Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo grupė kooperacijos veiklai gerinti jau yra parengusi Lietuvos Respublikos kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir lengvinantį kooperatyvų veiklą, jį ketinama tobulinti ir toliau. Keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai, ministro įsakymai. Kadangi dalies kooperatyvų plėtra neišvengiama, jiems investicinė Europos Sąjungos parama labai svarbi. Beje, žemės ūkio kooperatyvams taikomos palankesnės sąlygos, norint pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) parama. Apie naudą ir poreikį kooperuotis bei plėstis kalba ir patys kooperatyvai.

Kooperatyvų situacija

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvos teritorijoje 2019 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos 323 kooperatinės bendrovės, užsiimančios žemės ūkio veikla. Tais pačiais metais Žemės ūkio rūmų vykdytos kooperatyvų, veikiančių žemės ūkio sektoriuje, apklausos. Atsakymus pavyko gauti tik iš 102 kooperatyvų, 74 neatsakė, o 147 kooperatyvų veikla sustabdyta, nutraukta arba vykdomos likvidavimo procedūros. Apklausos duomenys rodo, jog kooperatyvų pasiskirstymas šalies mastu yra netolygus: yra rajonų, kuriuose veikia vos vienas kooperatyvas, o kituose gali veikti ir iki septynių.

O pripažintų kooperatyvų Lietuvoje 2020 m. buvo 27, šių metų sausio 31 d. duomenimis, pripažinti dar trys. ŽŪM pripažinimo 2019 m. sulaukė 28, 2018 m. – 26, 2017 m. – 22 žemės ūkio kooperatyvai. Jų vykdomos veiklos yra pačios įvairiausios: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba, augalininkystė, derliaus apdorojimo veikla, naminių paukščių ir galvijų auginimas, sėklininkystė, paslaugų žemės ūkiui teikimas, žemės ūkio žaliavų didmeninė prekyba ir kt.

Parama – paklausi tarp kooperatyvų

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) duomenimis, per visą 2014–2020 m. KPP laikotarpį paramos gavėjais buvo patvirtintas 71 kooperatyvas, bendra patvirtinta paramos suma siekia 33 145 451 eurą. Į šį skaičių neįtraukti kooperatyvai, teikę paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones. Kaip skelbia NMA, populiariausios veiklos sritys tarp kooperatinių bendrovių „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (21 kooperatyvas), „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (12 kooperatyvų).

Gali būti, jog gana aktyvų kooperatyvų domėjimąsi ir naudojimąsi KPP parama lėmė ir tai, kad kooperatinėms bendrovėms įgyvendinant kai kurias priemones taikomas didesnis paramos intensyvumas bei skiriama papildomų balų.

Pavyzdžiui, įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai. Taip pat žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal šią veiklos sritį, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų.

Pagal tos pačios priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, skiriami projektų atrankos balai.

Teikiantiems paraiškas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys, suteikiami atrankos balai.

Surėmus pečius – drąsiau ir lengviau

Anot žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“, veikiančio Joniškio rajono Gataučių kaime, atstovo agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, kooperatyvas jau veikia daugiau nei dvidešimt metų – buvo įkurtas 1996 m., tik jam kurį laiką vadovavo kiti savininkai. Prieš šešerius metus perpirkus „Jakiškius“, jie buvo pradėti gaivinti, pradėti priimti nauji nariai. Pasak pašnekovo, šiuo metu kooperatyvą sudaro dešimt narių – smulkiųjų ūkininkų, auginančių įvairias daržoves – morkas, burokėlius, svogūnus. Pasak agronomo, daržoves, pasikeisdami žemės plotais, augina ir nariai, ir pats kooperatyvas.

D. Stonio teigimu, daržininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti labai didelių investicijų. „Vien rūšiavimo linijos, kurios net pačios pigiausios – lenkiškos – kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ką kalbėti apie 3–4 kartus brangesnes, bet ilgaamžiškesnes, patvaresnes ir našesnes olandiškas, – vardijo pašnekovas. – Sandėliai su vėdinamomis ir šaldomomis kameromis daržovėms laikyti taip pat reikalauja didžiulių investicijų. Susikooperavus tas investicijas lengviau įgyvendinti, nes kiekvienas įneša savo indėlį.“ Anot „Jakiškių“ atstovo, susijungus keliems nariams, rinkai galima pasiūlyti didesnius daržovių kiekius. O kai jau yra įrengti saugojimo pastatai, išrūšiuotos daržovės, tada pirkėjams galima tiekti kokybiškesnę produkciją, ją ilgiau išlaikyti. Pasak D. Stonio, šie privalumai rinkoje šiuo metu labai aktualūs bei patrauklūs tiek perdirbėjams, tiek pirkėjams, be to, jie padeda išlikti konkurencingiems. „Juk dabar rinka reikalauja, kad daržovės būtų pateikiamos kovo–gegužės mėnesiais, be saugyklų tai sunku įgyvendinti“, – tikino kooperatyvo atstovas.

Parama padėjo išplėsti veiklą

Prakalbus apie KPP paramą, D. Stonis sakė, jog kooperatyvas ja naudojosi du kartus. 2016 m. pirmą kartą gavus lėšų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jos buvo investuotos į sandėlio statybas. Antroji 2018 m. parama pagal tos pačios priemonės veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ buvo panaudota svogūnų džiovyklos, konteinerių daržovėms laikyti ir perdirbimo-plovimo linijai įrengti.

„Be paramos būtų sunku ryžtis – tada daug svarstome ir galvojame, – sakė pašnekovas. – Kai yra parama, kai yra terminai, tada tenka greičiau apsispręsti. Tai padeda žengti pirmą žingsnį. Antras dalykas – parama tikrai finansiškai stipriai prisideda prie verslo plėtros, todėl tai tikrai didelė pagalba“, – tikina pašnekovas.

ŽŪK „Jakiškiai“ archyvo nuotr.

Užs. Nr. 20

Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.

LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?

Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.  

Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik  iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.

Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.

Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.

Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!

Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.

Antanas Stugys 

2021