Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Vieną ankstų rytą stebėjau pirmąjį padangėje pasirodžiusi čiurlį, vėliau prie jo prisijungė dar vienas, dar po kurio laiko keturi ir netrukus debesų fone nardė visas jų būrys. Nuo to ir pradėsiu.

Pradžia B

Čiurliai man panašūs į mintis. Viena, kita, spiečius. Kaip ir visada rašydamas eilinę „Ka“ apžvalgą mąstau, ką padaryti, kad jos taptų įdomesnės. Galvojau net apie apžvalgos ir savo skilties hibridą. Nieko nesumanęs lieku prie senos, tradicinis apžvalgos. Šios pradžia 1973-08-25 Nr. 101. Pagerbti ŽŪMG inžinierius V. Čepaitis, milicininkas J. Kornišovas, pedagogė J. Bukauskitė. Raudondvaryje vyko aviacijos sporto šventė, kurioje dalyvavo rajono vadas P. Šidlauskas (yra nuotrauka be užrašo). Iš ciklo laiškas pakvietė kelionėn „Ar bus linksma Ožaičiuose“ išsakoma mintis apie iš kaimo bėgantį jaunimą, nes ten nėra ką veikti. Ožaičiai ir šiandien užkampis, tik jaunimas dabar masiškai bėga iš Lietuvos, ir nors turėtų ką veikti, jiems norisi gyventi kaip žmonėms, o Lietuva kol kas yra Europos Ožaičiai, o Ožaičiai… Rašoma apie prasidėjusią paukščių medžioklę. Pagerbta Remonto-mechaninio cecho darbininkė M. Čižauskaitė. Tai įprasta, bet noriu pasakyti štai ką – pradžioje buvo stiklų fabrikas (virto stiklo), vėliau jis tapo  remonto – mechaniniu cechu, dar vėliau Mechanizacijos priemonių gamykla ir, ko gero, pabaigs kaip UAB „Rameta“ (iššifruojama  kaip Radviliškio metalas). Pradžiai pakaks, toliau girininkai.

Toliau girininkai

Manau, suprantate, kad tai tik simbolinis pavadinimas, bet apie eigulio darbą anuomet rašė V. Mikalauskas, o kito V. Mikalausko knygą „Nepaprasti kino aktoriai“ siūlė rajono knygynai. Nr. 105 skirtas kolūkiams ir … karvės bus sočios, o veršelių priesvoriai mažesni bei reportažas iš trečios vidurinės (dabar Vaižganto) mokyklos atidarymo. Vienoje nuotraukoje iš Grinkiškio mokyklos mokiniai su uniforminėmis kepurėmis, mieste jų (kepurių) jau nebematydavom. Pagerbtas ŽŪMG tekintojas V. Špokevičius, RRĮ darbuotoja Z. Legeckaitė, girininkai T. Žaltauskas, S. Kriaučiūnas, S. Apalainis. Radviliškio kolūkiečiai (kažkurioje srityje) tebepirmauja A. Dirsė. Kuriozas, nes dirsė yra žiemkenčių piktžolė, ką šis žodis reiškia latviškai, pasidomėkite patys. Trepsutis rašo, kad į neuždengtą kanalizacijos šulinį šaltinio g. (?) įkrito ir smarkiai susižalojo 5 metų mergaitė. Yra 4 – 5metrų gylio neuždengto kanalizacijos šulinio nuotrauka Stadiono g. Įdomesnė naujiena apie kiaules, pamėgusias Sidabravo kapines, bei jų šiukšlintojus. Tai iš esmės vienas ir tas pats. Įvairiais ordinais ir kitais meduoliais apdovanoti 77 rajono kolūkiečiai. Pagerbti – vairuotojas S. Svetikas, tekintojas V. Petraitis ir du draugovininkai – A. Bielskis ir R. Juodeikis. Gyvenimo mintyse (skyrelis „Gyvenimas ir mintys“) pastebėjimas apie tai, kad Radviliškio stadione nėra persirengimo kambario. M. Ainienė eiliuoja: „Bet į širdį spalvos kelias /Žavesiu liūdnu/ Kada nyksta pėdos žalios/Vasaros dienų“. Tad gal pavadinkime kitą pastraipą nykstančiomis pėdomis.

Nykstančios pėdos

Apie bibliotekininkų darbą rašo P. Kazlauskaitė. Šiaulių zonos kirpėjų varžybose nugalėjo R. Neciunskienė, D. Varonienė. Populiariausia nūdienos kirpėja Marytė Kurutytė buvo trečia. Vėliau ji atsiėmė tai, kas priklauso. Pagerbtas šaltkalvis P. Skipitis. Liaudies švietimo skyriaus vedėjas V. Paliūnis rašo: (kartais įdomu panašius dalykus paskaityti) „Kiekvieną rudenį išeina mokytojas kaip sėjėjas į savuosius – pedagoginius – arimus. Išeina dosniai sėti žinių, gėrio į jaunosios kartos protus ir širdis. Būk pasveikintas, mokytojau, dirbantis šį didelį ir prasmingą darbą. Dabar prasmingo darbo tęsinys.1973-10-06 šeštadienis Nr.119. Pagerbtos pedagogės A. Žilinskienė, V. Strockytė, mezgėja D. Tikuišytė. Trepsučiui per garsiai ūžia „Žaros“ ventiliatorius. Rajono knygynai siūlo L. Brežnevo „Apie aktualias partinės statybos problemas“. Serija „Drąsiųjų keliai“ nepristatoma, ją perka iš po skverno, o štai fantastikos serija „Zenitas“ pareklamuojama. Tiesa, fantastika pas mus nebuvo vertinama, o iš 56 šios serijos leidinių tik kokie šeši šio to verti. Sovietmečiu ir fantastika buvo sovietinė, gelbėjo užsienio autoriai. Pagerbti – mokytojas A. Žukas ir dujininkė R. Žitkauskienė, sviestininkė V. Girjotienė, virėjos O. Lukoševičiūtė, B. Senulienė, O. Šližinskienė ir šeši komunalininkai (nepainiokit, komunarų buvo keturi). Knygynai siūlo V. Lenino „Valstybė ir revoliucija“.  Pagerbtas tinkuotojas J. Legeckas, vaistininkė A. Pučinskienė, kepėja S. Chvainickaitė. Kapų ir Naujosios g. šunų augintojai sulaukia kritikos dėl dieną naktį lojančių ir vilku staugiančių augintinių. Niekas nepasikeitė, bet, manau, jog šunų ženkliai padaugėjo. Antroje vidurinėje mokykloje svečiavosi  A. Ambrazienė, kuri pasidalino kelionės įspūdžiais iš Čekoslovakijos. Šios valstybės jau nebėra, bet piliečiai keliauja į Čekiją atsigerti alaus ar sutikti Naujųjų metų. Mums metas iškeliauti į kitą pastraipą.

Iškeliavimas

Pagerbtos kojinių fabriko darbuotojos D. Noreikaitė, I. Sidaraitė, J. Vaškaitė  bei aštuoni komjaunuoliai. Gyvenimo mintyse rašoma apie neapšviestas miesto gatves. Besislapstančius alimentininkus pliekia Trepsutis. Čia situacija nepasikeitusi. Rašoma apie numatomą Radviliškio durpynų melioraciją. Ji įvyko, buvo pastatytas žolės miltų agregatas ir tikimasi dirbtinio drėkinimo būdu nuimti ne vieną žolės derlių. Faktiškai visi darbai buvo padaryti, bet atėjo Lietuvos nepriklausomybė, pelkių bandymų stotis tapo nebereikalinga, kaip ir žolės miltų granulės. Liko puikiai įrengti butai ūkio darbuotojams. Paskelbtas konkursas „Gamta – visų namai“. Pašte vyko kulinarijos gaminių paroda. Pagerbtas RRĮ kalvis A. Balčiūnas, o rajono knygynai siūlė „Gyvulininkystės mechanizavimą ir elektrifikavimą“. Parudęs 1973-11-07d. trečiadienio laikraštis pasipuošė obalsiu: „Tegyvuoja Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos 56-osios metinės!“ A. Česnulevičienė skaitytojams pateikia „Leningrado etiudus“. Nemačiusiems Sank – Peterburgo (Rusija) siūlyčiau aplankyti šį įdomų miestą. Reportažas iš šventinės darbo žmonių demonstracijos arba, kaip sakydavome anuomet, parado. Šis žodis ne rusiškos kilmės, o prancūzų gaminys, reiškiantis iškilmingą žygiavimą, pasirodymą, eiseną, cirko ar teatro vaidinimo dalyvių išėjimą į sceną ar mugės teatro sceną, farso atmainą. Tai štai, iš nuotraukų atpažinau Gedimino g.3 kampą, prekybos centro (anuomet universalinės parduotuvės) viršutinį aukštą, Dariaus ir Girėno g.6 balkonus ir vykdomojo mansardą. Veidų, deja, išskirti neįmanoma. B. Senulytė eiliuoja: „ gervės grįš į pelkyną/ ir kvatosis ilgais vakarais“. Atsigavote. Tuomet pagerbtieji penki milicininkai, ŽŪMG gurgutininkė V. Ūsienė (gurgutininkas ruošdavo liejinių formas, o liejyklos uždarymas ŽŪMG klaida), darbininkai J. Smilginas, J. Žilinskas ir buhalterė V. Juozelaitytė. Tikriausiai pastebėjote, kad didesnių kiekių pagerbtųjų nebevardinu. Būtų tas pats, kas perspausdinti visas „Ka“ užuojautas. Jūs mano užuojautos nelaukite, nes kitą pastraipą pradėsiu eilėmis.

Eilėmis

V. Bagušytė rašo: „Ateičiai aš gyvu fakelu norėčiau degti/Kad nereiktų pelenuos žarijom smilkti“. Gal įkvėpta. R. Kalantos žūties, nuo kurios praėję pusantrų metų. Beje, 1972 m. „Ka“ medžiagos apie Kauno įvykius nepastebėjau. Trepsučiui rašo apie puodų kautynes Gedimino g. 3. Autorė ir šiandien gyvena minėtame name. Laikraštyje diskusija, ar Radviliškis įkurtas 1613, ar 1645 m.(dabartinė versija 1567 m.). „Mūsų Lietuvos“ III T. rašo apie aktą, iš kurio matyti, kad vienas žemės valdytojas 1539 m. iš kažkokio radviliškiečio pasiskolino 100 kapų grašių. Pagerbtos mezgėjos G. Noskienė, M. Panoraitė, kirpėja D. Černiauskienė ir milicininkė R. Požaitienė. Šeduvoje duris atvėrė  nūdienos seniūnija, buitininkai surengė madų demonstravimą, o „Draugo“ kolūkio pirmininkas A. Malinauskas tapo soc. darbo didvyriu, įteikiant jam Lenino ordiną  ir „Pjautuvo ir kūjo“ auksinį medalį. A. Valiuvienė straipsnyje „Chuliganams nuolaidų nebus“ apžvelgia įvairaus chuliganizmo apraiškas rajone. Trepsutis rašo apie išdaužytus Šeduvos pirties langus. Įdomūs žmonės tie Šeduviai – ir tradicijas gerbia, ir ieško naujų tradicijų formų, pavyzdžiui, nupjaudami velykinį medį. Būtų sovietmetis, tokių veikėjų nuotraukos ir pavardės atsidurtų „Ka“ puslapiuose. Kažkokia A. Kiršanskienė patalpino didelį straipsnį „Istorinės dienos nepamiršti vardai“  apie 1918-1919 m. sovietinės revoliucijos veikėjus mūsų krašte. Straipsnis iliustruotas Vykdomojo komiteto pastato nuotrauka, bet man svarbiausia detalė – matomas „štankietų“ tvoros kampas. Jis buvo toje vietoje, kur per savivaldybės pastatą ėjo bevardė gatvelė. Ir apskritai dabartinės savivaldybės pastatas stovi medinių namukų vietoje. O štai jei minėta ponia (anuomet draugė) A. Kiršanskienė būtų parašiusi tokį pat straipsnį apie 1919 m. Radviliškio kautynes, nurodydama legendinio mūrinio malūno vieta ir bermontininkų kapavietę, jis (straipsnis) būtų aukso vertės. Gyvenimo mintyse – apie įkaušusius koncertų lankytojus, o apžvalgą užbaigiau 1973-12-29 d. šeštadienio Nr. 153. Ir ką? Didelio noro keliauti po 1974 m. komplektą nepajutau ir vėl pamąsčiau apie hibridinę skiltį. Stebėdamas būrelius čiurlių, atliekančių vakarienės mankštą, Kutiškių pusėje pasirodžiusį oro balioną, laukuose pradėjusius rūkti laumių laužus ir besiklausydamas nesąmoningo koncerto, pagalvojau – tebūnie.

Tebūnie

Gal kiek ir primins „bitlų“ dainą, nesvarbu. Liepos 26 d., sekmadienį, per Šiaulių TV laidą išvydau gyvą vaiduoklį. T. y., mūsų miesto seniūną, kuris kažką pasakojo apie inkilus, naująjį mero parką. Kodėl vaiduoklis? Todėl, kad nematau jo naudingos veiklos. Mieste apstu sąvartynų, kakarykynų, pastatų – vaiduoklių. Apie tai, kas ir kaip bus sutvarkyta, seniūnas nepasakoja nei oficiozo puslapiuose, nei per nupirktas TV laidas. Na, pasirodo, kartas nuo karto it koks vaiduoklis. Žinoma, teoriškai galima užeiti į seniūniją ir paklausti ko nors, tarkime, apie miesto apšvietimą tamsiuoju paros laiku. Tik kas iš to, net jeigu kažką sugebės atsakyti. Mūsų mero šutvininkas pelių negaudo. Nemokytas, tingi, nesugeba. Jei būtų priešingai, neturėtume tiek apsišikėlių (mero terminologija), bet dabar – nelauktas posūkis. Jūs girdėjote žodį kolaborantas? Jis prancūziškos kilmės, daugiaprasmis. Pagal vieną versiją – tai asmuo, bendradarbiaujantis su okupacine valdžia, kenkiantis savo šaliai, jos gyventojams, tėvynės išdavikas. Skamba rūsčiai, bet, sakykite, kaip įvardinti tuos, kurie tarnavo sovietų valdžiai? Pavyzdžiui, kariniuose komisariatuose, saugume, partijos struktūrose, vykdomoje valdžioje ir pan. Šiandien jie gauna padorias pensijas, nors, mano nuomone, nusipelno tik šalpos. Beje, aš rašiau apie seniūną, tik kažkodėl prisiminiau sovietinį atitikmenį – miesto vykdomojo komiteto pirmininką. Prisimenu, kaip vaikė mane į kirpyklą (anuomet plaukų dar turėjau), nes nepatiko šukuosena ir kokius kryžiaus kelius turėjau praeiti, kai gavęs pasą turėjau prisiregistruoti. Šiandien įrodymų teismui nepateikčiau, nes nebėra gyvų liudininkų. Tiesa, faktas lieka faktu, toks vykdomojo komiteto pirmininkas buvo. Ar jis kolaborantas – spręsti Jums. Mano nuomone, kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę. Anuomet stoti į partiją ir tarnauti okupantams, arba eiti į gamyklą ir dirbti paprastu darbininku, ar pan. Tą galėjo padaryti ir šiandieninis miesto seniūnas, bet jis, neturėdamas gebėjimų, pasirinko konservatorius ir pareigas. Tiesa, išdavyste neapkaltinsi, bet kenkėjiškumo mąstą reikėtų įvertinti. Pasakykite sąžiningai, ar Radviliškis yra toks, koks galėtų būti? Apie būti nerašysiu, nes metas pabaigai.

Pabaiga

Jai paskutinis klausimas – kas buvo „Komunizmo aušros“ darbuotojai? Kad kolaborantai – neabejotina. Kad visi žmonės nori privilegijų, padėties, gero atlygio ir pan.- neabejotina. Ir ketvirtoji valdžia (žiniasklaida) nebuvo skriaudžiama – faktas. Be abejo, buvo cenzūra, o kaip anuomet be jos, bet… Yra dalykų, kurie netelpa į įprastinius rėmus. Kadangi esu šiek tiek prisilietęs prie žiniasklaidos, tad drąsiai galiu teigti – ten esama švento naivumo padaryti pasaulį geresniu, arba romantikos. Išvada: „Komunizmo aušros“ darbuotojai, gal ir patys to neįtardami, buvo šiek tiek romantikai. Taškas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kam užkliuvo paspirtukai?

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai atlieka
tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo ir siekia nustatyti, kam
Šiauliuose užkliuvo pavėžėjimo paslaugų bendrovės gyventojams
nuomojami paspirtukai. Paspirtukų dalijimosi platforma „Scoot911“
šiame mieste startavo rugsėjį. Viena paspirtukų statymo vietų –
prie Tilžės g. esančio prekybos ir pramogų centro „Saulės
miestas“.

Būtent, šioje vietoje spalio paskutinėmis ir lapkričio pirmosiomis dienomis buvo užfiksuotos chuliganiško elgesio apraiškos, dėl kurių  apgadintos kelios šios transporto  priemonės ir paspirtukus nuomojanti įmonė patyrė per 600 eurų turtinės žalos.

Peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, pareigūnai pamatė, kad paspirtukai per ilgąjį savaitgalį prieš Visų Šventųjų dieną buvo niokojami tris kartus. Du kartus tai darė mergina, lengvu spyruokliuojančiu žingsniu pereidama   per visus prie sienos pastatytus paspirtukus ir juos kaip kortų kaladę sugriaudama vienas ant kito. Dėl griūties paspirtukai buvo apgadinti. Tai ji padarė spalio 31-ąją, o lapkričio 2-osios dieną žygį per paspirtukus ji pakartojo.

Lapkričio 1-osios naktį prie „Saulės miesto“ stovintys paspirtukai patyrė neblaivaus vaikino  atakas. Prabėgdamas pro juos, jis koja spyrė į vieną paspirtuką, kuris  griūdamas parvertė šalia esantį  ir dėl to jie buvo apgadinti.

Dėl svetimo turto sugadinimo ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjai prašo šiuos jaunuolius atpažinusius asmenis paskambinti telefonais (8 700 61475) ir (8 656) 65742 arba parašyti elektroniniu paštu ovidijus.brazys@policija.lt.

Filmuotą medžiagą rasite čia: https://youtu.be/Myk4vYpU4F4

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Komisariate atliekama vaiko apklausa. Kodėl joje dalyvauja ir vaiko teisių apsaugos specialistas?

Avatar

Paskelbta

data

Vaiko dalyvavimas teisminiuose procesuose jau savaime nėra nei jam, nei jo tėvams malonus įvykis. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių ir išvengti nepilnamečio kaip nukentėjusiojo, įtariamojo ar liudytojo apklausos kartais neįmanoma. Dar daugiau nerimo ir klausimų šeimoms kelia vaiko teisių specialisto dalyvavimas tokioje apklausoje. Kaip atliekamos tokios apklausos, kokioje aplinkoje tai daroma, kiek kartų gali būti apklausiamas vaikas ir, visgi, koks vaiko teisių gynėjo vaidmuo šiame procese? Į šiuos klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos miesto  vyriausioji specialistė Nijolė Kriščiūnienė.

  • Kokiais atvejais Tarnybos atstovas dalyvauja nepilnamečio apklausoje policijos komisariate?

Privalomas Tarnybos atstovo dalyvavimas numatomas tik baudžiamajame procese. Nepilnametis baudžiamajame procese gali būti apklausimas kaip nukentėjęs, liudytojas, ar įtariamasis. Dažniausiai dalyvaujame nukentėjusiųjų arba liudytojų paauglių, nuo 14 iki 17 metų, apklausose.

Vaikai dažnai būna kaip nukentėjusieji plėšimų metu ir dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, kaip įtariamieji dėl vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo, taip pat būna smurto artimoje aplinkoje liudytojai. Kur kas retesniais atvejais nepilnamečiai būna nukentėję nuo seksualinės prievartos.

Tarnybos atstovo dalyvavimas galimas ir dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos, nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai.

  • Kaip vyksta pati procedūra?

Tarnybos teritorinis skyrius gauna pranešimą iš policijos, kad reikia atstovauti nepilnamečiui apklausoje. Pranešime būna nurodytas pagrindas, kuriuo vadovaudamiesi atstovausime nepilnametį. Iškart susisiekiame su tyrėja ir patvirtiname savo dalyvavimą.

Baudžiamajame procese nukentėjusio interesams atstovauja prokuroras, kuris nepilnamečiui ir jo atstovui turėtų paaiškinti, kaip vyks tyrimas, procesas, apklausa konkrečioje byloje.

  • Kokioje aplinkoje vyksta apklausa? 

Tokios apklausos visuomet rengiamos vaiko apklausos kambaryje. Patalpa yra atskirta užtamsinta stikline pertvara. Vaikas su psichologu sėdi vienoje pertvaros pusėje, kitoje – specialistai. Tam, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai, specialiai sukurta erdvė, kurioje jis nemato visų specialistų, išskyrus psichologą, kuris ir kalbina vaiką. Psichologui bendraujant su vaiku, tyrėjas žymisi informaciją, pildo apklausos protokolą.

Apklausos metu labai svarbi vaiko emocinė būklė, todėl aplinka yra pritaikyta vaikui, raminanti, kambaryje yra daug žaidimų, ant sienų  –  piešiniai. Apklausų metu vaikas gali spalvinti, dėlioti dėlionę ar užsiimti kita veikla.

Vaikas prieš apklausą yra informuojamas, jog už pertvaros yra specialistai, jo būtinai pasiteiraujama, ar pageidauja, kad jo klausytųsi mama, tėtis ar kitas įstatyminis atstovas. Esu susidūrusi su atveju, kai vaikas nenorėjo, jog klausytųsi mama, todėl jos buvo paprašyta išeiti.

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu daromas vaizdo ir garso įrašas.

  • Kokie specialistai dalyvauja apklausose?

Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje visada dalyvauja teismo psichologas, tyrėjas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas ir kai kuriais atvejais advokatas. Vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ar įstaigos, kuri rūpinasi nepilnamečiu, įgalioti asmenys taip pat visuomet turi teisę dalyvauti, tik būtina įvertinti, ar jie nedarys poveikio vaikui.

  • Koks vaiko teisių apsaugos specialisto vaidmuo apklausoje?

Kartais tėvai tikrai nežino, kokiu tikslu apklausoje dalyvauja vaiko teisių gynėjas. Atsiranda papildomų, nepagrįstų baimių ne tik dėl susiklosčiusios padėties, vaiko dalyvavimo apklausoje, bet ir dėl rizikos šeimai turėti nemalonumų dėl vaiko priežiūros. Tačiau tai – klaidingas suvokimas. Dalyvaudamas apklausoje, vaiko teisių specialistas stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio teisės, ar užduodami klausimai netraumuoja vaiko – štai tokia jo funkcija. Tarnybos atstovas tiesiogiai su vaiku nebendrauja, klausimų jam neužduoda ir į apklausą nesikiša, jo įsitraukimas yra reikalingas tik tada, kai pastebi vaikui daromą spaudimą, bet tai pasitaiko retai.

Galimas ir kitoks vaiko teisių gynėjo vaidmuo apklausome – per darbo metus man taip pat yra tekę dalyvauti nepilnametės apklausoje kaip liudytojai. Mergaitė buvo nukentėjusi nuo smurto artimoje aplinkoje. Po šios apklausos ikiteisminis tyrimas visgi buvo baigtas susitaikymu ir teko pasirašyti  susitaikymo protokole.

  • Kaip apklausų metu jaučiasi vaikai?

Mažamečiai vaikai apklausų metu neretai būna išsigandę, bet psichologas deda visas pastangas, kad vaikai atsipalaiduotų, jaustųsi saugūs. Paaugliai atrodo mažiau sunerimę. Mano praktikoje nėra buvę, kad vaikas, pavyzdžiui, verktų, tačiau yra pasitaikę, jog vaikas apklausos metu nepratarė nė žodžio.

Teigiamai vertinu tai, kad siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio vaikui, baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Įstatymas nedraudžia esant poreikiui vaiką apklausti pakartotinai, tačiau siekiant kuo mažiau jį traumuoti rekomenduojama pakartotines apklausas riboti. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo.

Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

  • Ar tikrai svarbus ir būtinas psichologo dalyvavimas apklausoje?

Psichologas padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Psichologai, dalyvaujantys apklausose, yra specialiai apmokyti, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu, paaugliu, išmano, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus, kad būtų galima gauti teisingus parodymus. Ypatingai svarbu gebėti prakalbinti ir nepadaryti daugiau žalos vaikui, kuris ir taip yra sudėtingoje situacijoje. Kiek man teko dalyvauti apklausose, visose jose psichologai labai profesionaliai atliko savo darbą.

  • Kaip galima padėti vaikui, kuris turi dalyvauto tokioje apklausoje?

Emociškai sunkiu metu vaikui ypač reikalingas tėvų palaikymas ir supratimas. Tėvai turėtų ne smerkti atžalas, o padrąsinti. Nepamirškime, kad laikui bėgant visos problemos išsisprendžia, o vaiko pasmerkimas, atstūmimas gali padaryti gilesnes žaizdas nei susiklosčiusi laikina nemaloni situacija. Esant poreikiui, kreipkitės pagalbos į specialistus, kalbėkitės, kad vaikas nepatirtų psichologinių traumų. Tik tėvų dėmesys ir pagalba padės vaikui išgyventi nelengvą periodą.

Greta Bliutaitė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Klaipėdos ir Tauragės apskrityse

Mob. tel. 8 688 92276

El. p. greta.bliutaite@vaikoteises.lt

I. Kanto g. 8, Klaipėda

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019