Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bendruomenės „Kavos popietėje“ – apie depresiją, jos atsiradimo priežastis ir gydymo būdus

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietės tema – „Depresijos atsiradimo priežastys ir pasekmės“.

Depresija – gyvenimo džiaugsmo praradimas

Pasak V. Mikalauskio,  yra toks išsireiškimas „Ligos – ne ligos“. Manoma, kad depresija greitai apims apie 30 proc. populiacijos, tačiau yra tokių šalių, kuriose depresija apskritai nesergama. Pavyzdžiui, pas eskimus apskritai nepriimta niekuo skųstis, nes atšiauriomis sąlygomis nelengva išgyventi.

„Mūsų rajone  susirgimų depresija skaičius svyruoja – serga apie 1200 moterų ir apie 40 -50 vyrų. Moterys depresija serga dažniau, nes jos emocionalesnės, jas veikia hormonai. Vyrai, sergantys depresija, užsiima ne tuo, kuo galėtų užsiimti gyvenime, turi problemų darbe, versle, meilės reikaluose. Ši psichikos liga susijusiu su liūdnomis nuotaikomis. Labai sunkia depresijos forma sergantys žmonės praranda gyvenimo džiaugsmą. Tragiškiausias depresijos padarinys – savižudybė. Teoriškai gali nusižudyti 10 proc. sergančiųjų depresija, tokiu atveju mūsų rajone per metus turėtų nusižudyti apie 120 asmenų, tačiau tokių skaičių nėra. Nusižudo vienetai, ir tai dažnas per klaidą, norėdamas pagąsdinti artimuosius. Realiai žmonės, kuriems tikrai reikalinga pagalba, į Psichikos sveikatos centrą nepatenka arba patenka retai.  Z. Froido posakyje, kad žmogų valdo dvi instinktų grupės – gyvybės ir mirties, yra tiesos. Depresija lotyniškai reiškia „prislėgta, prispausta“, jos sinonimas yra melancholija. Priskaičiuojama apie 50 depresijos formų: lengvos, vidutinės, sunkios, sezoninės, banguojančios ir kt. Vieni žmonės depresija praserga nekreipdami į ligą dėmesio, kiti, jei galėtų, tai ir nakvotų Psichikos sveikatos centre, kad sulauktų gydytojo dėmesio. Tarp sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų sergančių depresija nėra. Iš senų laikų atkeliavo nuomonė, kad depresija serga turtingi, tingūs, gerai besimaitinantys žmonės. Depresiją galima apibrėžti kaip seratonino trūkumą organizme.  Nėra faktų, kad depresija paveldima, tiesa, pasitaiko, kad žmogaus organizmas gamina mažiau seratonino. Socialinės psichologinės susirgimo depresija priežastys, kai žmogų vienu metu užklumpa daug nelaimių ir problemų“,- „ligą – ne ligą“ depresiją pristatė  lektorius.

Pasak V. Mikalauskio, specialistai siūlo depresiją gydyti ne vaistais, o aktyvia veikla: fotografuojant, piešiant, skaitant knygas.

„Depresija – ne liga, o gyvenimas be meilės, kai nemyli savęs, nemyli kitų. Dažnas serga depresiją, kai nemyli darbo, kurį dirba. Tada žmogus geria piliules ir kankinasi, kol išeina į pensiją, išėjęs į pensiją pradeda naują gyvenimą“,- pasakojo Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

Paskaitos metu V. Mikalauskis klausytojus supažindino su įdomiais depresijos gydymo būdais: 

„Antikoje depresiją gydė miegu ir ramybe. Viduramžiais  buvo tikėta, kad  depresija –  tai Dievo nemalonė ir ją gydė malda, egzorcizmais. Renesanso metu depresija arba melancholija įgavo romantiškumo atspalvį, ja sirgo menininkai.

17 a. depresija buvo aukštuomenės poniučių privilegija. Jas gydė vaistažolėmis, kraujo nuleidimu, gulėjimu ant gulto mėnesienoje. Jei tokia melancholija susirgdavo panelė, ją skubiai ištekindavo – prasideda šeimos rūpesčiai, vaikai – nėra kada sirgti. 18 a. depresija buvo ištižimo, skurdo, niūraus požiūrio į gyvenimą požymis. Ji gydyta  vidurius laisvinančiais vaistais, siūlyta gydyti net išmatų preparatais. 19 a. įsigalėjo požiūris, kad depresija sergantiems ligoniams – ne vieta tarp sveikųjų ir jie būdavo patalpinami į beprotnamį iki gyvos galvos. Baltarusijoje sergantiems depresija neduodama neįgalumo grupės, nedarbingumo pažymų – ligoniai siunčiami dirbti į fermas, fabrikus“.

Pasak V. Mikalauskio, nuo psichikos ligų nemirštama, jas galima pagydyti ir be vaistų: „Buvo atlikti tyrimai – viena sergančių depresija ligonių grupė gaudavo antidepresantų, kita – placebo, tai yra  supresuotų krakmolo gabalėlių. Rezultatas buvo vienodas“

Bendruomenės narius dominantys klausimai

„Kavos popietės“ dalyviai V. Mikalauskiui uždavė nemažai juos dominančių klausimų.

Ką daro žmogus, sergantis depresija?

„Yra du priešingi poliai – vienu atveju žmogus nieko nedaro, būna labai apatiškas, kitu  atveju būna labai aktyvus – prisidaro įvairių aferų, turi daug energijos. Labai sunku nustatyti švytuoklę nuo manijos iki depresijos. Kiti žmonės  dėl savo ligos gali graužti aplinkinius, įsivaizduoja, kad mirtinai serga. Specialistai tokiems ligoniams nepataria apsiriboti vienatve, o užsiimti prasminga veikla, sportu. Labai svarbu ir dieta – valgyti veršieną, kalakutieną – produktus, turinčius mažą cholesterolio kiekį“,- atsakė svečias.

Ar sergant depresija auga svoris?

„Nuo kai kurių vaistų svoris auga, o jeigu nenaudoji vaistų, neauga. Kai kam svoris gali kristi“,- atsakė svečias.

Ar pasveikstama nuo depresijos?

„Vieni ligoniai atsigauna, kitiems labai patogu sirgti, nes sulaukia dėmesio, paguodos, pildomi jų norai“,- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.
„Susidaro nuomonė, kad depresija serga žmonės, nesulaukiantys dėmesio“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Depresiją gydo bet koks bendravimas – žmogus yra visuomeninis gyvūnas, vienatvėje ilgai neišgyventų“,- su pirmininko nuomone sutiko svečias.

Ar atsargų kaupimas yra depresijos požymis?

Pasak pašnekovo, yra žmonių, kaupiančių atsargas, tačiau tai ne depresijos požymis, taip dažnai elgiasi žmonės, patyrę pokario laikais nepriteklių. „Atsargų kaupimas gali būti ir pavojingas.   Radviliškyje taip pat yra tokių žmonių, kurie savo butuose paliko tik praėjimus, visas butas užkrautas atsargomis. Gyveno toks žmogus, kuris, patyręs karo metų nepriteklių, kaupė druską cukrų. Per ilgą laiką susikaupė  1,5 tonos druskos, tiek pat ir cukraus. Visas atsargas jis laikė namo palėpėje. Atsitiko taip, kad palijus lietui atsargos sudrėko ir  įlūžo“,- pasakojo svečias.

Ar tamsos bijojimas – depresijos požymis?

„Tamsoje žmogui visada būna baugu. Pabandykite vienas miške pabūti per naktį – jokio džiaugsmo nepatirtumėte. Net pasiėmęs prožektorių jaukiai nesijauti. Taip pat  yra žmonių, kurie  negali pakęsti saulės. Pasitaiko, kad žmogus neranda sau vietos – tai vadinama nerimo depresijos sutrikimu“- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.

Apie priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

„Karantino metu buvo uždarytos gydymo įstaigos, žmonės  negalėjo patekti pas gydytojus, išsirašyti vaistų. Ar šiuo laikotarpiu  pamažėjo radviliškiečių,  priklausomų nuo raminamųjų vaistų?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius.

„Neseniai pasirodė nauja epidemija, vadinamieji  „proškininkai“- nuo raminamųjų vaistų priklausomi asmenys. Raminamuosius vaistus galima vartoti labai retai, tai legalūs narkotikai.  Tačiau  yra žmonių, kurie juos vartoja metų metais, be vaistų negali gyventi.  Jeigu per metus į Psichikos sveikatos centrą ateina 10 tūkst. ligonių, 3 tūkst. iš jų –  „proškininkai“,- nelinksmą situaciją apie vis didėjantį priklausomų nuo raminamųjų vaistų žmonių skaičių apibūdino V. Mikalauskis.

Popietės dalyviai pasiteiravo, kaip šią priklausomybę reikėtų gydyti. 

„Reikia mažinti raminamųjų vaistų dozę, palaipsniui  pereiti prie vadinamųjų legalių preparatų, parduodamų be receptų. Nerimą, nemigą  žurnalistas H. Vaitiekūnas  pataria   gydyti raudonu vynu – išgerti „Kagoro“ 60 gramų prieš miegą.

Psichikos sveikatos centro  socialiniam darbuotojui, žurnalistui V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei patarimus bendruomenės nariai padėkojo gausiais  aplodismentais.

Po paskaitos „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai aptarė būsimas keliones bei  veiklas. Senjorų vadovė R. Radavičienė  pateikė bendruomenės aktyvo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad  ši bendruomenė tikrai labai veikli: 2018 m. buvo organizuota 50 popiečių, 2 šventės, 28 kelionės, labdara išvežta į 89 kaimus;  2019  m. organizuotos 48 popietės, 28 kelionės, labdara išvežta į daugiau nei 50 kaimų. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos karantino bendruomenės veikla buvo sustojusi – iki šiol organizuota  12 popiečių, viena kelionė.

Už sutvarkytą salę bendruomenės nariai dėkingi I. Pankrašovienei ir J. Bagdžiūnienei, G. Chodosovskajai.

Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 13 d., planuojamas susitikimas su medikais.

„Radviliškio krašto“  informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

„Auksinė krivūlė“ – ne už rajono pasiekimus

Avatar

Paskelbta

data

Vietos savivaldos dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai suorganizavo savivaldos apdovanojimus „Auksinė krivūlė“. Šį kartą  apdovanojimas po ilgos pertraukos pasisekė ir Radviliškio rajoną, jo į Vilnių atsiimti vyko meras Antanas Čepononis su Moterimi Saule – administracijos direktore Jolanta Margaitiene.

Ar „Auksinė krivūlė“ buvo išmaldauta?

Ne paslaptis, kad konservatoriams valdant Radviliškio rajoną, jis pagal gyventojų atlyginimų dydį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą sparčiai grimzta į dugną. Gal todėl ir savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ jau aštuonerius metus aplenkdavo Radviliškio rajoną. O ir už kokius pasiekimus galima teikti apdovanojimą, kai  Radviliškio rajono savivaldybės ypatingi nuopelnai būtų nebent dažnas valdininkų lankymasis teisme, nebaigtos brangios statybos, mažiausi medikų ir mokytojų atlyginimai regione bei visoje Lietuvos žiniasklaidoje skambantys skandalai apie Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus.

Tačiau merui A. Čepononiui  susiruošus   dalyvauti Seimo rinkimuose, situacija pasikeitė – Radviliškio rajonui „Auksinė krivūlė“ įteikta už glaudų savivaldos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą.

Dėl tokios  nominacijos kyla šiokių tokių abejonių – ar tik ne tos krivūlės rajono meras  spalio 5 dieną vyko į Vilnių maldauti? Juk reikia pasirodyti – štai dar netapęs Seimo nariu auksinius daiktus į rajoną parveža, o kai taps, tai jau visus auksu apipils ir iš visų jėgų dirbs, kad  tik „rajonui būtų geriau“.

Rajono ir kariuomenės bendradarbiavimas susiklostęs istoriškai

Dar kyla klausimas, ar  yra koks  bent koks Radviliškio rajono savivaldybės nuopelnas dėl to, kad  rajonas apsuptas Lietuvos kariuomenės padalinių? Rajone nuo seno yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenalas, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanoriai. Tiesa, dar Radviliškio rajone planavo įsikurti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, tačiau savo dislokacijos vieta batalionas pasirinko Šilalės miestelį.

„Glaudus bendradarbiavimas“ – stovėjimas šalia kariškių?

Na, o pastaruoju metu „labai glaudų“ bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene rajono meras A. Čepononis ir administracijos direktorė J. Margaitienė pademonstruoja  pastovėdamas šalia kariškių per iškilmingą  priesaikos ceremoniją,  vykstančią Radviliškio miesto aikštėje. Meras ir direktorė  paprastai stovi šalia aukšto rango kariškių, vadinasi, „glaudžiai bendradarbiauja“?

Ateities vizija – apdovanojimai už realius darbus

Belieka tikėtis, jog ateityje, galbūt rajoną valdant naujam merui, „Auksinės krivūlės“ Radviliškio rajonui bus teikiamos ne „pritempiant“ nuopelnus už  bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, o už realius pasiekimus. Pavyzdžiui, už atsakingą požiūrį į efektyvų finansų valdymą, kaip  Varėnos rajono savivaldybei ar  už smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, kaip Plungės rajono savivaldybei.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Replika Invaziniai kurmiai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškį pamėgo invazinis Sosnovskio barštis. „Paplentės“ soduose karaliauja invaziniai šliužai, tačiau tuo invazinės bėdos nesibaigė.

Miško gatvėje pastebėtas ir invazinis kurmis. Ieškodamas patelės poravimuisi, jis perkniso kelkraštį, įgriaudamas trinkeles. Kalbama, jog panaudos savo būsto įrengimui. Bet ir tai juokas, pasakojama, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse esama ir invazinių merų. Kai pagalvoji – siaubas.

Paulius Ropė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019