Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bendradarbiavimo pasiūlymas internetu gali būti sukčių pinklės

Avatar

Paskelbta

data

Sumanęs pagerinti šeimos finansinę padėtį 32 metų Raseinių rajono gyventojas praėjusių metų balandį ėmėsi nusikalstamo „verslo“ plano, kurio vaisiais pasidžiaugė neilgai, nes buvo demaskuotas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu  su prokurorais  gruodį baigė tirti šią baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai pareikšti dviem asmenims. Minėtam Raseinių rajono gyventojui – dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, antspaudo suklastojimo ir sukčiavimo, o 21-nerių metų šiauliečiui – dėl   nusikalstamu būdu gauto turto  realizavimo.

2020 m. pavasarį Utenos rajone įsikūrusios  uždarosios akcinės bendrovės vadovas  sulaukė keistų telefoninių skambučių. Kai  buvo paragintas kuo greičiau pasiimti  nusipirktas statybines medžiagas, kurios kurjerio buvo atvežtos ir laikinai  sandėliuojamos Raseiniuose bei Šiauliuose, direktorius pamanė, kad kažkas pajuokavo, nes nieko nebuvo pirkęs ir jokių pirkinių šiuose miestuose nesandėliavo. Tačiau kai sulaukė vienos įmonės reikalavimo sumokėti už prekes, kurių pirkti irgi nebuvo ketinęs, kreipėsi į policiją, įtaręs, kad kažkas naudojasi jų įmonės vardu ir sukčiauja.

Tyrimo ėmėsi Šiaulių apskrities Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ir demaskavo jau tris kartus už sukčiavimą teistą 32 metų Raseinių rajono gyventoją, kuris, įtariama, suklastojęs dokumentus   bei panaudojęs suklastotus dviejų juridinių asmenų antspaudus, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą iš dešimties bendrovių.

Įtariamasis pripažino, kad internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt jis  susirado gerą kreditingumą turinčias įmones, kurių viena buvo Utenos rajone, kita – Plungėje, ir jų pavadinimus panaudojo savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Raseiniškis minėtų įmonių pavadinimais sukūrė melagingus elektroninio pašto adresus,  kompiuterine technika pagamino fiktyvius bankinių pavedimų dokumentus ir netikrus  šių įmonių antspaudus. Jo tikslas buvo svetimų įmonių vardu daryti užsakymus su sąskaitos apmokėjimo atidėjimu, sąskaitų neapmokėti, o gautas prekes parduoti  ir taip uždirbti  pinigų.

Vyras buvo numatęs, kad apgaule užsakytų prekių sandėliavimas vyks Šiauliuose. Tam susirado ir išnuomojo garažą,o sandėlininko pareigoms nusamdė  darbuotoją. Tiek garažo nuomos, tiek priėmimo į darbą sutartys buvo suklastotos. Jas realiai Utenos rajone ir Plungėje esančių  bendrovių direktorių vardu savo išgalvotais parašais pasirašė jis pats. Minėtų įmonių vardu jis išsiuntė ir pasiūlymus bendradarbiauti apmokėjimo atidėjimus taikančioms įmonėms, nurodydamas, kad jį domina jų didmenine prekyba parduodamos prekės.

Sulaukęs  įmonių parengtų prekių tiekimo sutarčių,  jas patvirtino suklastotais  bendrovių direktorių parašais bei  suklastotais jų  atspaudais ir pasikėsino apgaule įsigyti įvairių prekių už 24 323 eurus. Vienais atvejais raseiniškiui pavyko sulaukti prekių, kitais atvejais prekes tiekiančių įmonių darbuotojai buvo atsargesni ir  nepasikliovė elektroniniu paštu gautais avansinio apmokėjimo dokumentais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastoti, o laukė į sąskaitą įkrentančių pinigų ir prekių netiekė.

  21-erių metų sandėlininku dirbęs šiaulietis, kuriam buvo pažadėtas 1200 eurų atlyginimas, po savaitės darbo susivokė, kad gali būti įpainiotas į neteisėtus reikalus. Pirmiausia nutrūko ryšys su darbdaviu, nes nebegalėjo jam prisiskambinti, po to paaiškėjo, kad realiai bendrovėje jis  nėra įdarbintas. Vaikinas, suprasdamas, kad garaže sandėliuojamos statybinės  medžiagos gali būti gautos neteisėtai, sumanė jas parduoti ir tokiu būdu uždirbti pinigų. Paskelbęs apie pigiai parduodamas statybines medžiagas, pirkėjo jis sulaukė greit ir užsidirbo 1200 eurų. Tiek, kiek buvo žadėta atlyginimo. Dėl to šiaulietis  kaltinamas   nusikalstamu būdu gauto turto  realizavimu.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didėja vadinamasis automobilių taršos mokestis

Avatar

Paskelbta

data

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto, informuoja „Regitra“.

Pirmadienį ryte Lietuvos statistikos departamentas Oficialiosios statistikos portale paskelbė mokestinių metų VKI motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiams indeksuoti. Jis nustatytas mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 metų gruodžio mėnesio kainomis ir siekia 100,2. Tai reiškia, kad įstatyme numatyti mokesčio dydžiai bus dauginami iš 1,002 indeksavimo koeficiento.

„Mokesčio dydžiai kis nežymiai – nuo 0,03 Eur iki 1,08 Eur. Tai priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO2 yra 165 g/km, įstatyme numatytas mokesčio dydis siekia 60 Eur. Jį padauginus iš 1,002 indeksavimo koeficiento, mokesčio dydis bus 60,12 Eur. Taigi, pokytis – 0,12 Eur“, – rašoma komentare.

Visus konkrečius dydžius „Regitra“ žada paskelbti vėliau pirmadienį. Šiuo metu atliekami pasirengiamieji darbai ir naujieji mokesčio dydžiai bus pradėti taikyti šiandien nuo 17 val.

Primenama, kad registracijos mokestis taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km.

Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas. Pavyzdžiui: prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas.

Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Automobilių ligos 2020. (Ne)naujos bėdos?

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais M1 bei N1 klasės automobilių patikros rezultatus bei įvardijo fiksuotus pokyčius. Pastarųjų, tiesą sakant, nėra daug ir kaip tik tai gąsdina.

2020-aisiais TA stotyse apsilankė  kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių „sveikata“ simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. mašinų. Tačiau „apvertus“ šią statistiką aukštyn kojom pasirodo, kad realiai kas antras automobilis dalyvauja eisme turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse.

Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis beveik 15 metų) automobilis būna „geras“? Serviso meistrai teigia, kad priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų naujos seno ratuočio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4 – 6 mėnesiams. Deja, toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę. Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6 – 10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet.

Kad tai svarbu liudija ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reidų metu fiksuojama, kad tarp patikrinto 100 transporto priemonių, turinčių galiojančius TA dokumentus, vidutiniškai 60-65 pasirodo turinčios didesnių ar mažesnių trūkumų. Net Kelių policijos pareigūnai, paprastai daugiausia dėmesio skiriantys ne techninei automobilių būklei, bet eismo įvykių prevencijai praėjusiais metai daugiau nei 900 kartų panaikino formaliai galiojančią TA, nes automobiliai akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Tiesa, vertinant vadinamąsias „įskaitines“ avarijas, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, policijos specialistai vis dar nepateikia išsamesnės analizės kodėl transporto priemonės susiduria, apvirsta, nuvažiuoja nuo kelio ar taranuoja kokias nors kliūtis.

Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3-4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. T. y. trečdaliu mažiau nei Lietuvoje“, – pastebi G. Šlėderis.

Tikėtina, kad bent dalies nelaimių mūsų keliuose būtų galima išvengti, jei tik svarbiausi automobilių agregatai ir sistemos veiktų nepriekaištingai. Deja, 2020-ųjų dažniausiai nustatomų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos (pernykščiai TA stočių lankytojai buvo tikrinami 2018-aisiais) vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 „didelių“ arba „pavojingų“ trūkumų. Ankstesnysis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas. Turint galvoje, kad šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, vadinasi vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 „dideli“ arba „pavojingi“ trūkumai.

Detalizuodamas, kokių trūkumų pernai TA stotyse buvo fiksuojama daugiausia, asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebėjo, jog

Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai, nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų.

„Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad „išbrokuojami“ tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros  metu pačioje TA stotyje, pastebėjus kad žibintai šviečia „Dievui į langus“. Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar  blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra „smulkmena“, nes nematydamas kur važiuoja žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka“, – akcentuoja A. Glėbus.

Simbolinis pagerėjimas – nuo 12 proc. iki 11,4 proc. užfiksuotas  vertinant pakabos lankstines jungtis ir lankstus (šarnyrus), tačiau šiek tiek daugiau automobilių atvažiavo į TA stotis su netvarkingomis spyruoklėmis ir amortizatoriais (4 proc.), netvarkingais stabdžiais (2,7 proc.), su skysčių nuotėkiu iš variklio ar pavarų dėžės (9,5 proc.). Taip pat iki 6,4 proc. išaugo automobilių su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema, bei iki 6,2 proc. pernelyg dūmijančių.  „Ko gero svarbiausias dalykas, kurį reiktų įsisąmoninti – techniškai tvarkingo automobilio reikia ne kontrolieriams ar kelių policininkams, bet pačiam savininkui. Todėl tiek prieš susiruošus į TA stotį, tiek į bet kurią kasdienę kelionę reiktų pasirūpinti bent tuo, ką galima pasidaryti pačiam be didelių išlaidų: patikrinti ar veikia visi žibintai, ar efektyviai dirba langų valytuvai ir plovikliai, ar padangų protektoriaus rašto gylis nėra kritiškai mažas (žiemos periodu – ne mažesnis kaip 3 mm), ar veikia garso signalas, ar tvarkingi saugos diržai ir t.t.“, – rekomenduoja A. Glėbus.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi