai tam parinko ištrauką apie gimtąją kalbą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“, jos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Būtent šią todėl, kad tekstas taip tiko minimai rašto dienai, kad jį dauguma žino, net moka, kad jis tarsi priglaudžia gimtojo žodžio šiluma.

Taigi dalyviai – TAU senjorų knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai, Viešosios bibliotekos atstovai – prie staliukų palinko netikėtai ir neįprastai užduočiai. Kai kam iš pradžių ir „juodulys“ ištiško, kokią akimirką plunksna nenorėjo paklusti, per daug tušo gavo pirmoji raidė… Juk vieni tų „įrankių“ buvo gal net kelis dešimtmečius rankose neturėję, kiti apskritai paėmė pirmą kartą. Bet greit popieriaus lapuose jau lygiai ir tvarkingai gulė „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu…“  – žodžiai ir sakiniai teksto, kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pavadinęs himnu gimtajai kalbai.

Kai darbai buvo baigti, juos apžvelgė ir įvertino komisija, už juos autoriams padėkojo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kaip sakė komisijos atstovė Dailės mokyklos mokytoja Neringa Kestenienė, visų dalyvių (jų pavardės komisijai buvo nežinomos – užkoduotos) perrašyti tekstai maloniai nustebino dailumu, jaučiamu įdėtu nuoširdumu, šiluma. Trys darbai įvardyti kaip ryškiausi, labiausiai priartėję prie kaligrafiško rašymo, netgi prie naujo sukurto lietuviško šrifto. Jų autorės Alfonsė Stripeikienė, Janina Kaučikienė ir Vaida Balčiūnaitė paskelbtos konkurso nugalėtojomis, apdovanotos bibliotekos padėkos raštais, jos ir Radviliškio rajono savivaldybės suvenyrais. Atminimo dovanų gavo ir  visi dalyviai.

Pastarųjų vardu kalbėjusi radviliškietė pedagogė Janina Kaučikienė padėkojo Viešajai bibliotekai už dovanotą progą sugrįžti į praeitį, į mokyklinių metų prisiminimus, pabūti gimtojo žodžio artumoje, prisiliesti prie jo savo ranka ir širdimi.

Viešojoje bibliotekoje (3-iojo aukšto koridoriuje) parengta paroda „Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“, kurioje pristatomais šio konkurso dalyvių darbais galima gėrėtis iki spalio mėnesio pabaigos.

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nuo šiol Maironio gatvėje – bus saugiau

Paskelbta

data

Radviliškio Maironio gatvės gyventojai jau daugiau nei dvejus metus prašė ir savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, mero bei Saugaus eismo komisijos šioje gatvėje įrengti greičio mažinimo kalnelius. Su tokia pat problema susidūrė ir Šniūraičių kaimo gyventojai. Greičio mažinimo kalneliai padėtų sutramdyti šiose vietose dideliu greičiu lakstančius „kelių erelius“. Itin ilgą laiką tokių prašymų savivaldybės administracija negirdėjo ir Radviliškio miesto bei Šniūraičių kaimo gyventojų problemos nesprendė, o tik atsirašinėjo.

„Kalti“ šiukšlių konteineriai?

Netekę kantrybės, Maironio gatvės gyventojai pagalbos kreipėsi į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Tarybos posėdžio metu G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl greičio mažinimo kalnelių klausimas nejuda iš mirties taško nei Maironio gatvėje, nei Šniūraičių kaime. Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas teikė paaiškinimą, kad Maironio gatvėje tokių kalnelių neva kol kas negalima įrengti, nes dar nenuspręsta, kur bus konteinerių aikštelės. Trūksta šioje gatvėje ir šaligatvių, o tai irgi – kliūtis kalnelių atsiradimui. Savivaldybės valdininkai vis kartojo, kad kol šie klausimai nebus išspręsti, Maironio gatvės gyventojai apie greičio mažinimo kalnelius gali tik pasvajoti. Kodėl konteinerių vietos Maironio gatvėje klausimas sprendžiamas jau antri metai, nei Tarybos nariui, nei visai Tarybai G. Vičas paaiškinti negalėjo.

Problema išspręsta. Greičio ribojimo kalnelis Maironio gatvėje įrengtas

Gyventojų ir Tarybos nario bendromis jėgomis pasiekta, kad greičio ribojimo kalnelis šioje gatvėje jau įrengtas. Tą patvirtino ir  Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris informavo, kad greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas rugpjūčio mėnesio viduryje. Tarybos narys G. Lipnevičius, paklaustas, ar patenkintas rezultatais, atsakė: „Džiaugiuosi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir nepabijojo „pajudinti“ biurokratus bei aktyviai siekė saugumo sau bei savo vaikams. Aišku, geriau darbai padaryti dabar, negu niekada. Tai dar kartą įrodo, kad bendromis jėgomis mes galime išjudinti ir eilę metų besitęsiančias problemas. Kodėl savivaldybės vadovai taip ilgai nesprendė šios problemos, nors greičio ribojimo kalnelio piniginė vertė itin nedidelė, man tikrai nesuprantama. Džiugu, kad nuo šiol radviliškiečiai bei jų vaikai jausis saugesni.“

Ar pavyks Tarybos nariui, stojusiam į gyventojų pusę, išreikalauti savivaldybės administracijos veiksmų ir dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo Šniūraičių kaime, pamatysime netrukus ir apie tai informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas” informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi