Socialiniai tinklai

Aktualijos

Planuojama naikinti Grinkiškio, Sidabravo gimnazijas bei kitas mokyklas

Paskelbta

data

Į redakciją kreipėsi Radviliškio rajono Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokinių tėveliai. Jų atstovė Jūratė (vardas yra pakeistas) nuogąstavo dėl gimnazijos ateities. „Vienuoliktokai ir dvyliktokai pabaigs šiuos metus Grinkiškyje, o kitais mokslo metais dviejų ar net keturių vyresniųjų klasių mokiniai turės mokytis Baisogaloje. Norime, kad gimnazija išliktų Grinkiškyje,” – dalinosi mintimis mama. Pasirodo, kad ne tik šios mokyklos likimas pakibo ant plauko. Kaip žinia, vos imamasi mokyklas jungti, mažinti klasių skaičių ir panašiai spausti, tuojau mokymo įstaigos tame kaime visai nelieka, kaip atsitiko Pakalniškiuose, Tyruliuose, Šaukote, Pašušvyje.

Ar vaikai kelsis 5 valandą ryto?

Grinkiškio gimnazijos mokinių mamos susirūpino, kad moksleiviams iš kai kurių kaimų ir dabar tenka anksti keltis. Jūratės vaikai į mokyklą išvyksta 7.10 val. Kitos mamos, gyvenančios Giedraičių kaime, vaikai išvyksta irgi panašiu laiku. Tokiu atveju jie turi keltis apie 6 valandą ryto. O kas bus, jeigu teks vykti į Baisogalą? Negi teks keltis 5 valandą ryto? Po to vaikai visą dieną praleidžia ant kojų ir namo grįžta tik apie 16 valandą. Net pradinukai, pasibaigus pamokoms, nuo pirmos valandos autobusiuko laukia iki ketvirtos popiet. Nuo Giedraičių iki Grinkiškio yra 8 km atstumas, o iš to paties kaimo iki Baisogalos – apie 20 km. Mokinių tėvai klausia: „Kam tada pastatai renovuojami, remontuojami, jeigu po to mokyklos uždaromos ir jie paliekami likimo valiai?“

Po kuo pasirašė, pasakyti negalėjo

Pakalbintos mokinių mamos sako, kad kažkas rinko parašus, kad mokykla Grinkiškyje išliktų. Nei kas organizavo parašų rinkimą, nei po kokiu prašymu pasirašė, jos aiškiai pasakyti negalėjo. Jūratė sakė, kad „parašai buvo renkami dėl to, kad mokykla būtų išsaugota“, kita mama Rima (vardas yra pakeistas) – „kad kitais metais mokykloje būtų dešimt klasių, o ne aštuonios.“ Ar nebus taip, kad Tarybai bus pateikta informacija neva patys mokinių tėvai prašo uždaryti mokyklas? Beje, taip jau yra atsitikę su Vaitiekūnų medicinos punktu, kai Tarybai buvo pristatyti gyventojų parašai, kad jie patys prašo uždaryti šią gydymo įstaigą. Paklausti apie tokią tikimybę, tėvai tik kraipė pečiais ir sakė, kad dabar jau patys rinks parašus už tai, kad gimnazija Grinkiškyje išliktų.

Direktorė pasisakė už gimnazijos naikinimą ir pavertimą pagrindine mokykla

Radviliškio rajono Grinkiškio J. Poderio gimnazijos direktorė Sigita Šegždienė atsakė, kad projektas dėl mokyklų pertvarkos svarstomas viešai. Nors gimnazijoje šiuo metu mokosi 195 vaikai, mokykla neatitinka reikalavimų, keliamų gimnazijoms, dėl mokinių skaičiaus. Gimnazijos dviejų vyresniųjų klasių mokinių vidurkis turi būti 15, o yra 14. Pasak direktorės, ateityje mokinių skaičius turėtų dar mažėti. Nors, gimnazijos vadovės teigimu, šiuo metu Grinkiškyje yra visi reikalingi gimnazijai specialistai, S. Šėgždienė problemos nemato, kad mokymo įstaigos statusas iš gimnazijos būtų pakeistas į pagrindinę mokyklą ir moksleiviai mokytųsi tik iki dešimtos klasės. Jeigu tikėtume direktore, pagrindinėje mokykloje pedagogų krūviai mažėtų, tačiau etatų skaičius liktų tas pats. Tikėti tokia mintimi, kad niekas nenukentės, būtų per daug naivu, kadangi, sumažinus krūvius, susitrauks ir mokytojų atlyginimai, o nelikus dviejų ar net keturių klasių, anksčiau ar vėliau pedagogai neteks darbo.

Atvyksta vaikai ir iš Raseinių rajono

Grinkiškio J. Poderio gimnazijos tarybos pirmininkė Daiva Listauskienė papasakojo, kad kai Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pristatė projektą dėl gimnazijos statuso pakeitimo į progimnaziją, kurioje vaikai mokysis iki aštuntos klasės, buvo liūdna. „Nematome priežasties, dėl kurios gimnazija negalėtų išlikti pagrindine mokykla. Tam turime užtektinai vaikų,“ – paklausta apie savo lūkesčius dėl mokyklos likimo dėstė šios gimnazijos mokytoja bei moksleivės mama. Paklausta, ar nenorėtų, kad Grinkiškyje liktų gimnazija, D. Listauskienė susimąstė: „Galėtų likti ir gimnazija. Nesijaučiame blogesni nei kitos šalia esančios mokyklos“. Ji patvirtino, kad dėl mokyklos statuso pakeitimo renkami parašai. Šia iniciatyva esą užsiima klasių auklėtojai. Mokyklos tarybos pirmininkės dukra šiuo metu yra dešimtokė ir būsima pertvarka ją ypatingai palies. D. Listauskienė gyvena Raseinių rajone, Vosyliškio kaime, kuris nuo Grinkiškio yra 8 km atstumu. Mokyklą Radviliškio rajone lanko ir daugiau to kaimo vaikų. Netekę galimybės lankyti mokyklą Grinkiškyje, jie labai nukentėtų. Jiems į mokyklą tektų važiuoti tolimą kelią – apie 30 km. Reikėtų pasiekti Baisogalą arba mokyklą Raseinių rajone. Autobusai iš šios vietovės važiuoja labai anksti, mokiniai turėtų dar neišaušus keltis, nes kelias tolimas.

Taupydami pinigus, ėmė siūlyti neva geresnę ugdymo kokybę

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės įsakymu buvo sudaryta darbo grupė dėl mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais projekto rengimo. Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius vedėjas L. Vaičiūnas informavo, kad pertvarką lėmė mažas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse, esą „neracionalus ir neefektyvus valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų švietimo finansavimui, panaudojimas”. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo nuomone, Grinkiškio J. Poderio gimnazijos struktūros pertvarka iki 2022-08-31 yra būtina. Numatyta, kad mokyklos statusas gali būti keičiamas į progimnazijos arba į pagrindinės mokyklos tipą. Esą tokiu būdu bus suteiktos geresnės kokybės švietimo paslaugos. Panašu, kad, taupydami savivaldybės pinigus, valdininkai nepagalvojo apie kaimuose gyvenančius moksleivius, kuriems mokykla darosi vis sunkiau pasiekiama. Kad savivaldybės vadovai taip pat taupytų pinigus, pirkdami „auksines“ trinkeles ar įrengdami „paauksuotas“ aikštes, tenka tik pasvajoti.

Ar mokinių skaičius iš tiesų mažėja?

Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis sakė, kad mokinių iš Grinkiškio gimnazijos tėvai į jį dėl mokyklų pertvarkos nesikreipė. „Žinoma, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo klausimai yra skaudūs  bendruomenei, bet  jei trūksta  vaikų, jei mokykloje nebesusidaro klasės, reikia kažką keisti.” – atsakė meras, paklaustas apie planuojamą pertvarką Grinkiškio gimnazijoje. Ar meras imsis kokių nors žingsnių gimnazijoms išsaugoti, nenurodė. Labai abejotina, kad 14 mokinių gimnazijos klasėse vietoje 15 yra ta riba, kai „nebesusidaro klasės”. Kai kurių tėvų nuomone, toks mokinių skaičius gimnazijos klasėse yra laikinas, kitais ar dar kitais metais šis skaičius turėtų padidėti. Pagal statistinius duomenis, ikimokyklinukų rajone per ketverius metus vis daugėjo, tik paskutiniais mokslo metais sumažėjo 17 vaikų. Vaikų, kurie buvo mokomi pagal priešmokyklinio ugdymo programas, skaičius per penkerius metus tai didėjo, tai mažėjo. Iš to daryti išvadas, kad mokinių ir toliau mažės, ko gero, dar anksti. Pagal pateiktas statistines lenteles, Grinkiškio J. Poderio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivių skaičius per 2022-2026 metus turėtų keistis nežymiai, o trečių – ketvirtų gimnazijos klasių moksleivių 2025-2026 mokslo metais netgi turėtų padaugėti.

Klasių mažinimas – ne tik Grinkiškyje

Planuojamos pertvarkos palies ir kitas mokyklas: iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bus vykdoma Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijų struktūros pertvarka, pakeičiant mokyklos tipą iš gimnazijos į progimnazijos (kai mokysis vaikai iki aštuntos klasės), o Pociūnėlių pagrindinė mokykla turėtų būti prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio ir įsteigtas Pociūnėlių skyrius. Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija taip pat gali netekti savo statuso ir tapti progimnazija, o Alksniupių pagrindinę mokyklą planuojama prijungti prie Šeduvos gimnazijos, įsteigiant Alksniupių skyrių.

Švietimo komiteto pirmininką pertvarkos planas nustebino

Savivaldybės vadovų bei administracijos planuojama švietimo įstaigų pertvarka nustebino ir Radviliškio rajono tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininką Kęstutį Dambrauską: „Tiesą pasakius, buvau labai nustebęs, nes, remiantis rengiamu tinklo pertvarkos planu, 2022 m. pertvarka turėjo paliesti tik vieną rajono mokyklą, ją prijungiant prie kitos. Dabar aiškėja, kad mokyklų bendruomenes pasiekia visai kitokia informacija. Tokia, kurios net aš, kaip švietimo komiteto pirmininkas, nežinau. Gal nuskambės nelabai gražiai, bet laikausi pozicijos, kad viena mokykla negali tapti kitos mokyklos donoru“. Paklaustas, ar teisingi gandai esą miestelių ir kaimų mokyklose švietimo kokybė prastesnė, K. Dambrauskas išreiškė abejonę: „Apie tai galima diskutuoti. Juk nemažai mokytojų dirba keliose mokyklose. Labai abejoju, kad štai Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje dirbantis mokytojas, nuvažiavęs dirbti į Grinkiškio ar Sidabravo gimnaziją, staiga savo dalyką miestelio mokiniams imtų dėstyti kažkaip kitaip, vadinkime, blogiau, aplaidžiau. Tikrai ne. Manau, klaidinga manyti, kad kaimo mokyklose švietimo kokybė yra blogesnė negu miesto“.

Tarybos narys esamo pertvarkos plano nepalaikys

Pasiteiravome Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus, kokia jo nuomonė apie planuojamus pokyčius rajono mokyklose. „Kol nebus mokinių tėvelių bei bendruomenės pritarimo, kol šis klausimas nebus išdiskutuotas ir prieita bendros nuomonės, tokio sprendimo dėl mokyklų naikinimo tikrai nepalaikysiu. Sprendimai neturėtų būti priimami, apeinant mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvelių – nuomonę. Švietimas nėra ta sritis, kurios sąskaita reikia taupyti, nes betaupant gali nukentėti mūsų ateitis – vaikai,“ – pastebėjo nepartinis G. Lipnevičius, išreikšdamas lūkestį, kad galbūt pavyks mokyklas išsaugoti.

Radviliškio rajono mokyklų pertvarkos bendrojo plano projektas, manoma, neužilgo pasieks Tarybą. Apie savivaldybės administracijos bei Tarybos priimtus sprendimus dėl rajono mokyklų informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Monika Ilgauskytė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

A. Gedvilas. „Ne automobilių taršos, o tautos kiršinimo mokestis“

Paskelbta

data

LR Aplinkos ministerija po ilgų svarstymų, gąsdinimų ir klaidinimų, be platesnių diskusijų su visuomene, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, pagaliau išgrynino automobilių apmokestinimo koncepciją. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik taršos mokestį, kuris įneš dar daugiau sumaišties, negu buvo iki šiol.

Pirmiausia, labai norėtųsi paklausti pačių Aplinkos ministerijos klerkų ir įvairaus plauko ekspertų, išdygusių kaip grybų po lietaus, kiek jie patys yra draugiški aplinkai, kiek svarbi jiems patiems mažesnė aplinkos tarša ir švarus oras. Norėčiau pamatyti, su kokiais automobiliais jie važinėja? Ar jie tikrai visi jau yra persėdę į draugiškus aplinkai automobilius? Ministras taip ramiai bando mums įpiršti tą „Tautos kiršinimo mokestį“, kad, atrodo, galima ir patikėti jo nuoširdumu.

Kai pasižiūri į šiandienos aplinkos sergėtojus, supranti, kad arba jie rengia projektus už Europos Sąjungos lėšas ir iš to pragyvena, arba bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, įgyvendinant svarbius Projektus, arba šiaip yra prisitaikėliai, nes jų veikla yra priklausoma nuo Ministro, Ministerijos klerkų sprendimų, ES ir kitų fondų, ar lobistų.

Esama situacija

Tad vadinkime faktus savais vardais ir nebūkime „išverstaskūriais“. Beveik pusantrų metų visuomenė buvo audrinama transporto registracijos mokesčiu. Iniciatoriai suokė koks jis neišvengiamai reikalingas, kol galu gale tapo aišku, kad toks mokestis galimai prieštarauja Europinei teisei. Štai Jums naujas pavyzdys – Europos Sąjungos sankcijos ir šimtamilijoninės baudos už tai, kad nėra apmokestinti automobiliai. Man panašu į pataikavimą Briuseliui mūsų žmonių sąskaita. O Jums?

Vienoje televizijos laidoje taršos mokestį, vidutiniškai sieksiantį apie 140 Eur žmogui, Ministras prilygino net Civilinės atsakomybės draudimui. Toks palyginimas, mano supratimu, visiškai nelogiškas ir neadekvatus, nes draudimas suteikia konkrečią paslaugą. Kokią paslaugą vairuotojui suteiktų jo sumokėtas taršos mokestis? Matyt vienas Ministras ir težino…

Ministras sako, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokės, nes jų automobilių CO2 tarša neviršys 130 g/km. O tai, kad laikui bėgant taršos riba mažės ir mokestis bus didinamas, nutylima? Neoficialaus pokalbio su Aplinkos ministerijos atstovu metu, negavau patikinimo, kad ateityje ir elektromobiliai nebus apmokestinti. Prisiminkime Nekilnojamojo turto mokesčio atsiradimą, įgyvendinimą ir kiek kartų jau mažėjo neapmokestinamoji turto riba?

Dar daugiau, Ministras pasakė, kad pusė vartotojų mokės tik iki 100 Eur. Natūraliai kyla klausimas, tai kam tas mokestis reikalingas, nes jo poveikis bus menkas – įplaukos į biudžetą nebus įspūdingos, o ir vairuotojai nebus motyvuoti keisti transporto priemonių? Akivaizdu, kad Ministras nėra iki galo nuoširdus.

Kilnūs tikslai turi būti siekiami progresyviomis priemonėmis. Dabartinėje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje neįžvelgiu jokio racionalumo, išskyrus kaip dar vieną „Tautos kiršinimo mokestį“, kuris papildys skylėtą biudžetą. Ir toks pasipinigavimas vyksta nuolat. Ką tik teko stebėtis, kai kylant elektros ir dujų kainai prašėme palengvinti naštą gyventojams ir sumažinti PVM, bet argi ši valdžia įgali? Pririšti pensijas ar minimalų darbo užmokestį vidutinio darbo užmokesčio – šiai valdančiajai koalicijai ši misija yra neįmanoma. Įvesti naujus mokesčius? Lengvai!

Tik PVM tarifas nejudinamas, nors nuo 18 iki 21 procento konservatoriai jį padidino „laikinai“. Ir tas laikinumas tęsiasi jau daugiau kaip 11 metų. Suprantu, kad jų sprendimo niekas nenorėjo taisyti, tačiau dabar juk nereikia ir nieko prašyti, nes tos pačios partijos vėl yra prie valdžios vairo.

Dar Ministras kalba, kad kuro dedamoji įtraukta į viską, todėl rinkti mokestį per akcizą neperspektyvu ir, kad iki 5 500 Eur galima įsigyti komfortišką šeimos automobilį, už kurį nereikės mokėti taršos mokesčio. Įdomu, kur čia tokių mašinų yra? Amerikos daužtų automobilių aukcione, ar kur kitur žino Ministras, tik mums tos vietos neatskleidžia?

Nukrypimai nuo logikos

Ministerijos keičia senus automobilius į taršius automobilius už valdiškus pinigus ir jokios atsakomybės neprisiima, o juk ir už transportą, ir Taršos mokestį vis tiek galiausiai sumokės mokesčių mokėtojai, kurie ir taip pastatomi prieš faktą, kad reikės mokėti dar ir už savo automobilius. Kur buvo ministerijų klerkai anksčiau, kad iki šios dienos valstybinių įstaigų transportas tebėra netinkamas.

Iš šalies žvelgiantys ekspertai, nesusiję su ministerija, kaip, pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis, tiesiai šviesiai rėžė tiesą, kad tai bus turto mokestis, o ne taršos, nes jis bus nesusijęs su nuvažiuotais kilometrais. O tai reiškia, kad net jeigu automobilis ir bus naujas, nepatenkantis į apmokestinamųjų sąrašą, bet nuvažiavęs daugiau už taršų automobilį jo žala gamtai bus net didesnė. Panašu, kad bus taip, jog tas, kuris nuvažiuos dešimtis tūkstančių kilometrų, už gamtos taršą sumokės mažiau, negu kaimo žmogus, nuvažiavęs vos kelis tūkstančius kilometrų per metus. Kartais atrodo, kad valdininkai net nesupranta iš kur tas CO2 atsiranda. Juk ne nuo automobilio, o nuo sudeginto kuro. Kur dingo toks nuvalkiotas, tačiau labai teisingas principas ,,Teršėjas moka“? Kodėl žmogus, turintis kelis automobilius asmeniniam naudojimui, turi mokėti už kiekvieną atskirai, nors vairuoja jis vienas. Suprantama, kad vienu metu jų abiejų jis neeksploatuos.

Ar tik Ministras sprendimą visai Lietuvai siūlo ne pagal Vilnių, nes ten tarša didžiausia? Tuo tarpu aš siūlyčiau nuvažiuoti ir į kitus tuštėjančius miestus. Jeigu reikia, galiu ir palydėti. Apskritai, kalbant apie Vilnių, vos prieš kelis metus, žinodamas, kad visas pasaulis juda ekologiškumo link, Vilniaus Meras R. Šimašius Autobusų parką pildė dyzelinu varomais autobusais. Kitas absurdas tame, kad nežinau nei vienos atskirtos juostos viešam transportui, kuri būtų įrengta neaukojant esamų eismo juostų. Dar kitas pavyzdys – kai reikia saugoti Valakampių tiltą, nes jam reikalingas kapitalinis remontas, piešiama ,,A“ juostą. To pasekoje, gyventojai, važiuojantys ne viešu transportu, lieka įkalinti dar didesnėse spūstyse, ir taip dar labiau teršia orą. Tokie sprendimai yra absurdiški ir sunkiai logiškai paaiškinami. Belieka kreiptis į valdžią, kad paliktų gyventojus ramybėje, kol institucijų veiksmai nėra koordinuojami tarpusavyje ir infrastruktūra nėra gerinama racionaliai.

Geras pavyzdys situacijos absurdiškumui iliustruoti yra vienos daugiavaikės šeimos net su penkiais mažamečiais vaikais laiškas man: „Sveiki, esu Povilas, gyvenantis Vilniaus raj. Džiaugiamės su žmona dorai augindami 5 vaikus, jiems 3, 6, 10, 11, 13 metų. Turime didelį septynvietį automobilį – vienatūrį miniveną, varomą benzinu, su įmontuota dujų įranga. Mūsų automobiliui būtų taikomas beveik maksimalus mokestis. Viešai deklaruojama, kad mokestis skirtas perorientuoti visuomenę į ekologiškesnes transporto rūšis. Tačiau gausioms šeimoms, alternatyvų tiesiog nėra. Elektrinių 7-viečių minivenų arba mikroautobusų – nėra. Išskyrus Mercedes V klasės mikroautobusą, kurio kaina prasideda nuo ~80 tūkst. eurų. Net ir naujausi 2021 m. minivenai, turintys 7 vietas ir bagažinę, tokie kaip Ford Galaxy ar Seat Alhambra, turi >160 g/km CO2 reikšmes, reiškiančias, kad teks mokėti taršos mokestį. Alternatyvos, pvz viešasis transportas, mums kainuoja ~4 kartus brangiau nei vykstant savo automobiliu. Gaunasi, kad mūsų šeima, bus “baudžiama” už tai, kad esame gausi šeima, sąmoningi piliečiai, kad tikime gimstamumo skatinimo politika ir pan. Šiuo mokesčiu esame skatinami vietoj 1 turėti 2 mažesnius ir “mažiau taršius” automobilius, už kuriuos nereikėtų mokėti taršos mokesčio. Prie jūros, pas senelius, ar į teatrą vyktume 2 automobiliais. Sudegintume ~30 proc. daugiau kuro ir išskirtume tiek pat daugiau CO2. Užimtume 2 parkavimo vietas mieste. Vietoj 4 sunaudotume 8 padangas, vietoj vieno – du akumuliatorius, filtrus, tepalus, valytuvus ir pan.“

Alternatyvos

Kadangi taršos mokestis nebus nei sąžiningas, nei motyvuojantis ir skatinantis, todėl pagrindinis tikslas – taršos mažinimas – pasiektas tikrai nebus, o tik dar labiau apsunkins žmonių gyvenimą, nuskurdins juos ir supriešins, kaip jau yra šios Vyriausybės supriešinti skiepyti ir neskiepyti žmonės. Gal jau būtų laikas atsižvelgti į gerąsias kitų šalių patirtis? Ar iš gero gyvenimo didžioji visuomenės dalis eksploatuoja 15-20 metų senumo automobilius? O tie, kurie galėtų mokėti mokestį ir vėl liks nepralošę, nes jau dabar važinėja naujais automobiliais.

Kodėl kalbant apie automobilių apmokestinimą, nekalbama apie skatinamųjų priemonių praplėtimą įsigyjant mažiau taršų automobilį, infrastruktūros gerinimą? Kodėl nesivadovaujama gerąja kitų šalių patirtimis? Įdomu tai, kad kai kalbama apie akcizo dyzeliniam kurui didinimą, Ministerijos atstovai Lietuvą lygina su Vokietija ir visa Vakarų Europa, o kai kalba apie atlyginimus, jau nebelygina, nes ir lyginti nėra ką.

Ar ne gamintojai turi prisiimti atsakomybę už taršių priemonių gamybą? Jie turi rasti būdą, kaip sumažinti išmetamų emisijų tonų kiekį. Taip sutaupysime gyventojams papildomų išlaidų, jie bus dėkingi. Jei kažkas sukūrė taršų automobilį, tai tegul ir susimoka. Palikit mūsų žmones ramybėje, nes jie, pirkdami automobilį jau susimokėjo.

Siekiant oro taršos mažinimo, kam, iš principo, labai pritariu, valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę ir, neperkeldama problemos ant gyventojų pečių, galėtų supirkti taršiausius automobilius ir utilizuoti juos. Kas iš to, kad tas automobilis nukeliaus į kitą šalį, juk toks veiksmas problemos globaliu lygiu nespręs.

Kodėl nebuvo paruoštos alternatyvos taršos mokesčiui? Vis dar neišplėtota viešojo transporto infrastruktūra, nors tai yra ypatingai opus klausimas visoje Lietuvoje, ypač mažuose miestuose. Dar viena iš galimų taršos mažinimo priemonių – taršių automobilių importo ribojimas.

Beje, kalbėdami apie taršą, nepamirškime, kad ji gali pradėti mažėti natūraliai, nes didžiosios transporto įmonės dėl valdžios neveiklumo ir įvairių dirbtinų kliūčių sudarymo savo automobilius perregistruoja kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lenkijoje.

Tad alternatyvų taršos problemai spręsti tikrai yra apstu, tačiau vieną gražią dieną, kad ir po metų, apmokestinti jau senai įsigytas transporto priemones, yra mažų mažiausia nekorektiška. Įsivaizduokime, ką reikės daryti žmogui, kuriam tas mokestis bus lygus penktadaliui jo turimos transporto priemonės vertės, arba ketvirtadaliui jo gaunamos algos? Suprantu idėją uždrausti dyzelinu varomiems automobiliams įvažiuoti į miesto centrą. Gal šiuo atveju žmonės patirtų nepatogumų, bet bent jau nereikėtų prarasti automobilio ir patuštinti piniginės. Į klausimą ką daryti žmogui turinčiam 1 000 Eur kainuojantį automobilį, Ministras atsako, kad jį galima pasikeisti į ekologiškesnę alternatyvą. Po tokių atsakymų atrodo, kad ministerijos vadovas skraido kažkur kosmose ir neturi žalio supratimo apie tai, kas vyksta Lietuvoje.

Pabaigai

Sakote, elektromobilis pats žaliausias? Ogi, ne! Yra „žalesnių“, pavyzdžiui biometanu varomas transportas. Elektromobilio išmetama emisija tonomis siekia 0 tik eksploatacijos metu. Tuo tarpu, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Gas On tyrimų ir inovacijų projekto duomenimis, dyzelino, suskystintų dujų ir suslėgtų dujų gamybos ir utilizavimo metu, išmetamos emisijos siekia 6 t., benzino – 5 t., o elektromobilių – net 9 t. Ir kitas svarbus rodiklis – išmetamos emisijos kiekis kuro aprūpinimo periodu. Taigi, elektromobilių išmetamos emisijos kuro aprūpinimo metu siekia 11 t., kai tuo tarpu benzino, dyzelino, suslėgtų gamtinių dujų – 4 t., o suskystintų dujų – 2 t. Ir nepamirškime fakto, kad Lietuvoje žaliosios elektros dalis bendrame balanse nesiekia net 30 proc. Kitaip sakant, ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ministras televizijos laidoje atviravo, kad jam nemalonu siūlyti tą mokestį, nes tenka kaip kempinei sugerti daug nepasitenkinimų. Ministre, o kaip kitaip, kai klausimas paruoštas be jokios fantazijos ir skamba visiškai neįtikinamai, netgi galima sakyti labai valdiškai.

Ir iš principo, kas gi čia darosi su liberalais? Prieš rinkimus visiems žada laisvę, net ir nuo mokesčių, o kai gauna valdžią, vienas gatves siaurina, medžius važiuojamoje dalyje sodina, kitas, įvesdamas naujus mokesčius, meluoja ir nemirkčioja, neva toks mokestis savalaikis ir neišvengiamas.Štai irLaisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė iš principo atrodo neapsisprendusi, kaip ir jos partiečiai, tai ji Facebok‘e piktinasi naujo mokesčio atsiradimu, tai Vyriausybės posėdyje, kartu su savo partijos deleguotais Ministrais, Taršos mokesčio įvedimą palaiko ir balsuoja ,,UŽ“. Lyg ir nori pataikauti rinkėjams, tačiau ar ji supranta, kad ir rinkėjai tai supranta? Kokiu tikslu veidmainiaujama, paliksiu spręsti Jums.

Sutinku, kad turime rūpintis oro tarša, ypač Lietuvoje, kur užterštumas kietosiomis dalelėmis yra vienas didžiausių Europoje, tačiau tai reikia daryti kompleksiškai, diskutuoti su visuomene apie alternatyvas, o ne bauginti, bausti ir apmokestinti „Tautos kiršinimo mokesčiais“.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Vicemeras kartu su konservatoriais ir vėl išsigando viešumo

Paskelbta

data

Tarybos posėdyje 2021 m. lapkričio 25 d. buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo. Balsuota netgi už tris sprendimų projektus: pirmasis – Peticijų komisijos parengtas siūlymas komitetų posėdžius transliuoti, antrasis – Tarybos narės siūlymas šiuos posėdžius dar ir įrašyti, o pagal trečiąjį variantą niekas Tarybos reglamente nebūtų keičiama, tai yra, eiliniam mirtingajam ir toliau nebūtų žinoma, ką diskutuoja Tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kokie motyvai, priimant vieną ar kitą radviliškiečiams svarbų sprendimą. Spėkite, ką pasirinko Tarybos dauguma. Ogi posėdžiauti kaip ir iki šiol – ramiai ir netrukdomi žiūrovų, kad rajono valdančiųjų, konservatorių ir „valstiečių“, darbeliai būtų mažiau žinomi.

Viešinti komitetų posėdžius pirmas pasiūlė Tarybos narys G. Lipnevičius

Dėl naujai pateikto analogiško siūlymo, kurį pats buvo pateikęs prieš kelis mėnesius, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasisakė: „Negalėjau patikėti savo akimis dėl šios idėjos, nes rugpjūčio mėnesį tokį pat siūlymą tiek raštu, tiek žodžiu buvau pateikęs darbo grupei dėl reglamento pakeitimo. Partijų atstovai pasiūlymo dėl viešumo nepalaikė. Dabar panašu, kad kažkas kopijuoja mano siūlymą. Kad pasiūlymas yra reikalingas, net kalbos nėra. Visi komitetų posėdžiai turėtų būti viešinami.“

Pradinė idėja plojimų nesulaukė

Primename, kad šių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame darbo grupės dėl reglamento pakeitimo posėdyje Tarybos narys G. Lipnevičius išsakė pasiūlymą viešinti komitetų posėdžius ir partijų atstovų pritarimo nesulaukė. Dėl pasiūlymo viešinti komitetų posėdžius, pateikiant jų įrašus internete, susilaikė reglamento darbo grupės nariai Jonas Pravilonis, Arnoldas Matuzevičius, Skaidra Dišlė, o „valstietis“ J. Povilaitis išvis atsisakė balsuoti. Ir netgi meras Vytautas Simelis šiame posėdyje nepasisakė už viešumą, nors rugpjūčio 12 d. savo spaudos konferencijoje kalbėjo priešingai: „Aš nematau nieko blogo, kad būtų tiesiogiai transliuojami komitetų posėdžiai“. Nors diskusijose pasisakinėjo aštrokai, vienintelė „darbietė“ Zita Žvikienė balsavo už  G. Lipnevičiaus pasiūlymą, o vėliau idėją pateikė Tarybai kaip savo.

Įžvelgta ir pliusų, ir minusų

Prieš Tarybos posėdį dėl naujai pateikto siūlymo viešinti komitetų posėdžius Investicijų ir kaimo reikalų komitete kilo diskusijos. Svarstyta, kas būtų atsakingas už galimą asmeninių duomenų paviešinimą. Taip pat kilo klausimas, kas darytų įrašų, pateikiamų viešoje erdvėje, nuasmeninimą, kad nebūtų pateikti visuomenės aptarimui duomenys, kurie galėtų kam nors pakenkti. Nuomonių buvo įvairių.

Meras parengtais projektais stebėjosi

Kai trys sprendimų projektai pasiekė Tarybos posėdį, meras V. Simelis kraipė pečiais ir piktinosi savivaldybės juristais, kam šie parengė ir pateikė Tarybai du sprendimo projektus. Panašu, kad savivaldybės vadovas pasiklydo sprendimų projektų skirtumuose ir pats nebežinojo, už ką ir prieš ką reikia balsuoti: „Mano nuomonė nuo pat pradžių nesikeitė, kad posėdžiai būtų transliuojami, po to išsigandau situacijos…“ Ko išsigando V. Simelis, jis taip ir nepaaiškino, tik ir vėl, kaip ir komiteto posėdyje, pasvarstė, kad viešumas galėtų sutrumpinti Tarybos posėdžius. Galbūt norisi greičiau darbo dieną „prastumti“ ir, uždarius duris, pabėgti namo?

Konservatoriai ir vicemeras – prieš viešumą

Net vienuolika Tarybos narių balsavo už tai, kad radviliškiečiai negalėtų žinoti argumentų, dėl ko vienu ar kitu klausimu buvo priimti sprendimai: vicemeras Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Tomas Januševičius, Eugenijus Pranevičius, Irena Palionienė, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Gabrielius Verdingas. Įdomiausia tai, kad Peticijų komisija, sudaryta iš Tarybos narių konservatorių Skaidros Dišlės ir Andriaus Grabausko bei socialdemokrato Jono Pravilonio, nepritarė savo pačių rengtam pasiūlymui. Už peticijų komisijai pateiktą siūlymą ir dėl jo parengtą projektą nebalsavo nė vienas Tarybos narys, tačiau Z. Žvikienės parengtas siūlymas sulaukė netgi devynių pritariančiųjų balsų. Šiam sprendimo projektui pritarė savivaldybės meras Vytautas Simelis, nepartiniai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, socialdemokratai Eglė Ivanauskytė, Vida Janulaitienė, Jonas Pravilonis, Kazimieras Račkauskis ir Saulius Luščikas. Po balsavimo Tarybos narys G. Lipnevičius pasisakė: „Matau, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ bijo viešumo. Pasiūlymą dėl komitetų posėdžių viešinimo teikiau reglamento darbo grupėje. Tuo metu tik mes su Zita Žvikiene pasisakėme už komitetų posėdžių viešinimą. Šiandien jau turime nebijančius viešumo devynis Tarybos narius.“ Tokios pat nuomonės buvo ir Tarybos narė „darbietė“ Z. Žvikienė: „Tenka tik apgailestauti, kad viešumo esantys Tarybos daugumoje vengia.“

Ieva Kučaitė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi