Planuojama naikinti Grinkiškio, Sidabravo gimnazijas bei kitas mokyklas

Į redakciją kreipėsi Radviliškio rajono Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokinių tėveliai. Jų atstovė Jūratė (vardas yra pakeistas) nuogąstavo dėl gimnazijos ateities. „Vienuoliktokai ir dvyliktokai pabaigs šiuos metus Grinkiškyje, o kitais mokslo metais dviejų ar net keturių vyresniųjų klasių mokiniai turės mokytis Baisogaloje. Norime, kad gimnazija išliktų Grinkiškyje,” – dalinosi mintimis mama. Pasirodo, kad ne tik šios mokyklos likimas pakibo ant plauko. Kaip žinia, vos imamasi mokyklas jungti, mažinti klasių skaičių ir panašiai spausti, tuojau mokymo įstaigos tame kaime visai nelieka, kaip atsitiko Pakalniškiuose, Tyruliuose, Šaukote, Pašušvyje.

Ar vaikai kelsis 5 valandą ryto?

Grinkiškio gimnazijos mokinių mamos susirūpino, kad moksleiviams iš kai kurių kaimų ir dabar tenka anksti keltis. Jūratės vaikai į mokyklą išvyksta 7.10 val. Kitos mamos, gyvenančios Giedraičių kaime, vaikai išvyksta irgi panašiu laiku. Tokiu atveju jie turi keltis apie 6 valandą ryto. O kas bus, jeigu teks vykti į Baisogalą? Negi teks keltis 5 valandą ryto? Po to vaikai visą dieną praleidžia ant kojų ir namo grįžta tik apie 16 valandą. Net pradinukai, pasibaigus pamokoms, nuo pirmos valandos autobusiuko laukia iki ketvirtos popiet. Nuo Giedraičių iki Grinkiškio yra 8 km atstumas, o iš to paties kaimo iki Baisogalos – apie 20 km. Mokinių tėvai klausia: „Kam tada pastatai renovuojami, remontuojami, jeigu po to mokyklos uždaromos ir jie paliekami likimo valiai?“

Po kuo pasirašė, pasakyti negalėjo

Pakalbintos mokinių mamos sako, kad kažkas rinko parašus, kad mokykla Grinkiškyje išliktų. Nei kas organizavo parašų rinkimą, nei po kokiu prašymu pasirašė, jos aiškiai pasakyti negalėjo. Jūratė sakė, kad „parašai buvo renkami dėl to, kad mokykla būtų išsaugota“, kita mama Rima (vardas yra pakeistas) – „kad kitais metais mokykloje būtų dešimt klasių, o ne aštuonios.“ Ar nebus taip, kad Tarybai bus pateikta informacija neva patys mokinių tėvai prašo uždaryti mokyklas? Beje, taip jau yra atsitikę su Vaitiekūnų medicinos punktu, kai Tarybai buvo pristatyti gyventojų parašai, kad jie patys prašo uždaryti šią gydymo įstaigą. Paklausti apie tokią tikimybę, tėvai tik kraipė pečiais ir sakė, kad dabar jau patys rinks parašus už tai, kad gimnazija Grinkiškyje išliktų.

Direktorė pasisakė už gimnazijos naikinimą ir pavertimą pagrindine mokykla

Radviliškio rajono Grinkiškio J. Poderio gimnazijos direktorė Sigita Šegždienė atsakė, kad projektas dėl mokyklų pertvarkos svarstomas viešai. Nors gimnazijoje šiuo metu mokosi 195 vaikai, mokykla neatitinka reikalavimų, keliamų gimnazijoms, dėl mokinių skaičiaus. Gimnazijos dviejų vyresniųjų klasių mokinių vidurkis turi būti 15, o yra 14. Pasak direktorės, ateityje mokinių skaičius turėtų dar mažėti. Nors, gimnazijos vadovės teigimu, šiuo metu Grinkiškyje yra visi reikalingi gimnazijai specialistai, S. Šėgždienė problemos nemato, kad mokymo įstaigos statusas iš gimnazijos būtų pakeistas į pagrindinę mokyklą ir moksleiviai mokytųsi tik iki dešimtos klasės. Jeigu tikėtume direktore, pagrindinėje mokykloje pedagogų krūviai mažėtų, tačiau etatų skaičius liktų tas pats. Tikėti tokia mintimi, kad niekas nenukentės, būtų per daug naivu, kadangi, sumažinus krūvius, susitrauks ir mokytojų atlyginimai, o nelikus dviejų ar net keturių klasių, anksčiau ar vėliau pedagogai neteks darbo.

Atvyksta vaikai ir iš Raseinių rajono

Grinkiškio J. Poderio gimnazijos tarybos pirmininkė Daiva Listauskienė papasakojo, kad kai Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pristatė projektą dėl gimnazijos statuso pakeitimo į progimnaziją, kurioje vaikai mokysis iki aštuntos klasės, buvo liūdna. „Nematome priežasties, dėl kurios gimnazija negalėtų išlikti pagrindine mokykla. Tam turime užtektinai vaikų,“ – paklausta apie savo lūkesčius dėl mokyklos likimo dėstė šios gimnazijos mokytoja bei moksleivės mama. Paklausta, ar nenorėtų, kad Grinkiškyje liktų gimnazija, D. Listauskienė susimąstė: „Galėtų likti ir gimnazija. Nesijaučiame blogesni nei kitos šalia esančios mokyklos“. Ji patvirtino, kad dėl mokyklos statuso pakeitimo renkami parašai. Šia iniciatyva esą užsiima klasių auklėtojai. Mokyklos tarybos pirmininkės dukra šiuo metu yra dešimtokė ir būsima pertvarka ją ypatingai palies. D. Listauskienė gyvena Raseinių rajone, Vosyliškio kaime, kuris nuo Grinkiškio yra 8 km atstumu. Mokyklą Radviliškio rajone lanko ir daugiau to kaimo vaikų. Netekę galimybės lankyti mokyklą Grinkiškyje, jie labai nukentėtų. Jiems į mokyklą tektų važiuoti tolimą kelią – apie 30 km. Reikėtų pasiekti Baisogalą arba mokyklą Raseinių rajone. Autobusai iš šios vietovės važiuoja labai anksti, mokiniai turėtų dar neišaušus keltis, nes kelias tolimas.

Taupydami pinigus, ėmė siūlyti neva geresnę ugdymo kokybę

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės įsakymu buvo sudaryta darbo grupė dėl mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais projekto rengimo. Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius vedėjas L. Vaičiūnas informavo, kad pertvarką lėmė mažas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse, esą „neracionalus ir neefektyvus valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų švietimo finansavimui, panaudojimas”. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo nuomone, Grinkiškio J. Poderio gimnazijos struktūros pertvarka iki 2022-08-31 yra būtina. Numatyta, kad mokyklos statusas gali būti keičiamas į progimnazijos arba į pagrindinės mokyklos tipą. Esą tokiu būdu bus suteiktos geresnės kokybės švietimo paslaugos. Panašu, kad, taupydami savivaldybės pinigus, valdininkai nepagalvojo apie kaimuose gyvenančius moksleivius, kuriems mokykla darosi vis sunkiau pasiekiama. Kad savivaldybės vadovai taip pat taupytų pinigus, pirkdami „auksines“ trinkeles ar įrengdami „paauksuotas“ aikštes, tenka tik pasvajoti.

Ar mokinių skaičius iš tiesų mažėja?

Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis sakė, kad mokinių iš Grinkiškio gimnazijos tėvai į jį dėl mokyklų pertvarkos nesikreipė. „Žinoma, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo klausimai yra skaudūs  bendruomenei, bet  jei trūksta  vaikų, jei mokykloje nebesusidaro klasės, reikia kažką keisti.” – atsakė meras, paklaustas apie planuojamą pertvarką Grinkiškio gimnazijoje. Ar meras imsis kokių nors žingsnių gimnazijoms išsaugoti, nenurodė. Labai abejotina, kad 14 mokinių gimnazijos klasėse vietoje 15 yra ta riba, kai „nebesusidaro klasės”. Kai kurių tėvų nuomone, toks mokinių skaičius gimnazijos klasėse yra laikinas, kitais ar dar kitais metais šis skaičius turėtų padidėti. Pagal statistinius duomenis, ikimokyklinukų rajone per ketverius metus vis daugėjo, tik paskutiniais mokslo metais sumažėjo 17 vaikų. Vaikų, kurie buvo mokomi pagal priešmokyklinio ugdymo programas, skaičius per penkerius metus tai didėjo, tai mažėjo. Iš to daryti išvadas, kad mokinių ir toliau mažės, ko gero, dar anksti. Pagal pateiktas statistines lenteles, Grinkiškio J. Poderio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivių skaičius per 2022-2026 metus turėtų keistis nežymiai, o trečių – ketvirtų gimnazijos klasių moksleivių 2025-2026 mokslo metais netgi turėtų padaugėti.

Klasių mažinimas – ne tik Grinkiškyje

Planuojamos pertvarkos palies ir kitas mokyklas: iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bus vykdoma Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijų struktūros pertvarka, pakeičiant mokyklos tipą iš gimnazijos į progimnazijos (kai mokysis vaikai iki aštuntos klasės), o Pociūnėlių pagrindinė mokykla turėtų būti prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio ir įsteigtas Pociūnėlių skyrius. Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija taip pat gali netekti savo statuso ir tapti progimnazija, o Alksniupių pagrindinę mokyklą planuojama prijungti prie Šeduvos gimnazijos, įsteigiant Alksniupių skyrių.

Švietimo komiteto pirmininką pertvarkos planas nustebino

Savivaldybės vadovų bei administracijos planuojama švietimo įstaigų pertvarka nustebino ir Radviliškio rajono tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininką Kęstutį Dambrauską: „Tiesą pasakius, buvau labai nustebęs, nes, remiantis rengiamu tinklo pertvarkos planu, 2022 m. pertvarka turėjo paliesti tik vieną rajono mokyklą, ją prijungiant prie kitos. Dabar aiškėja, kad mokyklų bendruomenes pasiekia visai kitokia informacija. Tokia, kurios net aš, kaip švietimo komiteto pirmininkas, nežinau. Gal nuskambės nelabai gražiai, bet laikausi pozicijos, kad viena mokykla negali tapti kitos mokyklos donoru“. Paklaustas, ar teisingi gandai esą miestelių ir kaimų mokyklose švietimo kokybė prastesnė, K. Dambrauskas išreiškė abejonę: „Apie tai galima diskutuoti. Juk nemažai mokytojų dirba keliose mokyklose. Labai abejoju, kad štai Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje dirbantis mokytojas, nuvažiavęs dirbti į Grinkiškio ar Sidabravo gimnaziją, staiga savo dalyką miestelio mokiniams imtų dėstyti kažkaip kitaip, vadinkime, blogiau, aplaidžiau. Tikrai ne. Manau, klaidinga manyti, kad kaimo mokyklose švietimo kokybė yra blogesnė negu miesto“.

Tarybos narys esamo pertvarkos plano nepalaikys

Pasiteiravome Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus, kokia jo nuomonė apie planuojamus pokyčius rajono mokyklose. „Kol nebus mokinių tėvelių bei bendruomenės pritarimo, kol šis klausimas nebus išdiskutuotas ir prieita bendros nuomonės, tokio sprendimo dėl mokyklų naikinimo tikrai nepalaikysiu. Sprendimai neturėtų būti priimami, apeinant mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvelių – nuomonę. Švietimas nėra ta sritis, kurios sąskaita reikia taupyti, nes betaupant gali nukentėti mūsų ateitis – vaikai,“ – pastebėjo nepartinis G. Lipnevičius, išreikšdamas lūkestį, kad galbūt pavyks mokyklas išsaugoti.

Radviliškio rajono mokyklų pertvarkos bendrojo plano projektas, manoma, neužilgo pasieks Tarybą. Apie savivaldybės administracijos bei Tarybos priimtus sprendimus dėl rajono mokyklų informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Monika Ilgauskytė

Total
107
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts