Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Avatar

Paskelbta

data

Vienkartinė 200 eurų išmoka Seimo rinkimų išvakarėse – tai dar vienas mūsų valstybės iškreipto požiūrio į socialinę politiką simbolis. Dar neturėjome valdžios, kuri praleistų progą žmonių skurdą paversti politiniu kapitalu. Kai kas gali pasakyti – kas čia tokio? Svarbu, kad žmonėms nuo to geriau. Bet ar iš tikrųjų taip?

Oficialiais duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 645 tūkstančiai žmonių (22,9 % visų šalies gyventojų). Tai tie, kuriems per mėnesį tenka 345 eurai. Žemiau absoliučios skurdo ribos pas mus priskaičiuojama 312 tūkstančių. Jų mėnesinės pajamos mažesnės nei 245 eurai.

Daugeliui šie skaičiai iki skausmo pažįstami – jokia paslaptis, jog velkamės ES uodegoje pagal socialinę atskirtį.

Socialinei apsaugai Lietuvoje skiriama 11,5 proc. BVP, kai ES vidurkis – 18,5 proc. Tad socialinėms reikmėms skiriamų pinigų pas mus nebus per daug, ir koks skirtumas, ar jų sušvirkščiama prieš rinkimus ar po rinkimų?

Bet kaip tada būtų galima paaiškinti kitą mūsų valstybės fenomeną? Nors ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio pagal skiriamas lėšas socialinei apsaugai, tačiau savivaldybės, būdamos atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja nė pusės jų biudžetams skirtų lėšų piniginei socialinei pašalpai teikti: iš skirtų 223 mln. eurų panaudota tik 106 mln., nors socialinių paslaugų poreikis lieka nepatenkinamas.

Pačių savivaldybių lėšų dydis socialinei apsaugai biudžetuose ne didėja, o mažėja. 50 savivaldybių iš 60-ties net nebando išsiaiškinti, kokie yra tikrieji gyventojų socialinių paslaugų poreikiai.

Bedarbiams, labiausiai skurdą patiriančiai grupei, valstybė skiria keliasdešimt milijonų įsidarbinimo pašalpoms. 82 proc. bedarbių atitenka tik riestainio skylė, nes niekas nesiteikia jų informuoti apie tokią galimybę.

Iš ištirtų atvejų, kaip asmenis (namų ūkius) paveikė įvairios išmokos, paslaugos ar lengvatos, nustatyta, kad 86 proc. gavėjų tie socialiniai „paglostymai“ neužtikrino net minimalių vartojimo poreikių.

Peršasi tragikomiška išvada: nors socialinei apsaugai Lietuvoje skiriama ženkliai mažiau negu daugelyje ES valstybių, bet ir tie pinigai nepasiekia žmonių. O tie, kurie pasiekia, skurstantįjį kilsteli nuo dugno, bet iš balos neištraukia.

Socialinės politikos efektyvumą mūsų valstybėje galime palyginti su vandens pylimu į kiaurą kibirą, kai vandens pylimo procesas tampa svarbesnis už kibiro pripildymą.

Neatsiranda nė vienos valdžios, kuri norėtų ir pajėgtų šį ydingą principą pakeisti. Gal todėl iki šios dienos nėra nuspręsta, kokius rodiklius reikėtų stebėti ir kokias analizes atlikti, kad būtų nustatyti socialinės paramos poreikiai ir pamatuotas jos efektyvumas.

Galų gale kam tai daryti? Pinigų vis tiek neužteks. Todėl atsiradę valdžioje biudžetines injekcijas į socialinę sritį seniai pavertė dozėmis. O kadangi šios dozės labiausiai „veža“ prieš rinkimus, tai visada atsiranda „įtikinamų“ paaiškinimų, kodėl pasirinktas dozavimo laikas „netyčia“ sutampa su artėjančiais rinkimais.

Per trisdešimt atkurtos nepriklausomybės metų keitėsi dozuotojai, bet ne požiūris į dozes. Taip socialinės išmokos buvo paverstos rinkiminiu opiumu liaudžiai.

Tad nėra ko stebėtis, jog didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tapo priklausomi nuo socialinės paramos. Juk dozės paskirtis ir yra ne mažinti, o didinti priklausomybę nuo jos.

Prieš trejus su puse metų į valdžią atėję „valstiečiai“ buvo užsimoję šį principą „nuo dozės iki dozės“ pakeisti. Nieko nelaukdami grąžino per krizę nusavintas pensijas likusiems gyviems pensininkams. Ir liko savimi patenkinti.

Tuo metu, dar būdamas šios frakcijos nariu, naiviai galvojau, kad tai tik pirmieji žingsniai keičiant požiūrį į socialinę politiką. Deja, netrukus išaiškėjo: niekas nesiruošė keisti skylėto kibiro pildymo principo. Koketiškai padidintos biudžeto įplaukos, ir tiek. Nors pagal BVP didėjimą šis santykis ir toliau liko neadekvačiai mažas, tačiau tai buvo pateikta kaip didžiausias nuopelnas tautai.

Tačiau iš esmės keisti nusistovėjusio siurrealistinio požiūrio į skurdo problemą valdantieji vengė. Iki šiol lieka neįminta mįslė, kodėl Lietuvoje nustatytas minimalus vartojimo poreikio dydis yra 257 eurai mėnesiui? Kokius asmens poreikius, ypač jei jis gyvena vienas, gali patenkinti ši suma, kai jos du trečdaliai skiriami įvairiems pragyvenimo mokesčiams? O kaip už šią sumą, neva tenkinančią minimalius poreikius, turi išgyventi vieniši tėvai su vaikais? Valdantiesiems akių nebadė ir nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis – 125 eurai, kuris yra daugiau nei 50 proc. mažesnis už tos pačios valstybės nustatytą minimalaus vartojimo poreikio dydį.

Tad ko stebėtis, kad pajutę būsimų Seimo rinkimų skersvėjus, „valstiečiai“, vedami išlikimo instinkto, nedvejodami tapo eiliniais dozuotojais: nuspręsta rinkimų išvakarėse suleisti vienkartinę 200 eurų dozę daugiau nei 900 tūkst. potencialių rinkėjų.

Tik naujiesiems dozuotojams reikėtų priminti anų rinkimų šūkį „Orus žmogus – stipri valstybė“. Ir ta proga norėtųsi paklausti, ką turi bendro bandymas nupirkti žmogaus savigarbą už 200 eurų su jo orumo išsaugojimu?

Vienintelis žmogus valstybėje, kuris gali tai sustabdyti, yra Prezidentas.

Tai puiki galimybė Jums, Jūsų Ekscelencija, užimti valstybės vadovui deramą vietą koronaviruso sukrėstoje Lietuvoje. Jūs galite ne tik sustabdyti šį žmonių pažeminimą, bet ir pasiūlyti visai kitą kelią, kaip įveikti šį skurdo ir atskirties liūną, įklampinusį mūsų valstybę. Tuo labiau, kad žodžiai „šiuo metu skurdo klausimas, socialinės atskirties, regioninės atskirties klausimas yra svarbiausias ir nuo jo privalome pradėti“ priklauso Jums.

Tad pradėkite.

Tikiu, Prezidente, jog savo oponentams galite įrodyti, kad nesate vyriausiasis valstybės ekspertas, o tikrasis valstybės lyderis, gebantis įsiklausyti į socialinės srities specialistų nuomonę, įsigilinti į valstybės auditorių išvadas ir suburti kompetentingą komandą, kuri galų gale nustatytų ne mistinius, o realius socialinių poreikių rodiklius, pagal kuriuos būtų nuolat vertinama, ar skiriama parama yra efektyvi ar ne.

Jūs tikrai galite inicijuoti įstatymus, kurie pašalpinę, žmogų žeminančią sistemą pakeistų į galimybę jam pačiam tapti atsakingam už savo gyvenimą ir nebūti priklausomam nuo politikų opiumo.

Koronavirusas dar labiau pagilins skurdo akivarus Lietuvoje ir, jei nepavyks iš esmės pakeisti sisteminio požiūrio į šią problemą, anksčiau ar vėliau Jūsų ekscelencija, atsistosite į tų pačių dozuotojų gretas.

Povilas Urbšys

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019