Socialiniai tinklai

Aktualijos

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Avatar

Paskelbta

data

38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, pernai metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklių. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti.

Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnus neramina plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelia artėjantis šiltasis sezonas.

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus.Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas.

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėja prof. dr. A. Malakauskas.

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkius privaloma stebėti tarsi po padidinamuoju stiklu. „Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug pinigų, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus. Tačiau nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai yra pagerinę biosaugos reikalavimus per pastaruosius metus, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – pastebi P. Bušauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, kadangi ūkiai bus tikrinami kitaip. „Šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas.

P. Bušausko teigimu, AKM prevencija vykdoma ne tik ūkiuose. Intensyviai bendraujama ir su medžiotojais. Nuolat dirbama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai yra naudojamos dezinfekcinės priemonės, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas.

Nebeauginantiems kiaulių – valstybės kompensacijos

Kovą su AKM galima palengvinti atsisakius kiaulių auginimo. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.

Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, kad atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus yra labai nedideli“, – kalba VMVT pareigūnas.

Ieškodami išeities, VMVT pareigūnai taip pat siūlo laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius auginti šiltuoju laiku. Anot P. Bušausko, kiaulių laikymui skyrus 8-9 mėn., kai ligos patekimas į ūkius – minimalus, AKM galima sustabdyti.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Merui priekaištai dėl žemės mokesčių – ir šventės metu

Avatar

Paskelbta

data

Aistros dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio Radviliškio rajone vis nerimsta. Priminsime, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestis mūsų rajone 2019 m. yra vienas didžiausių apskrityje – 1,7 proc., kai kituose rajonuose, žymiai mažesnis, pvz.: Šiaulių rajone – 0,5 proc., Akmenės rajone – 1 proc., Kelmės rajone – 1,2 proc.
Ūkininkai dėl  patvirtinto ypač didelio žemės mokesčio Radviliškio rajone diskutuoja ne tik savivaldybės tarybos posėdžiuose ar žemdirbių susibūrimuose, bet  ši  diskusija persikėlė ir į viešuosius renginius.
Birželio 12 d. Radviliškyje vyko iškilmingas „Kauno grūdų“ naujo elevatoriaus Radviliškyje atidarymas, kuriame dalyvavo rajono meras A. Čepononis, Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius ir , aišku, šventės šeimininkas T. Barštys, kuris ir pristatė naują įmonę Radviliškio mieste. 
Po šventinės renginio dalies ūkininkai nebuvo nusiteikę skirstytis ir eiti prie vaišių stalo, o pasinaudoję proga „griebė“ merą: „Mere, pasakykite, kodėl Radviliškio rajone žemės mokesčiai vieni didžiausi visoje apskrityje?“
Meras puolė ieškoti kaltų. „Reikėjo ateiti į Tarybos posėdį ir viskas jums  būtų paaiškinta“,- teisinosi jis. Taip ir norisi merui priminti, kad būtent jo vadovaujami konservatoriai su koalicijos partneriais  ir sudaro daugumą, kurie nustatė žemės mokesčius, vienus didžiausių Šiaulių apskrityje.
„Tai kad mūsų į posėdį niekas nekvietė,- merui replikavo ūkininkai. – Turbūt pritrūkote pinigų miesto aikštės  žemaūgiams medeliams pirkti, tai ir norite pasipelnyti iš ūkininkų“,- pasipylė kandžios „strėlės“  rajono merui.
Merą iš bėdos bandė traukti  renginio vedantysis, kuris paprašė susirinkusiųjų šiandien švęsti šventę.  
Tad ūkininkai, numoję ranka į merą, kuris nesitikėjo, kad ūkininkai išsakys savo nuomonę jo atžvilgiu, nuėjo ragauti virtuvės šefo Ruslano Bolgovo paruoštų šventinių vaišių.
„Džiugu, kad ūkininkai netyli ir išsako savo nuomonę merui „tiesiai  šviesiai“ į akis renginių metu, be politikos, tik klausdami „Kodėl?“ Palaikiau ir palaikysiu mūsų krašto ūkininkus. Kadangi šiuo metu biudžete turime net 5  milijonų eurų likutį, tvirtinti didelius mokesčius už žemę  ūkininkams, verslininkams,  sodininkams ar gyventojams nėra jokio reikalo“,- situaciją pakomentavo  Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius.
Na, o rajono merui apetitą turbūt sugadino žemdirbių pašaipios pastabos ir  nekorektiški klausimai – jis, gretai užkandęs, kartu su A. Juozapavičiumi išskubėjo iš renginio.

„Radviliškio krašto“ informacija


 

Skaityti daugiau

Aktualijos

Mokykloje kvepėjo Italija

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio technologijų ir  verslo mokymo centre lankėsi virtuvės šefas iš Italijos Mindaugas Lucka, kuris  virėjo specialybės mokinius ir mokytojus supažindino su itališkos  virtuvės specifika, mokė gaminti itališkus patiekalus iš daržovių, žuvies, jūros gėrybių (krevečių, midijų, aštuonkojų), kepti tikrą itališką picą, lazaniją, gaminti makaronus (tagletelle). Per trumpą laiką  buvo perteiktos išradingos itališkų patiekalų gaminimo subtilybės –  Mindaugas Lucka mokyklai įnešė itališkų „prieskonių“, o mokiniams ir mokytojams – neįkainojamos patirties.
Karštis nesutrukdė pagaminti gurmaniškų  patiekalų
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro virtuvėje  Mindaugas Lucka sukosi nuo birželio 10 dienos. Visą šį laiką, padedamas mokinių bei mokytojų, gamino itališkos virtuvės patiekalus, demonstruodamas, kaip juos gamina tikri italai. „Kai Mindaugas mušė tešlą, ruošdamasis kepti picą, girdėjosi net antrame aukšte“,- sakė Centro mokytojos.
Pasak Martyno, italai tešlą makaronams, picai tikrai  stipriai daužo, mėto ją ore ir tai ne šou elementai – tokiu būdu paruošta tešla būna  traški, puri.
Birželio 12 d.  svečias, padedamas virėjų specialybės mokinių, ruošė patiekalus iš jūrų gėrybių, būdingus Apulijos regionui. Prabėgus keturioms valandoms, ant stalo puikavosi  gausybė patiekalų iš aštuonkojų, midijų, krevečių, lašišos, buvo paruoštas rizotas su jūros gėrybėmis.
„Visus ingredientus, reikalingus šiems patiekalams, gavau Radviliškyje, iš Italijos vežtis nereikėjo“,- šypsojosi M. Lucka.
Paklaustas, kaip jam per tokį trumpą laiką pavyko paruošti tokią gausybę patiekalų iš jūrų gėrybių, meistras šypsodamasis atsakė, kad turėjo labai gerus pagalbininkus – Centro mokinius.
Tikrai gurmaniškų patiekalų buvo pakviesti paragauti  Radviliškio technologijų ir  verslo mokymo centro pedagogai. Taip pat į itališkų patiekalų degustacija Centro direktorius J. Pravilonis bei pavaduotoja S. Kavaliauskienė pakvietė  ir su šiuo Centru seniai draugaujantį bei bendradarbiaujantį Tarybos narį  ir  „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką Gediminą Lipnevičių.
Degustacijos dalyviai stebėjosi, kad tarpusavyje dera tokie ingredientai kaip lašiša, apelsinai bei česnakai, midijos, krevetės ir aštuonkojai.
„Taip skaniai paruoštas jūrų gėrybes galėtume valgyti kasdien“,- sakė renginio dalyviai ir svečiai.
Nukrausčius stalą, buvo įdomu sužinoti, kaip lietuvis atsidūrė Italijoje ir tapo virtuvės šefu.
Mindaugo sėkmės istorija
„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, prieš 16 metų į užsienį  išvažiavau ieškoti geresnio gyvenimo. Baigęs duonos kepėjo kursus su draugais atsidūrėme Pietų Italijoje, Apulijos regione, kur Adrijos jūros pakrantėje įsikūręs Rodi Garganico miestelis netruko tapo naujaisiais namais“,- pasakojo Mindaugas.
Padirbėti itališkos duonos kepėju lietuviui teko tik pusmetį, po to vienas įtakingas italas pasiūlė jam darbą savo viešbutyje ir restorane. Mokytis Viduržemio jūros regiono virtuvės paslapčių pas įžymiausius virėjus M. Luckai sekėsi, ir netrukus jis tapo restorano virtuvės šefu ir dirbo septynerius metus. Mindaugas taip pat yra Italijos ir regiono virėjų asociacijų narys, noriai dalyvaujantis ir prisidedantis prie federacijos organizuojamų renginių.
Šiuo metu lietuvis su šeima gyvena mažame miestelyje prie Adrijos jūros, virėju nebedirba, daugiau užsiima mokymais, dalyvauja „Erasmus“ projektuose.
„Pastaruoju metu daugiau užsiimu socialine veikla, turiu senelių ir vaikų namus, rengiu mokymus vaikams iš įvairių Lietuvos profesinių mokyklų, dirbu su vaikais, sergančiais alzheimerio liga“,- apie dabartinę savo veiklą pasakojo Mindaugas.
Itališkai – lietuviškas valgiaraštis
Pasiteiravome Mindaugo, kaip italai vertina lietuviškus patiekalus. „Daugelis mano, kad užsieniečiams turi patikti lietuviški šaltibarščiai, didžkukuliai, vėdarai. Tačiau taip nėra. Italams šaltibarščiai nepatiko – pavadino juos rožiniu jogurtu, nepatiko ir tradiciniai didžkukuliai, bet labai gerai įvertino didžkukulius iš virtų bulvių, žemaičių blynus, valgomi jiems pasirodė ir bulviniai vėdarai. Italijoje gaminami „Milano“ kotletai – tai paprastas kepsnys, apvoliotas džiūvėsėliais. Aš sumaniau savo klientams pagaminti „Kijevo“ kotletus, sakydamas, kad tai pagerintas „Milano“ kepsnys. Patiekalas visiems patiko, prašė dar pagaminti“,- italų bei lietuvių patiekalų pomėgio skirtumais pasidalino M. Lucka.
Pačiam Mindaugui labiausiai patinka patiekalai iš spagečių – juos galima pagardinti įvairiais skaniausiais padažais, o ruošti labiausiai patinka žuvienę.
Paklaustas apie ateities planus, lietuvis sakė, kad  norėtų turėti nedidelį, dešimties staliukų, restoranėlį, kuriame dirbtų savo malonumui, tačiau tai nebūtų jo pragyvenimo šaltinis. Tokio restoranėlio Lietuvoje Mindaugas dar neplanuoja atidaryti, nors sakėsi apie tai kartais pamąstantis.
Pagal kartu su mokiniais paruoštų patiekalų įvairovę matyti, kad  itališkos pamokos nenuėjo veltui, o M. Lucka pažadėjo dar apsilankyti mokykloje.

„Radviliškio  krašto“ informacija


 




Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019