Balandžio pradžioje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ZEIT) atmetė Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio skundą dėl straipsnyje ,,Seimas ruošiasi auklėti baudomis merą ir kitus valdininkus“ išsakytos kritikos mero, kaip valdininko, atžvilgiu. Straipsnyje buvo kritiškai vertinamas savivaldybės mero bendravimas su žiniasklaida ir konkrenkrečiai pačiu „Radviliškio krašto“ kolektyvu. Meras siekė išsiaiškinti, ar straipsnyje pavartota frazė „Raštu pavyzdingas atsakymų teikėjas, žodžiu – įžeidinėti nevengiantis šmeižikas“ ZEIT vertinimu atitinka žurnalistikos normas. Po atlikto tyrimo ZEIT konstatavo – Kazimiero Račkauskio skundas dėl publikacijoje ,,Seimas ruošiasi auklėti baudomis merą ir kitus valdininkus“ esančių subjektyvių vertinimų paskelbtas nepagrįstu, o straipsnyje skelbtas vertinimas – tai pagrįsta ir teisėta nuomonė viešojo intereso tema.
Svarbu pabrėžti, kad ZEIT sprendime akcentuota žiniasklaidos teisė kritikuoti viešąjį asmenį, ypač kai kritika siejama su jo einamomis pareigomis. Tai ypač aktualu demokratinėje visuomenėje, kur žiniasklaida turi ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti visuomenę apie politinių veikėjų elgesį, net jei tai kelia jiems nepatogumų.
Sprendime pažymima, kad „Radviliškio kraštas“ turėjo faktinį pagrindą kritikai: dokumentuota mero nepagarba žurnalistams, įžeidžiantys pareiškimai apie laikraščio redaktorę, pašaipos tarybos nariams per posėdžius. Visi šie faktai rodo, jog viešai išsakytas teiginys buvo ne piktybiškas puolimas, bet bandymas atkreipti dėmesį į galimai netinkamą valdžios atstovo elgesį. ZEIT teigimu, mero skundžiamo straipsnyje esančio sakinio tikslas buvo ne pažeminti mero garbę ir orumą, o atkreipti visuomenės dėmesį į jo, kaip viešojo asmens, galimai netinkamą bendravimą.
Gavusi ZEIT sprendimą „Radviliškio krašto“ redakcija pasiteiravo mero K. Račkauskio, kas rengė skundo tekstą? Galbūt už nepagrįstą skundą žadate atsiprašyti laikraščio leidėjo G. Lipnevičiaus? Ir ar meras žada skųsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą? Atsakyme meras pažymėjo, kad skundą rengė neva kaip privatus asmuo ir savivaldybės resursai jo rengimui nebuvo panaudoti. Aišku, tuo labai sunku patikėti. Ar ruošiasi skųsti ZEIT sprendimą ir ar už nepagrįstą skundą žada atsiprašyti, meras neatsakė.
Priminsime, kad meras K. Račkauskis ir jo patarėjas L. Garbenis yra surašę dešimtis skundų ZEIT, klausimas tik vienas, ar radviliškiečiai būtų rinkę tokius asmenis, kurie didelę laiko dalį skiria skundų rašymui, o ne darbams rajono labui?
Žiniasklaidos kritika – nepatogi politikams, tačiau būtina ginant viešąjį interesą
Aiškindama savaitraščio ir mero ginčą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba sprendimo dokumente pažymi, kad viešo asmens kritikos ribos dėl jo turimo statuso ir pagrįsto visuomenės domėjimosi juo yra gerokai platesnės nei privačių asmenų. Taigi meras, kaip savivaldybės vadovas, privalo būti atskaitingas visuomenei, todėl viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi ne tik teisę, bet ir pareigą viešai reikšti abejones, vertinti bei kritikuoti su meru ar kitais politikais susijusius klausimus. Priešingu atveju, perdėtai jautrus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, kas yra draudžiama ir nesuderinama su nuomonių įvairovės principais, žodžio ir saviraiškos laisve.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atmetė Radviliškio mero Kazimiero Račkausko skundą dėl savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbto kritinio straipsnio, pripažindama, kad žiniasklaida turėjo teisę išsakyti savo nuomonę apie viešojo asmens – mero – elgesį su žurnalistais. Inspektoriaus sprendime pabrėžta, jog kritika buvo pagrįsta, neperžengė saviraiškos laisvės ribų ir atitiko viešojo intereso principus. Šis atvejis sustiprina demokratinės visuomenės nuostatą, kad žiniasklaida turi teisę viešai vertinti ir kritikuoti politikų veiksmus, net jei tai sukelia nepatogumų valdžios atstovams.
G. Lipnevičius, paklaustas apie į sistemingą ir nesibaigiantį mero K. Račkauskio ir jo politinių kolegų skundų rašymą prieš G. Lipnevičiaus įmones, kurį pats G. Lipnevičius ne kartą yra įvardinęs kaip „sistemingą puolimą“, atsakė: „Kiekvienas žmogus elgiasi pagal savo sąžinę“.
Emilija Laukagalytė
