Socialiniai tinklai

Aktualijos

APSIGINKIME nuo ,,Niezabudkių“- Neužmirštuolių!

Avatar

Paskelbta

data

Skaitytojo mintys

 
Prieš sausio 13-ają, Laisvės gynėjų dieną, jau vėl, vietoje Lietuvos trispalvės, brukama mėlynoji neužmirštuolė (niezabutka). Tą akciją jau pradėjo reklamuoti ,,Delfi“ , Info TV, LRT.
Nuo 2014-2016 m. Prezidentūros, liberalų bei konservatorių partijų iniciatyva, vietoje Lietuvos istorinės heraldikos simbolių, primygtinai buvo pradėtas brukti tautoje dar nematytas neužmirštuolės gėlelės ženklas.
Trumpai apie neužmirštuolės ženklo naudojimo istoriją. Pirmieji šios nekaltos gėlelės simbolį naudojo Masonų ložės nariai. Nuo 1933-jų metų šios gėlelės simbolį pasisavino Vokietijos vermachtas. 2014-2015 m. gegužės 9-osios, Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare garbei, neužmirštuolės jau puošė Kremliaus kurantus bei Georgijaus juostą.
Kodėl sausio 13-osios, t.y. Laisvės gynėjų pagerbimo šventės proga, taip uoliai pradėtos brukti svetimybės? Juk tokiomis svetimybėmis, išstumiant mūsų tautos krauju apgintą trispalvę, Gedimino stulpus, Vyčio ženklus, akivaizdžiai nuvertinama Lietuvos heraldika bei pačios tautos istorija, kuri vėliau gali būti ir klastojama.
Nepasiduokime apgaulėms ir svetimybėms, perspėkime artimus, draugus ir pažįstamus, kad niekada ir niekam nevalia atsisakyti gimtosios kalbos, istorinių Lietuvos ženklų: Trispalvės, Gedimino stulpų ir Vyčio. Kol ši tautinė simbolika, kultūrinis ir istorinis paveldas bei kalba bus su mumis, mes, t.y. Lietuva, gyvuos! Apie tai plačiau galite paskaityti straipsnyje ,,Žuvusiems Trispalvė buvo svarbiausias Laisvės simbolis”. Todėl nesisekite žydros nezabudkos. Tai akivaizdus ir šlykštus tyčiojimasis iš mūsų Tautos laisvės gynėjų ir tam pritarė tuometinė valdžia.

Vytautas Burbulis

Aktualijos

Virtualus susitikimas su Egle Aukštikalnyte Hansen

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 3 dieną yra minima Pasaulinė laukinės gamtos diena, kviečianti švęsti laukinės gamtos grožį ir domėtis laukine gyvūnija ir augalija. Ta proga Šiaulių PRC Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė virtualiai bendravo su Egle Aukštikalnyte Hansen, kuri šiuo metu keliauja ir fotografuoja laukinę gamtą, gyvūnus po MASAI MARĄ (Kenija, Afrika). Susitikime pašnekovė pasakojo apie savo gyvenimą Kenijoje, Afrikos draustinius, nacionalinius parkus, kur stebi, kaip laukiniai gyvūnai gyvena, ir juos fotografuoja. Paklausta, ar laukinėje gamtoje saugu, Eglė Aukštikalnyte Hansen atsakė, kad saugu, tik reikia mokėti matyti, girdėti ir skaityti gamtos ženklus. Papasakodama apie vietinių žmonių gyvenimą, tradicijas ir papročius, E. Aukštikalnytė Hansen pastebėjo, kad tradicijos ir papročiai po truputį keičiasi, kai kurių dalykų jauni išsilavinę žmonės atsisako.

Kadangi keletą metų E. Aukštikalnytė Hansen gyveno Šanchajuje (Kinijoje), tai buvo paprašyta palyginti gyvenimą tose dvejose vietose: Kinijoje ir Kenijoje. Apie gyvenimą Kinijoje yra pasakojama ir knygoje „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“.  Paklausta, kodėl nerašo arba nekuria laidos apie Lietuvos gamtą, pašnekovė prisipažino, kadangi dar neinvestavo pakankamai savo laiko, tad gimtosios šalies gamtos tiek gerai nepažįstą, kad galėtų, pavyzdžiui, parašyti knygą. Bet patikino, kad Lietuvoje tikrai yra gerų rašytojų, fotografų, kurie atskleidžia Lietuvos grožį.

Eglė pasidžiaugė šiandieniniu jaunimu, kuriuo žavisi ir tiki. Anot Eglės, šiandieninis jaunimas fantastiškas, jie protingi, ieškantys, jie turi daug įvairiausių galimybių, jiems priklauso ateitis. Tad ji jaunimui linkėjo pasitikėti savo intuicija, surasti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos ir žmogaus, suvokti, kad žmogus daug ką gali, gali atrasti, sukurti, bet gali ir sunaikinti, tad linkėjo kuo daugiau sukurti panaudojant laukinės gamtos resursus, nepakenkiant vienas kitam ir išlaikant sveiką pusiausvyrą. Linkėjo turėti labai daug svajonių, kurios yra pagrindinis idėjų generatorius, būti lankstiems ir išbandyti save daugelyje veiklų.

Susitikime kalbėta apie knygas „Mama Afrika“, „Laukinė motina gamta“, „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“.

O mokiniai domėjosi, kaip fotografei pavyko susigyventi su vietine bendruomene, kokia kalba susikalba su vietiniais gyventojais, koks mylimiausias gyvūnas, apie žmogaus poveikį laukinei gamtai ir kur tie pokyčiai matomi ryškiausiai, kas arčiau širdies: Lietuva ar Kenija?

Skaityti daugiau

Aktualijos

SVARBI INFORMACIJA! Pasikeitė gatvės pavadinimas, kurioje įsikūrę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai

Avatar

Paskelbta

data

Pasikeitė gatvės pavadinimas, kurioje įsikūrę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai. Dabar gatvė vadinasi Algirdo Juliaus Greimo. Nors gatvės pavadinimo lentelės dar nepakeistos (tebėra senasis P. Cvirkos gatvės pavadinimas), teismo lankytojams ir asmenims, siunčiantiems dokumentus paštu, tai labai svarbi informacija.  Naujas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų adresas: Algirdo Juliaus Greimo g. 77, LT-77165 Šiauliai.

2021 m. kovo pradžioje Registrų centro Adresų registre įregistruotas naujas gatvės pavadinimas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą „Dėl P. Cvirkos gatvės pavadinimo pakeitimo“ ir nusprendė pakeisti Šiaulių miesto P. Cvirkos gatvės pavadinimą į Algirdo Juliaus Greimo gatvės pavadinimą.

Kaip Teismą informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kol kas Algirdo Juliaus Greimo gatvės pavadinimo nėra žemėlapiuose. 

A. J. Greimas yra vienas žymiausių pasaulio semiotikų. Jis 1929–1931 m. ir 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi