Bendruomenės popietėje – apie Užgavėnių tradicijas bei blynų įvairovę

Vasario  24 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas bei tarybos narys Gediminas Lipnevičius  pakvietė  radviliškiečius  į bendruomenės namus prisiminti Užgavėnių tradicijas ir pasivaišinti  tradiciniais šios šventės patiekalais blynais. Susirinkusieji į  popietę atsinešė savo keptų įvairiausių blynų: mielinių, lietinių su kopūstais bei su uogomis, su svogūnais ir kt. Beskanaujant   blynų, buvo prisimintos  Užgavėnių tradicijos

Užgavėnės – pagoniška šventė

„Užgavėnės – sena pagoniška šventė, kuri vėliau buvo susieta su krikščionybe. Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė, nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis“,- trumpai  apie paskutinę žiemos šventę papasakojo bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.

„Užgavėnės paprastai būna antradieniais. Pasninkas senovėje būdavo labai griežtas, mėsos nebuvo galima valgyti, pasilinksminimai būdavo draudžiami. Žmonės Užgavėnes stengėsi praleisti kuo linksmiau, o valgyti kuo sočiau – būdavo valgoma 9-12 kartų per dieną. Prieš 12 valandą  vaišės turėdavo baigtis. Kad žmonės laiku baigtų linksmybes, kai kur prieš dvyliktą  skambėdavo bažnyčios varpai. Per Užgavėnes spėdavo ir orus:  jei diena saulėta – reikės anksti sėti, jeigu su krituliais – gerai augs javai. Per šią šventę būdavo įprasta laistytis vandeniu, kad greičiau ateitų pavasaris“,- bendruomenės pirmininką G. Lipnevičių papildė  bendruomenės narė Vitalija

Blynai – saulės simbolis

Kokios Užgavėnės  be  blynų? Nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančią saulę, pavasarį.

Blynų tešlos paruošimas ir blynų kepimas seniau buvo laikomi ritualiniu vyksmu. Tai turėjo būti paslapties apgaubtas veiksmas, todėl šeimininkės tai darydavo slapčia nuo šeimynos ir juolab nuo pašalinių akių. Todėl blynų tešla būdavo gaminama  neįtikėčiausiose vietose. Šeimininkės eidavo jo ruošti prie upės, ežero ar šulinio“,- įdomybių apie  Užgavėnių blynų kepimą pažėrė  bendruomenės pirmininkas.

Buvo prisiminta, kad per Užgavėnes valgydavo ne tik blynus, bet ir daug mėsos. Žemaitijoje virdavo  šiupinį su kiaulės uodega – buvo tikima, jei kam  klius uodega, tas bus laimingas visus metus. Riebius valgius užsigerdavo naminiu alumi, degtine –  gerti vandenį būdavo nepatariama, nes visus metus kamuos troškulys.

Pasirodo, per Užgavėnes valgomi ne tik mieliniai blynai, kaip paprastai šiais laikais, tačiau ir bulviniai, su įvairiais įdarais. Popietės dalyviai pasidalino įvairiausiais blynų receptais.
„ Skanūs lietiniai blynai iš avižinių miltų, įdaryti  išvirtomis ir susmulkintomis jautienos kepenimis ir kiaulienos pažande“,-  sakė Genovaitė Chodosovskaja.

Bendruomenės pirmininkui  vaikystėje labiausiai patikdavo „čirviniai“ blynai, kepami specialioje formoje ant krosnies.

Buvo prisiminti ir neįprasti blynai su varške: į keptuve pilama tešlos, dedama varškės ir ant varškės vėl užpilama blynų tešlos – iškepa dvigubi varškiniai blynai.

„Vyriškų“ blynų receptu pasidalino  bendruomenės gidas Albertas Vitartas: „Paimi didelį dubenį blynų, pasmeigi blyną šakute, dedi jį į lėkštę ir valgai –  labai skanu su kava ar obuolių sultimis“.

Bendruomenės narė Emilija pasiūlė  išsikepti lietinių blynų su paukštienos kepenėlių įdaru.

Janina Kaučikienė pasiūlė prisiminimais sugrįžti į vaikystę: „Pokario vaikų vaikystė buvo skurdi. Kai mama ką nors  kepdavo,  laukdavome tešlos gabaliuko, kurį iškočiodavome, suteikdavome kokią nors formelę ir kepdavome ant įkaitusių krosnies rinkių. Tai būdavo patys skaniausi blynukai – vaikystė yra pats geriausias metas, kai viskas skanu“.

Taip pat ponia Janina pasidalino receptu, kurį pasiūlė išbandyti ir popietės dalyviams: „Ant keptuvės reikia dėti siauromis juostelėmis supjaustytos rūkytos šoninės, ant jos – bulvių tarkių sluoksnį. Apkepus apačiai, blyną apversti ir apkepti apkepti kitą pusę. Labai skanu valgyti su kastiniu“.

Pasirodo, yra ir „Raganų blynų“, kurių receptus pasidalino bendruomenės narė Marija: „Į keptuvę dedamas sluoksnis bulvių tarkių, ant viršaus – sluoksnis faršo, po to vėl tarkių“.

Popietės dalyviai taip pat dalinosi prisiminimais iš vaikystės: kadangi nebuvo cukraus, uogienes saldindavo morkų sirupu, o kavą  virdavo iš gilių, kurias išmirkydavo piene.

Bendruomenės pirmininkas padėkojo visoms šeimininkėms, iškepusioms daug gardžių blynų – buvo suskaičiuota net 15 rūšių.

Paskanavus  įvairiausių blynų ir prisiminus Užgavėnių tradicijas, buvo pasidalinta ateities planais.

Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius informavo, kad  kitą pirmadienį, kovo 2 dieną  apsilankys  politologas V. Sinica, o kovo 9 d. – žurnalistė R. Janutienė. Taip pat visi bendruomenės nariai bei Radviliškio  rajono gyventojai kovo 21 d. kviečiami į  „Radviliškio krašto bendruomenės“ ketverių metų gimtadienio šventę.

„Radviliškio krašto“ informacija



Total
0
Dalinasi
Related Posts