Laisvą laiką, užplūdusias, ne visada teigiamas, emocijas, reikia išmokti išnaudoti turiningai. Ilgieji savaitgaliai ir šventiniai laikotarpiai turi tapti ne savigraužos, alkoholio vartojimo, o apmąstymų laiku. Tai aktualu ir vis besitęsiant karantinui.
Krizę patiriančios šeimos yra dėmesio centre
Mobiliosios komandos specialistės sako, kad per karantiną pranešimų apie naujas šeimas, kuriose būtų nustatytas apsaugos poreikis vaikui pirmą kartą, Šiaulių apskrityje gauta vos keli.
,,Pastebime, kad tėvams būna sudėtinga kokybiškai atlikti pareigą būti tėvais. Kas atrodė tinkama auklėjant vaikus prieš trisdešimt ar net dešimt metų, gali būti visai neveiksminga šių dienų tėvams, auginantiems savo atžalas. Skyrybų skaičius auga, šeimos modelis keičiasi, todėl ypač vienišų tėvų/mamų klausimas aktualus. Vieną ar kelis vaikus auginančiam tėvui ar mamai, kai tenka ne tik pareiga aprūpinti šeimą, bet ir prižiūrėti vaikus, labai sunku. Ne visos šeimos susidoroja su užgriuvusiais sunkumais ir naujomis emocijomis“, – sako Jovita Juknė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos (MK) priklausomybių specialistė.
Alkoholis – ne išeitis, susidūrus su problemomis
MK vyr. specialistė Jovita Juknė akcentuoja, kad nerimą kelią šeimos, kurioms sunku prisitaikyti prie esamų socialinių ir ekonominių pokyčių.
,, MK teikiant pagalbą šeimoms pastebėta, kad dažniau vienišos mamos patiria nepasitikėjimą savimi, pyktį, nusivylimą, todėl nurodo, kad kyla noras vartoti alkoholį ir nebegali kontroliuoti gėrimo įpročių. Pastebėta, kad vieniša tėvystė (motinystė) dažnai siejasi su įvairiomis problemomis: su pajamų sumažėjimu, sveikatos ir socialinių ryšių pablogėjimu, kas ir nulemia šeimos gyvenimo kokybę. Vienišos mamos neretai yra įgijusios žemesnį išsilavinimą arba yra bedarbės, negauna vaikų išlaikymo išmokų, turi menkesnę emocinę paramą iš artimųjų, atsiranda nepasitikėjimas savimi, draugais tampa socialinių problemų turintys asmenys. Dažnas alkoholio vartojimas ir savęs „raminimas“ pereina į ilgalaikį vartojimą su visomis pasekmėmis. Tėvų depresija ir alkoholizmas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl MK gauna pranešimų, susijusių su nustatytu vaiko teisių pažeidimu. Abu sutrikimai (atskirai ir kartu) sukelia įvairius kūno negalavimus, negatyvius asmenybės pokyčius, funkcionavimo šeimoje ir visuomenėje sutrikimą. Dažnai vaikų tėvai prislopina depresinius pergyvenimus ,,save gydydami” alkoholiu, o tai dažnai veda prie ydingo rato, kai depresijos simptomai svaiginantis tampa stipresni ir tai sukelia dar intensyvesnį piktnaudžiavimą alkoholiu“, – sako Jovita Juknė, mobiliosios komandos (MK) priklausomybės ligų specialistė.
Pasak pašnekovės liūdna, kad nuo to kenčia vaikai ir kiti šeimos nariai. Tokioms šeimoms būtina pagalba.
Iš alkoholio liūno reikia išbristi dėl vaikų ir šeimos gerovės
MK specialistė pastebi, kad ydingo elgesio keitimas, ligos gydymas – tai procesas. Pirmiausia procesas iki svarstymo.
,,Dažnai vaikų tėvai neturi intencijos keisti elgesio ir kartais net nemano, kad turi problemų. Alkoholio vartojimo problematika akivaizdi kitiems – šeimai, draugams, kaimynams, specialistams, tik ne patiems geriantiems. Konsultacijų ir darbo su šeima metu, siekiant asmenį orientuoti priimti pagalbą, kalbamasi apie gydymo galimybes. Svarbu orientuoti tėvus ne tik prisiimti atsakomybę ir įvertinti iškilusius rizikos veiksnius vaikų atžvilgiu, jiems patariama stengtis išvengti kontaktų, tokių, kaip alkoholiu piktnaudžiaujančių pažįstamų bendrystė, visokių ,,švenčių“ pasiūlymų. Taip stiprinamas jų sąmoningumas ryžtis gydymuisi nuo alkoholizmo“, – sako Jovita Juknė.
Specialistai šeimai pirmiausia rekomenduoja aptarti, kokias problemas, susijusias su tėvų/vaikų gyvenimu pastebi patys tėvai, ko jie tikisi iš MK specialistų, ko specialistai tikisi iš šeimos. Tada siūloma sudaryti pagalbos planą.
,,Kelią į sveikimą pasirinkti tėvams lengviau, kai žino, kad bus priimamas nebūtinai malonus sprendimas, galintis sukelti neigiamas emocijas: reikės derintis prie užduočių, priimti specialistų, konsultantų, psichiatrų, psichologų teikiamas paslaugas. MK specialistų užduotis įvertinti nesirūpinančių vaikais tėvų elgesį, realias gyvenimo sąlygas, aplinkybes, tėvų ir vaikų emocijas. Dažniausiai kreipiamasi tada, kai problemos jau yra įsisenėjusios, kai šeimą ištinka krizė – vaikas nelanko mokyklos, tėvai nesusikalba su vaiku, kartais pasireiškia smurtas artimoje aplinkoje, vartojamas alkoholis ir pan., tačiau įvertinus šeimos situaciją, esant problemų, ne vien alkoholio, MK specialistai stengiasi jas spręsti nedelsiant“, – sako Virgilija Augutienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos (MK) priklausomybių vyr. specialistė.
Kiekvienai krizę patiriančiai šeimai – individualus dėmesys
Psichikos ligų gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, žmonės turi skirtingą motyvaciją keisti savo elgesį, tai svarstymo stadija, kai klientai suvokia tik per tam tikrą laiką, kad turi problemų ir mano, kad reikėtų kažką keisti, bet tik ne dabar, delsia priimdami pagalbą.
,,Konsultavimas ir pagalba tampa labiau individualizuota, pats žmogus susikonkretina pasirengimą spręsti problemas. Keisti gyvenimo būdą pavyksta po individualaus pokalbio, kad žalingas įprotis turi rimtų pasekmių, tokių, kaip vaikų praradimas. Konsultuojamas asmuo motyvuojamas suprasti tam tikrą naudą, jeigu pakeis gyvenimo būdą – pvz. pagerės šeimos finansinė padėtis. Kadangi žmonės yra skirtingi ir jų požiūriai skirtingi keitimosi proceso stadijose, jiems reikalingi skirtingi postūmiai“, – sako Jovita Juknė, MK priklausomybių specialistė.
Darbas karantino sąlygomis mobilios komandos (MK) specialistams – viena rimčiausių patirčių ir išbandymų darbo praktikoje.
,,Bendraujant su šeimomis visa gera energija ir emocijomis dalinamės nuotoliniu būdu. Esame pasiruošę vykti į šeimas tik išskirtinais atvejais. To neprireikė ir toliau karantino metu, manome, to neprireiks. Šeimos vykdo karantino sąlygas ir lieka namuose. Šiuo metu šeimoms sunku ypač. MK specialistų gyvenimas nesustojo, tik keitėsi organizavimo veikla, darbo efektyvumas su šeimomis išlieka toks pats. Bendradarbiavimas, ribų apsibrėžimas, tikslų nusistatymas, uždavinių vykdymas. Specialistų konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Vienas trūkumas, jei pagalba reikalauja neatidėliotinų veiksmų, kaip, pavyzdžiui, vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrus, to šiuo metu padaryti negalime, tačiau nenustojame šeimas motyvuoti, dėl galimybių po karantino“, – sako Virgilija Augutienė, mobiliosios komandos (MK) priklausomybių vyr. specialistė.
Geriausia alkoholizmo prevencija – nepakelti pirmos taurėlės
Pasak MK specialisčių, pirmasis žingsnis, kai gyvenimas skęsta taurelės dugne – grėsmės savo sveikatai įvertinimas, antrasis – prevencinių veiksmų privalumų įvertinimas. Asmens suvokiamą grėsmę savo sveikatai lemia savo pažeidžiamumo suvokimas.
,,Pasiūlome pačiam klientui sudaryti „tikslo kopėčias“, kurios reiškia savo paties vertinamus žingsnius tikslo pasiekimo link, turime padėti klientui sudaryti veiksmų planą, kaip jam patogiau siekti užsibrėžto tikslo. Svarbu padėti klientui susikurti asmeninio pasikeitimo tikslą. Šie tikslai turėtų būti konkretūs, svarbūs žmogui ir jo šeimai. Siekiamybė išsaugoti šeimą, atgauti vaikus ir juos laimingai auginti gali būti puiki paskata niekada nebepakelti taurėlės, išmokus pamoką, kuo baigėsi ,,pirmos taurelės“ pagundos“, – sako Jovita Juknė.
MK specialistės mano, kad svarbu, jog tėvai suvoktų, kaip baisu vaikams, kai tėvai svaiginasi, kai vaikai negali bendrauti su tėvais taip, kaip vaikai norėtų.
,,Motyvuojame kalbėdamos – kaip kenčia vaikas, kai tėvai, paveikti alkoholio tampa svetimi, kaip vaiko meilė gali peraugti į neapykantą. Empatijai sustiprinti pasitelkiame visas savo kompetencijas. MK specialistai, vertindami šeimos/vaiko problemų priežastis, remiasi tėvų/vaikų elgesiu, aplinkinių pasisakymais, nuomonėmis, vaikų suteikta informacija, bendradarbiauja su institucijomis, todėl tinkamiausia planuoti pagalbos priemones, remiantis vaiko poreikiais bei patiriamų problemų dinamika“, – sako Virgilija Augutienė.
MK specialistės primena, kad šeimoje sutrikęs bendravimas neigiamai veikia kiekvieno nario savijautą, elgseną, traumuoja vaikus. Šiuo metu ypač didelis dėmesys skiriamas šeimos/vaiko gerai emocinei savijautai. Motyvacija keistis derinama su šeimos autonomija. Tėvai – suaugę žmonės, turintys savo gyvenimišką patyrimą, orumo sampratą. Pamokslavimas, priekaištai nėra veiksmingi. Pasak MK specialisčių, bendraujant visas dėmesys sutelkiame į vaiko gerovę, jo poreikius ir pokalbiuose akcentuojama, kaip stipriai vaiko gerovė ir sveikata priklauso nuo tėvų. Pokalbiai su tėvais yra konkretūs – nurodoma, kaip konkrečiai jų girtavimas veikia vaiką, daro įtaką mokslo pažangai, elgesiui. Dažniausiai tėvai motyvuojami paatvirauti, ar gali būti, kad vaikui kylančios problemos yra susijusios su kurio nors iš šeimos narių girtavimu.
MK palinkėjimai Motinos dienos proga
Interviu pabaigoje MK specialistės visoms mamoms palinkėjo daug meilės, kai meile su šeima dalijamasi ir įvyksta stebuklas – pasidalinus, meilės labai padaugėja.
,,Rūpinkimės savimi ir kitais, susitelkdami į tai, ką galime kontroliuoti savo gyvenime. Stenkimės nenugrimzti į negatyvų mąstymą. Svarbu, atpažinkime savo emocijas ir jausmus. Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. Vaikams ir mamoms geriausia dovana – blaivūs ir empatiški šeimos nariai“, – palinkėjimais pasidalijo Jovita Juknė, MK priklausomybių vyr. specialistė.
,,Sėkmė prasideda šeimoje. Jei šeimoje yra meilė ir rūpestis, tai tarpusavio santykiai išlieka saugūs ir darnūs. Kartais klaidingai manome, kad darnūs santykiai galimi tik tuomet, kai nėra nesutarimų. Bet net patys gražiausi santykiai neapsaugo žmonių nuo nesutarimų, problemų šeimoje. Vaikai labai pastabūs, jie mato, kad net esant skirtingoms pažiūroms galima susitarti, rasti bendrų sprendimų ir išsaugoti gražų bendravimą. Motinos dienos proga linkiu mylėti, rūpintis, būti atsakingomis. Pirmiausia mylėkite Jūs ir mylės Jus. Juk patys gražiausi žodžiai ateina iš mūsų vaikų, dešimt kartų per dieną sulaukta ,,mama aš tave myliu“ – vertas nuostabiausių gėlių puokštės“, – palinkėjo MK priklausomybių vyr. specialistė Virgilija Augutienė.
Silva Šimkevičienė
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius
Šiaulių apskrities VTAS
El. p. silva.simkeviciene@vaikoteises.lt
Asociatyvi nuotr.
