Socialiniai tinklai

Aktualijos

Buvusiam kandidatui į Seimą – laisvės apribojimas

Paskelbta

data

Bauda ir laisvės apribojimas – galutinis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, paskelbtas 2021 m. sausio 14 d., kurį baudžiamojoje byloje išgirdo į Seimą su Naglio Puteikio vedamais Centro partija – tautininkais kandidatavęs radviliškietis Marius Aleksiūnas. Iki šiol per didinamąjį stiklą ieškojęs dėmių konkurentų biografijose, radviliškietis pats buvo nuteistas dėl smurto Radviliškio ligoninėje.

Laisvė apribota 10 mėnesių

Rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo paskelbtas nuosprendis M. Aleksiūnui, kuris pripažintas kaltu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis VšĮ „Radviliškio ligoninė“, išskyrus, jeigu tai susiję su medicininių paslaugų suteikimu jam pačiam ar jo šeimos nariui. Teismas taip pat įpareigojo kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tenkinant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo nutarta iš M. Aleksiūno priteisti 45,51 eurus už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusio Radviliškio ligoninės direktoriaus V. Smalinsko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 300 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė nukentėjusiajam V. Smalinskui iš kaltinamojo M. Aleksiūno 1500 eurų.

Savo kaltę neigė

Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. Aleksiūnas 2019 m. gruodžio 5 d. VšĮ „Radviliškio ligoninė“ administracinėse patalpose tyčia sudavė nukentėjusiajam V. Smalinskui  kumščiu į krūtinę ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą krūtinės srityje. Tokiais savo veiksmais M. Aleksiūnas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo nuosprendyje pažymima, jog nors kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai pagrindžia M. Aleksiūno kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.
M. Aleksiūnas neneigė, kad buvo nukentėjusiojo V. Smalinsko darbo vietoje. Esą tai darė siekdamas išsiaiškinti dėl ligoninės naudojamų automobilių. Jo teigimu, nukentėjusysis priėjo prie jo, puolė, spausdamas prie durų varčios, todėl jis gindamasis ištiesęs vieną ranką, delnu V. Smalinską atstūmęs, o kita ranka viską filmavo.

Policiją iškvietė pats M. Aleksiūnas. Pasak kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti jis nesiekė ir to padaryti negalėjo. Ir kėlė versiją, kad save susižaloti galėjo pats nukentėjusysis, norėdamas jį apkaltinti. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai buvo vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigė byloje surinkti įrodymai.

Vaizdo medžiaga paneigė kaltinamojo parodymus

Rugsėjo 7 d. skaitytame bylos nuosprendyje buvo pažymėta, jog byloje pateikta vaizdo medžiaga paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis esą gynėsi nuo nukentėjusiojo: jokio fizinio kontakto tarp M. Aleksiūno ir V. Smalinsko neužfiksuota.

Teismo nuomone, nukentėjusysis, būdamas įstaigos vadovu, pagrįstai turėjo teisę eiti ir pasidomėti, kodėl kaltinamasis varsto jo įstaigos darbuotojų kabinetų duris. Tuo pagrindu ligoninės direktorius ir ėjo link kaltinamojo, tačiau jo nepuolė, prie sienos nespaudė.

Įraše aiškiai matyti, kaip V. Smalinskas nuo stipraus smūgio į krūtinę atšoksta atgal.

M. Aleksiūnas teigė liepęs nukentėjusiajam pasitraukti, tačiau šie žodžiai buvo išsakyti jau po smūgio sudavimo. Teismo nuomone, vien tai, kad nukentėjusysis neva pažeidė M. Aleksiūno įsivaizduojamą asmeninę erdvę, nesudaro pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi, todėl šiuo atveju nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tai, kad kaltinamasis pirmas iškvietė policijos pareigūnus, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis bandė jį užpulti.

Apskundęs teismo nuosprendį nieko nepešė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį M. Aleksiūnas apskundė, tačiau nieko nepešė. Teismas atmetė jo skundą ir paliko galioti tą pačią nutartį. Beje, iš M. Aleksiūno nukentėjusiajam V. Smalinskui dar priteista 250 eurų išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo atstovas.

Teistumas užkirto kelią į rinkimus

Po nuosprendžio „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje M. Aleksiūnas piktinosi jam paskirta bauda. Ir apgailestavo, kad net ir labai norėdamas negalėtų dalyvauti rinkimuose, nes buvo nuteistas.

Žlugo jo viltys ir praėjusiuose Seimo rinkimuose, kuriuose dalyvavo kaip Centro partijos – tautininkų atstovas.

Į Seimą bandęs patekti M. Aleksiūnas prieš pat rinkimus įsteigė savo laikraštį, leido reklamą, kurioje pliekė konkurentus, bet liko rinkimų sąrašo uodegoje.

Dar mėgino skųsti rinkimų rezultatus bei kandidatavusius A. Čepononį, G. Lipnevičių, bet nieko nepešė.

Keleriais metais anksčiau M. Aleksiūnas nesėkmingai bandė kandidatuoti į Radviliškio seniūnus. Po pralaimėjimo kritikos strėles nutaikė į seniūnu tapusį savo konkurentą.

Nepasisekė jam ir rinkimuose į Radviliškio seniūnaičius.



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi