Profesorė edukologė Vilija Targamadzė  skatina nuskriaustuosius šalies pedagogus kovoti už savo teises, orumą ir 130 proc. reikalauti  MMA  padidinimo.

 Vidutiniškai dabar jis gauna 1300 eurų, norisi virš 2000 eurų, ko gero 2030 m.  ir 8000 eur.

  Humoras be bilietų ir žiūrovų.

   Nesakau, kad pedagogo darbas rožėmis klotas ir nereikalauja streso, sveikatos, valios, kantrybės.

    Tačiau norisi elementariausiai  užduoti tokius pasvarstomus klausimus:

1.  Kiek randate publikacijų, įžvalgų, metodinių rekomendacijų iš ugdymo įstaigų atstovų spaudoje?

2.  Koks yra visa apimančių renginių kiekis provincijose, įtraukiant bendruomenes, mokslininkus?

3.  Kur pedagogų metodinė periodika, laidos, ciklai, reportažai?

4.  Kur dalinimasis su užsienio kolegomis patirtimi, negalima sekti suomių pavyzdžiu ir atsisakyti namų darbų?  Vaikai padės tėveliams ruošoje, sportuos, savanoriaus, organizuos stovyklas, ekspedicijas, vadovėlių, monografijų, chrestomatinių priemonių kūrimą?  Kodėl knygynai, leidyklos paniškai bijo įtraukti jaunimą į kūrybinį- redkoleginį procesą?

5.  Kokiame darbe surasi 2-3 mėn. vasaros atostogų, apmokami priedai, būreliai, fakultatyvai, renginiai neprivalomi, savivaldos rinkimai nėra imperatyvu?

6.  Kas trukdo atsiskirti nuo biurokratinių institucijų kaip UPC,  kuri tiražuoja popierizmą kalnais?

7.  Ar pedagogų reikia ieškoti vasarą, net gegužę, ar dejuoti dabar, kuomet jau įsibėgėjo procesas ir kiek laiko užtrunka planų rašymas?

    Pats individas leidžiasi tampomas už virvučių.

Ruslanas  Baranauskas – mokslo atstovas