Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apatinius direktorius skalbsis pats…

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės direktoriui Vaidui Smalinskui nepavyko „prastumti“ naujo „gydymo“ būdo, įdarbinant žurnalistą. Rajono taryba pasipriešino sumanymui puse etato įdarbinti žurnalistą, kuris turėjo „gydyti“ ligoninės įvaizdį. Liaudiškai tariant, skalbti administracijos apatinius.

Gydymui – taupyti, įvaizdžiui – išlaidauti

Ligoninės direktorius V. Smalinskas praėjusiame rajono Tarybos posėdyje prašė padidinti ligoninės etatų skaičių 0,5 etato. Esą, įstaigai verkiant reikia atstovo spaudai. Daugelis Tarybos narių suabejojo, ar šiuo metu laikas išlaidauti ir didinti etatų skaičių.

Tarybos narys G. Lipnevičius atkreipė Tarybos narių dėmesį, kad praėjusios Tarybos narių sprendimu, keičiant ligoninės etatų struktūrą, buvo panaikinti trys skyriai: Nervų ligų, Akušerijos ir Vaikų ligų. Jis taip pat paklausė, ar šį kartą keičiant ligoninės etatų struktūrą, joje etatų padaugės, ar pamažės.
Ligoninės direktorius atsakė, kad etatų padaugės – vietoje 282, bus 282,5.

Specialistas“ – trys viename

Tarybos nariams kilo klausimų, kokio viešųjų ryšių specialisto V. Smalinskas ieškotų – žurnalisto ar gydytojo?

„Paaiškinime nurodyta, kad viešųjų ryšių specialistas turėtų išmanyti ir medicinos, ir žiniasklaidos sritis, tad ką samdytumėte – gydytoją ar žurnalistą?“,- klausė Tarybos narė E. Ivanauskytė.
Ligoninės direktorius tikino, kad, jeigu samdytų mediką, turėtų kuriam nors medicinos darbuotojui sumažinti etatą. (Beje, tai buvo pasakyta visai rimtai. Tik įdomu, kuris medikas liktų dirbti už 0,5 etato).

Be to, paaiškėjo, kad samdytam žurnalistui būtų patikėta… rengti medžiagą teismams.

Žurnalistų klausimai direktoriui – per sunkūs

Apie tai, kad žurnalistas atliks ir teisininko funkcijas, direktorius V. Smalinskas kalbėjo nutaisęs rimtą veido išraišką.

Tarybos narių klausiamas, kodėl staiga ligoninei prireikė atstovo viešiesiems ryšiams, kurio anksčiau nereikėjo, gydymo įstaigos vadovas ėmė skųstis.

„Nuolat gauname paklausimų iš žiniasklaidos, kur suformuluoti painūs klausimai, kuriuos galima išspręsti vienu skambučiu. Reikia atidžiai išsiaiškinti, ką atsakyti – sėdi administracijos, medicinos darbuotojai ir galvoja, kaip parašyti atsakymus. Publikuojami straipsniai, neatitinkantys tikrovės – operacinio stalo pirkimas buvo vykdomas skaidriai, o buvo rašoma, kad tai skandalingas pirkimas. Vos ne apie kas antrą straipsnį turėtume rašyti pretenzijas – nespėjame fiziškai“,- virkavo ligoninės direktorius.

Tiesa, V. Smalinskas galimai pamiršo paminėti, kad pateikus jam klausimus telefonu, jis prašo pateikti klausimus raštu. Ir pažėrė statistikos. Girdi, rajono žiniasklaida tikrai Radviliškio ligoninės administraciją užverčia raštais – per pusę metų (laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-04-20) ligoninė iš žiniasklaidos gavo net 22 paklausimus! Vidurkis – 3,6 paklausimo per mėnesį.

Patikėjo tik konservatoriai

„Ši nauja pareigybė didintų ligoninės išlaidas. Manau, kad ir pats vadovas yra labai kompetentingas administratorius“,- naujo etato ligoninėje reikalingumu suabejojo Tarybos narė  Z. Žvikienė.
V. Smalinskas ne kartą pabrėžė, kad turi teisininko išsilavinimą, tad kokia problema atsakyti į žiniasklaidos paklausimus? Direktorius ir pats galėtų dirbti viešųjų ryšių specialistų – juk jam nereikia nei operuoti, nei ligonių priiminėti – juk medicininio išsilavinimo neturi… Juolab, kad atlyginimas solidus – per 3 tūkst. eurų.

Gal direktorius manė, kad specialistas ryšiams su žiniasklaida jau jo kišenėje, tačiau atsitiko neįtikėtinas dalykas – jo virkavimais patikėjo tik valdantieji TSL-KD (konservatoriai). Tačiau jų balsų „skalbėjo“ etatui įteisinti nepakako.

Balsavimo rezultatai

Tarybos nariai pareikalavo alternatyvaus balsavimo ir už tai, kad ligoninė turėtų viešųjų ryšių atstovą, balsavo konservatorius rajono meras A. Čepononis su savo konservatorių svita: K. Dainiumi, S. Dišle, A. Grabausku, P. Kabliu, J. Kvėgliu, E. Pranevičiumi, G. Verdingu.

Susivieniję „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“ su nepartiniais G. Lipnevičiumi ir V. Alekniene, atmetė ligoninės direktoriaus prašymą įdarbinti atstovą spaudai. Po balsavimo Tarybos narys G. Lipnevičius  padėkojo  kolegoms  už vieningumą, o  ligoninės vadovui  palinkėjo sąžiningo, aiškaus darbo, kad nebūtų tokių keistų  pirkinių, kaip  kiniškas operacinis stalas, pirktas už 67 tūkst. eurų, kai Šiaulių ligoninė pirko už 27 tūkst. vokišką operacinį stalą; arba šie pirkimai būtų labai aiškiai pagrįsti ir paaiškinti visuomenei.

Tai buvo pirmas atvejis po ilgo laiko, kai konservatoriai  pralaimėjo balsavimą.

Jonas Petrikas



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi