Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Karantininės Velykos suteikė daug laisvo laiko. Pasižiūrėjęs lietuviškai – ukrainietišką melodramą „Černobylis. Juodoji gėlelė“, atsiverčiau 1966 m. „Komunizmo aušros“ komplektą ir nustebau išvydęs du 1966-01-01 d.(šeštadienio) numerius, paženklintus skaičiumi -1(564). Nuo čia ir pradėsiu.

Pradžia

Pirmajame puslapyje Radviliškio RK sekretorius G. Simonenka pasakoja, kad jubiliejiniai, t. y. praėję metai, buvo geri ir pateikia įvairius gamybinius rodiklius. Jam antrina C. Nagaitis, A. Svešnikovas, kt. draugai. Pateikiamas fotoreportažas iš naujosios autobusų stoties, primenant, kad „sustojimų aikštelė prie stadiono tebuvo vargana pašiūrė“. Pašiūrę vėliau pritaikė vaikų lopšeliui – darželiui (dabartinės VMI kiemas). Po to „Ka“ kolektyvas ilsėjosi ir kitas (antrasis) numeris pasirodė tik sausio 6 d. Numerio „vinis“ – S. Bulzgio straipsnis „Tebėra su mumis“, skirtas radviliškiečio rašytojo Jono Marcinkevičiaus 65-jo gimtadienio minėjimui Vilniuje. Kai pagalvoji, tai vienintelis tikras radviliškietis rašytojas. Gal ne pats geriausias, bet mes neturime su kuo palyginti. Žinutės iš V. Valsiūnienės ir Antrosios vid. mokyklų  naujametinių karnavalų. Kaip visada, esama ateizmo, kolūkinės tematikos, informacijos iš plačiosios tėvynės, na, pavyzdžiui, iš Sverdlovsko (dabar Jakaterinburgas, Rusija) trikotažo fabriko, Solidarumo konferencija Havanoje (Kuba), ar tai, kad gyvenimas 1965 m. Ispanijoje pabrango 12 proc. Tęsiamas rašinėlių konkursas „Jaunystė“. Nors ir turiu daug laisvo laiko, nusprendžiau apžvalgoms išrinkti tik įdomesnius faktus, o ne į laukus išvežtas mėšlo tonas.

Tonos

Nr. 3 P. Lukoševičiaus poezija, A. Mikalkėno vaizdelis „Žiburiai“, straipsnis A. Venclovos – 60-mečiui, žinutė, kad žiemos atostogų metu Radviliškio II vidurinėje mokykloje veikė poilsio kambarys, vyko įdomūs pokalbiai, šaškių – šachmatų turnyrai (du sakiniai).Yra ir TV programa (vienam kanalui, daugiau nebuvo). Nr.5 (ketvirtojo nėra).V. Valsiūnienės v. mok. mokiniai lankėsi Šiaulių „Elnio“ fabrike, pasakojimas apie Šiaulėnų mokyklą (įsteigta 1890 m.). Už saugų eismą pasisako  A. Adomavičius, rajono vyr. autoinspektorius. Nr.6. Kovo 8- osios v. kojinių fabrike virš plano numegzta 2250 porų kojinių, anonsuojamas kino filmas „Niekas nenorėjo mirti“, o juk jį galima vertinti kaip geriausią lietuvišką nuotykių filmą. Konkursui pateiktas S. Bulzgio apsakymas „Pernykštis lapas“ apie tragiškai žuvusią pervažos budėtoją. S. Žvelgaičio, P. Lukoševičiaus poezija. Pateiksiu P. L. posmą: „Nemiegam lig aušros-/dainuojam, skaitom, rašom…Ne tik dienos-nakties/ir tos jaunystei maža“. Nr.7. Apie žemdirbių priešus – krūmus, daugiaaukštę Klaipėdą, Kauno troleibusus ir Radviliškio ATK (autotransporto kontoros) veiklą. Kai pagalvoji, redakcijoje anuomet dirbo daug darbuotojų, nors jie ir neįvardinti laikraščio pabaigoje, kaip buvo priimta vėliau, susidaro įspūdis, kad jie…dykinėjo, o laisvą laikraščio plotą užpildydavo žiniomis iš plačiosios šalies, soclagerio šalių ir užsienio. Nr. 8. ŽŪMG mechaninio cecho viršininkas A. Kleišmontas rašo apie to paties cecho meistrą V. Estafejevą, minimas cecho kontrolierius S. Martynovas, frezuotojai J. Gulbinas  ir J. Asačiovas. Du puslapiai-kolūkinė tematika. Kanados indėnai palyginami su JAV negrais. Pagal apverktiną egzistenciją, suprantama.

Suprantama egzistencija

Nr.9. Fotoreportažas „Išėjo tėvelis į mišką“. Apie Radviliškio medžiotojų poilsį. Ko jau ko, o medžiotojų pas mus visada buvo apsčiai. Nr.10.  Apie planuojamą rajoninę partinę konferenciją. Šiek tiek poezijos, švietimo aktualijų, kolūkiai. Nr.11. Rajono komunistų forumas, kaimo komunistai, komunistų sąžinės liepimai, išmilžiai. Radviliškio kultūros namuose svečiavosi Panevėžio miesto jaunimo estradinis ansamblis, ateizmas. Nr.12. Melasos (cukraus valymo liekanos) panaudojimas. Truputis poezijos. Yra C. Nagaičio apsakymas konkursui „Tyluma“ (apie žydų sušaudymą 1941m) .Užmečiau akį ir į TV programą. Ten minimas meninis filmas „Limonadinis Džo“. Mano nuomone, tai čekų komedija su fantastikos elementais. Nr.13 Osvencimo išlaisvinimo minėjimas Vilniuje, B. Sruogos 70-mečiui skirtas straipsnelis. C. Nagaičio straipsnis „Aš tapsiu dora“ (apie girtaujančią mažų vaikų motiną). Nuo to laiko nepasikeitė niekas, nebent girtaujančių mamų pagausėjo. Nr.14. Ateizmas, kolūkiai, pokario aidai iš Lazdijų rajono. Nr.15 Istorinis Lietuvos KP suvažiavimas, artėjantis J. Janonio jubiliejus ir „Filmas, gimęs mūsų rajone“. S. Žvelgaičio straipsnelis apie dokumentinį filmą „Diena ir metai“. Autoriai F. Baranauskas, V. Būtėnas, S. Kelpša, A. Petronis. Kaip supratau-spalvotas, o apskritai būtų įdomu jį pasižiūrėti, bet kol kas galiu tik pažvelgti į kitą „Ka“ numerį.

Kitas numeris

Nr.16. Pagerbti Radviliškio sviesto gamyklos darbininkai J. Čepaitis ir S. Rimienė, ŽŪMG darbininkas V. Poderis. Liūto dalį numeryje užima XIII rajono partinės konferencijos medžiaga ir Italijos komunistų forumas. Nr17. Mirė latvių rašytojas Vilis Lacis. Pagerbti ŽŪMG darbininkai L. Bjoriūnas ir A. Valeika. Žemės ūkio temas puošia straipsnis „Nepateisinamas pasiteisinimas“ (apie pasiruošimą pavasariui). Parašiau apie tai, nes pavadinimas – klasikinės tautologijos pavyzdys, na kaip sviestas sviestuotas. Nr.18. Pagerbtas vagonų depo šaltkalvis A. Liutkevičius. Yra straipsnis apie rašytoją M. Sluckį (šiandien jo knygos makulatūroje arba greitai ten atsidurs, geriausiu atveju, jas radęs knygų namelyje kas nors panaudos  kaip tuščių lentynų užpildą). Kažkokia A. Valterienė piktinasi, kad autobusuose jaunimas neužleidžia sėdimų vietų senoliams. Kodėl turėtų?Ar ne transportininkų pareiga priimti keleivių, kiek yra sėdimų vietų? Tipiškas homo sovietikus mąstymo pavyzdys. Nr.19. Pagerbta Kovo 8-osios v. Kojinių fabriko mezgėja V. Toleikytė. Radviliškyje svečiavosi ateistas, rašytojas, buvęs kunigas J. Ragauskas, vėliau miręs nuo vėžio. Apie komjaunimo darbą V. Valsiūnienės v. mokykloje rašo J. Žibaitienė. Nr. 20. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis Z. Žadvydas. Apie pionierių pasiruošimą vasarai rašo A. Komkienė, rajono pionierių namų direktorė. Tūlas J. Gricius aptaria kinoteatrų repertuarą ir pačius kino filmus. Savaime suprantama, iš soc. realizmo pozicijų ir jam „Žmogus amfibija“- silpnas, neskoningas filmas. Štai taip ir gyvenome. Nr.21. Komjaunuoliai, kolūkiai. Kritikuojama Gedimino g.24 namo gyventoja L. Budreckienė, neleidžianti kaimynams naudotis visuomeniniu šuliniu. Ne tai svarbu, aš neprisimenu, kur buvo tas nelemtas 24 namas. Nr.22. Į Radviliškį atvyko šilumvežis. Į Klaipėdą jį „nuvedė“ radviliškiečiai: mašinistas L. Speičys, padėjėjai V. Kozlovas ir E. Chodosovskis, vėliau tapęs depo viršininku. Pagerbta ŽŪMG gręžėja  D.Vesickaitė. Apie slidinyčias (slidžius šaligatvius ir gatves) rašo legendinis Trepsutis. Už jį rašė visi redakcijos darbuotojai. Nr.23. Pagerbtas vagonų depo šaltkalvis V. Motiečius. Pieno separatorių punktų tvarkymas, nauji preparatai veterinarinėse vaistinėse, slidūs keliai, o aš pabandysiu nuslysti į kitą pastraipą.

Slidumai

Nr.24. Naujas reikšmingas žingsnis į komunizmą, tarybų Lietuvos penkmetis, karo dalyvių pasakojimai. Vyko rajono literatų ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Yra pasakymas „Banditų motiną“, autorius toks A. Čalnaris. Šiaip neblogai pavaizduotos partizanų gyvenimo sąlygos. Nr.25. „Banditų motinos“ tęsinys, straipsnis „Įkvepiantis pavyzdys“, skirtas K. Požėlos 70-mečiui. Kartais galvoju, koks velnias pasiturinčių ūkininkų sūnų iš Pakruojo rajono nunešė pas bolševikus. Tiesa, daug žalos nepadarė – A. Smetona pasirūpino, kad jį sušaudytų 1926-12-27d. Nr.26. Antisanitarinis stovis Radviliškio „Medžiotojų svetainėje“. Įsigilinus – juokai, liūdniau, kad ši poilsio vieta mirė, kritikuojama ŽŪMG valgykla „kampinė“ parduotuvė ir geležinkelio stoties valgykla. Nr.27.Vimpelas su Tarybų Sąjungos herbu Veneros planetoje. Kai pagalvoji, kiek sovietai išleido ginkluotei, kosmoso varžyboms… Nr.28. Ataskaitinis Lietuvos komunistų vado A. Sniečkaus pranešimas. Yra V. Žaromskio ir V. Valterienės eilių. Rajone dirbo 442 mokytojai, 43gydytojai, iš jų – 29 moterys. Ir tai pati įdomiausia, vertingiausia numerio informacija, žvelgiant iš nūdienos pozicijų. Nr.29. Pagerbtas Radviliškio RRĮ gateristas V. Jankūnas. Proteinų kiekis pašaruose. Nebežinau net kelintą kartą minima „valsiuškė“, partiniai kliedesiai. Nr.30. Pagerbtas vagonų depo tekintojas A. Benelis, dėl nekokybiškų nuotraukų kritikuojami Radviliškio buitininkų fotografai, jaunuoliai, neužleidžiantys vietos autobuse Radvliškis – Tyruliai ir šaltis Radviliškio kultūros šokių salėje (šito nesupratau, šokiuose šalta?). Nr.31. Pagerbta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko mezgėja J. Kazlauskienė ir laikrodininkas A. Vainšteinas. Kino teatre „Kosmosas“ 400 šoferių (vairuotojų) minėjo vairuotojo dieną. „Valsiuškė“, „Eglės -žalčių karalienės“ filmo anonsas. Ir persikelkime į kitą skilties pastraipą.

Persikėlimas

Per Velykas, neskubėdamas atkeliavau iki 32 – ojo „K.a“ numerio. Nykiau nebūna, net oficiozas, palyginus su sovietiniu komunistų ir deputatų organų – atsiprašau organu, jau šis tas. Tiesa, pasitaiko ir šis tas įdomaus, bet retai it perlai. Štai ką apie miestą 1966 m. pasakoja S. Gulbinas, Komunalinių įmonių kombinato viršininkas. Visu pirma, kad atsiras parkas. Tarp M. Gorkio (V. Kudirkos), Naujosios, Pionierių (Radvilų g.) ir plento. Parke numatyta įrengti estradą, pasodinti didžialapių liepų, eglių, pocūgių ir pan. Deja, deja – parkas buvo apsodintas menkaverčiais topoliais, o estrada taip ir nebuvo pastatyta, taip pat nebuvo įrengtos net trys vaikų žaidimų aikštelės. Akivaizdu, jog sovietmečiu kalbos nuo darbų skyrėsi. Antaniškiuose planuota įrengti sporto aikštyną, baseiną ir pliažą (buvo padaryta).Tai buvo metas, kai garvežius keitė šilumvežiai, daugiau daugiabučių jungta prie katilinės. Pradėtas buitinio pastatas ir Gedimino 3 daugiabučio statyba. Ateizmas kolūkiai. Literatūriniame puslapyje – A.Čalnario, S. Bulzgio eilės, P.  Lukoševičiaus posmai. Nr.33. Konkursui „Jaunystė“ pateiktas V. Žilvinio opusas (nežinau, kaip įvardinti šį „kūrinį“ „Petras keliauninkas“. Apie dorą tarybinį jaunuolį, grąžinusį pamestą piniginę jos savininkui. Nr.34. Straipsnis buitininkams. Radviliškio kultūros namuose pasirodė Šiaulių kultūros namų vaikų baletas. Žinutės iš mokyklų. Nr.35. Indėnų vaikų mirtingumas, bedarbystė (JAV rezervacijose), Klaipėdos uoste lankėsi 409 laivai. Pagerbta siuvėja V. Traškevičiūtė. Yra V. Pranculienės eilių. Nr.36. Lenino keliu, derlius, pjūtis ir pan. Pagerbta ŽVMG liejyklos darbininkė V. Ūsienė. Ir A. Jonaičio straipsnis apie liaudies švietimą rajone. Tai apie mokslo problemas tarpukario Radviliškyje.1934 m. Radviliškio pradinėje mokėsi 500 vaikų (išvardintas inventorius),1933 m. 33 progimnazijos mokiniai pašalinti iš mokyklos. Autorius klausia: „argi buržuazinei vyriausybei rūpėjo švietimo darbas?“ Iš esmės teisinga. Mokslas buvo brangus ir ne visiems prieinamas, bet mokytojų atlyginimai ir autoritetas – nepalyginami su nūdienos. Nr.37. Beinoravos tarybinio ūkio direktoriui J. Jasui suteiktas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas. Trečioji rajono moterų konferencija. Numerio „vinis“ – „Nepilnamečių elgesio rajono viešose vietose taisyklės. Beje, ilgos pastraipos būtų skilties rašymo taisyklių pažeidimas, tad…

Taisyklės

Lenino partijos XXIII suvažiavimas, šienas, kūzikai (sėtinio – pašarinio kopūsto hibridas), silosas. Balandžio 4 d. Radviliškio kultūros namuose poeto J. Janonio 70 – ųjų gimimo metinių minėjimas. Pagerbta kojinių fabriko darbininkė G. Poloniovaitė. Nr.39. Ordinais ir medaliais apdovanotas 51 rajono žemdirbys. Straipsnis Lenino partijos XXIII suvažiavimui. J. Janonio eilėraštis „Ateities dainius“ ir V. Pranculienės eilės „Janoniui“. Nr. 40. Lenino partijos XIII suvažiavimas, fermos šeimininkas, kiaulių ūkis taps rentabiliu. Pagerbta Radviliškio RRĮ darbininkė M. Jančiauskienė. Konkursui „Jaunystė“ pateiktas vaizdelis „Devintoji“. Autorius –  A. Steponavičius (apie vaikiškas peštynes mokykloje). Gyd. E. Zigmantaitė pliekia netvarką mokyklose. Daujočių, Kaulinių, Linkaičių, Mažaičių, Miežaičių, Saktelių, Vaskonių mok. trūksta orlaidžių. Pašušvio, Dvarininkų, Nirtaičių mokyklose – praustuvų. Batkūnų, Daujočių, Šiaulaičių – šiukšliadėžių. Kai pagalvoji, šiandien, ko gero, nebėra nė vienos iš išvardintų mokyklų, tad jei nėra mokyklų, tai ir tvarka mokyklose nebereikalinga, nors istoriniu požiūriu tai vertinga informacija. Nr.41. Sėkmingai baigiami mokslo metai. Tarp, ko gero, man nežinomų mokyklų – Liepiškių ir Legečių mokyklų pavadinimai, „liūto dalis“ numeryje – komunistams, žengiantiems priekyje. Radviliškio r. architektas S. Prikockis rekomenduoja ūkiams teisingai pasirinkti centrinės gyvenvietės vietą. Individualiose šachmatų varžybose miesto čempionu tapo ŽŪMG darbuotojas A. Panovas. Nr. 42.Veršeliai, kiaulės, pašarai, kergimas. 90 proc. numerio – kolūkiams. Yra ir specifinių klaidų: „Šiais metais kai kurie ūkiai turėjo nemažą sunkumų, realizuodami veislines avis. Šis reikalas ateityje bus avis“. Kino teatre „Kosmosas“ rodomas kino filmas „Pitkino nuotykiai ligoninėje“. Angliška komedija, bet žiūrovų buvo pilna salė. Net keista, kad atsimeni tokius niekus, pamiršdamas apie pabaigą.

Pabaiga

Pasiekiau 1966 m.43 numerį. Liko 108. Pasigedau liūdnos sovietinės realybės. Na taip, pažeidėjai pliekiami, nusipelnę apdovanojami, daug ideologijos, kolūkinės tematikos. Šiek tiek padoresnių literatūros kūrinių, o iš esmės – gyvo žmogaus nerasta.

Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi