Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės nariai atidarė kurortinį sezoną

Avatar

Paskelbta

data

Ankstyvą  birželio 15  dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę į pirmąją šiais metais  kelionę prie Baltijos jūros.

Atvykus į kurortą, vieni bendruomenės nariai nuskubėjo pasisveikinti su Baltija, kiti pasuko Palangos bažnyčios link, treti mėgavosi Basanavičiaus gatvės atmosfera, dar kiti neskubėdami žingsniavo Birutės kalno link bei patraukė aplankyti Palangos Gintaro muziejaus. Nesvarbu, kas ir kur, svarbiausia, kad saulė ir geras oras poilsiautojus lepino iki pat vakaro. Šilta birželio  saulė nors dar kaip reikiant neįšildė Baltijos vandens, tačiau patys drąsiausi nepabūgo šalto jūros vandens ir  nėrė į saulėje mirguliuojančias bangas.
Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Lietuvos pajūryje.
Kadangi Lietuvoje vasara trumpa, autobusai prie jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija“

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė keliavo į Anykščių kraštą

Avatar

Paskelbta

data

Ankstyvą ankstyvą rugsėjo 28 dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę kelionei į Anykščius.
Pirmiausia ekskursantai apsilankė  ir viename unikaliausių Lietuvos paveldo objektų – Aukštaitijos siauruko muziejuje.

Čia apžiūrėti restauruoti šimtametės geležinkelio stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė, vertingiausias eksponatas – siauruko garvežys ,,Kukuška“, pagamintas 1949 m. „Škodos“ gamykloje. Tačiau „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams labiausiai patiko ir įsiminė pasivažinėjimas rankine drezina.
Anykščiuose taip pat buvo aplankytas ekskursantų labiausiai laukiamas vasaros rogučių atrakcionas ant Kalitos kalno. Trasą sudaro net 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa. Trasa yra 500 m ilgio, įveikiama 40km/h greičiu. Jaunimui rogučių trasoje nė kiek nenusileido pagyvenusieji kelionės dalyviai, kurie drąsiai leidosi nuo kalno ir sėmėsi adrenalino.
Bendruomenės nariai kelionės metu aplankė Šeimyniškėlių piliakalnio istorinį kompleksą. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta. Dabar Šeimyniškėliai – plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.
Kitas lauktas kelionės objektas – lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapas, vadinamas „Laimės žiburiu“.
Nors diena ir nebuvo  saulėta, tačiau ekskursijos dalyviai pasinaudojo galimybe grožėtis lyg ant delno atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis, pakilę 33 metus, užlipę net 186 laiptelius į Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios apžvalgos bokštą.
Po geros kopimo treniruotės į apžvalgos bokštą ir atgal, ekskursijos dalyviai jėgas atgavo apverstame name, kuris paliko neišdildomų įspūdžių.
Bendruomenės nariai aplankė ir Angelų muziejų, kuriame kiekvienas susirado savo angelą…
Paskutiniai kelionės objektai – Puntuko akmuo bei lajų takas. Lajų takas – vienintelis Rytų Europoje, vingiuojantis medžių lajomis net 300 m ir tolygiai kylantis į 21 m aukštį. Šią trasą įveikė visi bendruomenės nariai: tiek jauni, tiek jau pavargusiomis kojomis žilagalviai bendruomenės nariai. Po pasivaikščiojimo medžių viršūnėmis prieš išvažiuojant namo dar spėta nusileisti prie Šventosios pasigrožėti upės tėkme ir pasidžiaugti Anykščių krašto gaiviu oru.

Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Anykščių krašte. „Mintys maišėsi nuo patirtų įspūdžių bei emocijų. Tariame nuoširdų ačiū už šaunias akimirkas, už rūpestį Radviliškio žmonėmis,“– sakė moterys. Taip pat visi kelionės dalyviai nuoširdžiai dėkoja ir bendruomenės administratorei Sonatai Skorkaitei  ir  gidui Albertui Vitartui už tiksliai suplanuotą kelionę bei gražius, vaizdingus ir informatyvius pasakojimus.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019