Žmogus iš Pakiršinio kaimo

Vaclovui Rimantui  Stulginskui neseniai suėjo 80 metų. Ta proga į Betygalos muziejų sugužėjo nemažas būrys žmonių, atėjo dalis giminių pagerbti įžymų Betygalos  krašto žmogų. Irena Simanavičienė  su Stase Grinevičiene  ir vainiką iš ąžuolo lapų jubiliatui nupynė, ant kaklo užkabino.

Vaclovas Rimantas  yra aktyvus visuomenininkas,  rašo  eilėraščius, dalyvauja parodose su savo dirbiniais iš medžio, metalo, plastmasės… Jo padarytus dirbinius   galėjo matyti parodoje, kuri veikė Betygalos muziejuje.  Dūdorius, nes ilgą laiką vadovavo  dūdų orkestrui.  Yra išleidęs keletą  eilėraščių knygų. Ant knygos viršelio užrašyta – Vaclovas Stulginskas.  Paklausus, kodėl taip užrašyta,  kur dingo žodis Rimantas, jubiliatas nusišypso ir atsako: ,,Mane visi vadina Vaciuku.  Kam tas Rimantas?  Vienas vardas skamba paprasčiau, lengviau tariamas.“

Vaclovas Rimantas Stulginskas gimė 1942 m. rugpjūčio 27 d. Raseinių r. Puknaičių k. Tas kaimas netoli   Pikčiūnų. Mokėsi Saugailių septynmetėje mokykloje. Toliau karinė  tarnyba. Kijevas. 3 metai. Jubiliatas apie tai sakė: ,,Pagalvok,  žmogau. Aš tris metus grojau ten su triūba. Grojau kariniame orkestre. Tai buvo mano muzikos konservatorija. Aš daug ko išmokau. Buvau labai imlus, užsispyręs. Ten išmokau groti ir su kitais muzikos instrumentais. Galvoju, parvažiavęs namo  grosiu, sukursiu  dūdų orkestrą. “

Jaunas  vaikinukas grįžo iš kariuomenės, įsidarbino tuometinėje Radviliškio melioracijos valdyboje Pakiršinio kaime. Dirbo vairuotoju. Stigo žinių, tad mokėsi Panevėžio  hidromelioracijos  technikume, įgavo techniko – mechaniko specialybę. Kurį laiką dirbo ir apsaugos inžinieriumi.  Nerimstanti jauno žmogaus širdis linko prie muzikos, tad  subūrė jaunus žmones krūvon, susirado ir instrumentus  pučiamųjų orkestrui. Laisvalaikiu jis ėmė vadovauti  Pakiršinio  kultūros namų pučiamųjų orkestrui. Šį darbą dirbo iki pat pensijos. Keitė profesijas. Muzikos paveiktas perėjo dirbti kultūros namų  etatiniu darbuotoju. Vėl trūksta žinių, tad įstojo į Vilniaus  kultūros darbuotojų tobulinimosi institutą, kurį sėkmingai baigė. Baigė pučiamųjų orkestro  vadovo kursus. Baigęs mokslus, pakeliamas pareigose, ima vadovauti Pakiršinio kultūros namams. Tapęs direktoriumi, ir toliau vadovauja pučiamųjų orkestrui.  Žmogus nerimsta, ieško daugiau muzikos instrumentų. Kai juos gavo, prasideda vėl rimtas darbas – darbas su  jaunimu.  Pagaliau   direktorius ima vadovauti ir  antram  kolektyvui, vaikų  pučiamajam dūdų orkestrui. Grojo visur: šventėse,  minėjimuose, laidojant žmogų. Dalyvavo šventiniuose renginiuose  Maironio gimtinėje,  tėviškėje 2002 – 2004 m., Folklorinių ansamblių šventėje Baisogalos  dvaro parke 2007 m., Lietuvos karinių pajėgų  minėjime Radviliškyje 2000 m., melioratorių, Radviliškio rajono, Baisogalos, Šaukoto, Šiaulėnų  šventėse…

Vaclovas Rimantas  pasižymėjo  kūrybiniu aktyvumu, tad  už pasiekimus saviveikloje turi eilę apdovanojimų. Šio žmogaus  namuose rasime  iš  Radviliškio  rajono  vadovų gautus diplomus, pagyrimo raštus, padėkas,  kelis vyriausybinius apdovanojimus… Apie jubiliatą buvo rašoma spaudoje, o ir jis kartais parašo  kokį straipsnį į spaudą.

Išėjęs į pensiją, šis darbštuolis nenurimo.  Susidomėjo poezija, menine kūryba, turi namuose įkūręs nedidelį muziejų. Ant sienų kybo ne vien jo numylėtos dūdos… Jubiliatas  susirūpinęs. Sako: ,,Aš jau prinokęs obuoliukas. Kas bus su mano muziejuku, kai  tas obuoliukas nukris? Eksponatai užima  nemažai vietos.

Šis V. R. Stulginskas yra išleidęs kelias knygas. Eilėraščių knygoje ,,Eilės, dainos, muzika, giesmės“ 2004 m. autorius rašo: ,,Knygelėje  užrašiau vaikystėje išgyventus ir dar lig šiol nepamirštus įvykius. Mintis išreiškiau paprastų eilėraščių forma… Norėjosi kažką  palikti   savo artimiesiems, anūkams… Sukūriau keletą giesmių, užrašiau jų natas, sukūriau vokiškos pakraipos  dainų bei muzikos. Vokiečių muzika man prie širdies. Švelni, techniška, paprasta, graži. Dominuoja pučiamieji instrumentai su kuriais surištas mano gyvenimas. Dainų ir muzikos natos ,užrašytos klarneto pagalba, tad grojant akordeonu  natas reikia transponuoti žemiau.“

Knygelėje Vaclovas Stulginskas ,,Eilės ir aplikatūros“ 2011 m. autorius rašo: ,,Pagal galimybes surinkau ir patalpinau šioje knygelėje  įvairių muzikos instrumentų aplikatūras, nes savo kailiu patyriau, kad šios informacijos trūksta. Jos nerasi nei kaimo bibliotekoje, nei miesto knygyne. Panoręs mokytis groti muzikos instrumentu, žmogus  susiduria su šia problema, tad šia knygele galės naudotis muzikos mokytojai, kultūros namų darbuotojai bei eiliniai  saviveiklininkai. Mažai kas groja  akordeonu, klarnetu, trombonu… Gal ši knygelė sudomins  mokytis norimu muzikos instrumentu?“

Knygoje ,,Melioracija ir kiti puslapiai“ 2012 m. autorius  aprašo melioratorių darbus, yra surinkęs daug istorinės medžiagos apie melioraciją Lietuvoje, Radviliškio rajone.   Istorinės nuotraukos, buvusių melioratorių ,,zimagorų“ pasisakymai  džiugina skaitytoją, praplečia jo žinias apie  sunkų  griovių kasėjų,  upelių  tiesintojų, valytojų,  tiltų statytojų  darbą.

Skaitydami  gerbiamo jubiliato  2020 m. išleistą knygelę ,,Apie dūdas žalvarines“ mes sužinome, kad su jomis  šis žmogus draugavo 1965 – 2009m. Nesiskiria su jomis ir dabar, nes Betygalos muziejuje aidėjo muzikos garsai.  Jis grojo vaikystėje, jaunystėje  žinomuose Betygalos krašte  kaimo kapelose: Juozo Grabausko, Bakšio, brolių Digrių… Grojo  su įvairias muzikos instrumentais. Knygelėje rasime ir istorinės medžiagos apie  14 dūdų orkestrų, kurie veikė Radviliškio rajone, aprašoma ir Pakiršinio kaimo  dūdų orkestro istorija. Daug nuotraukų, prisiminimų.  Apie vyro darbą saviveikloje rašo ir jo gyvenimo palydovė, žmona Rima:

,,Dirbome abu pedagoginius darbus. Aš mokiau  mažuosius pažinti raides, skaičiuoti, rašyti, deklamuoti, piešti, kas būdavo numatyta programose. Vaclovas tuo tarpu mokė muzikinio rašto ir vaikus, ir suaugusius, groti pučiamaisiais instrumentais orkestre.  Jis sakydavo: ,,Žmona, dūda ir mašina – tai mano gyvenimas“. Todėl jam to gyvenimo ir nebandžiau sutrukdyti. Muzikai, koncertams, repeticijoms, laidotuvėms  Vaclovas atiduodavo daug laiko. Palaikydavau jį dvasiškai, nepriekaištaudavau už tas  nebūtas  valandas  šeimoje.“

Palinkėkime poniai Rimai  sveikatos, gyvenimo žydėjimo.  Palinkėkime ir Vaclovui Rimantui ilgo kūrybingo gyvenimo ir į rudenį eiti su šypsena.  O dabar teaplanko jus malonūs prisiminimai:

Man lig šiolei brangūs

Tie prisiminimai,

Kai kvepėjo šieno

Pakrauti vežimai.

Kaimo vakaruškos,

Žibalinės lempos,

Natūralios pievos,

Kvapas žiedų ievos…

Kai medinė gryčia

Nuo šalčio poškėjo,

Varnų pulkas sekė,

Kai tėtis akėjo.

Paslaptingai ošė

Kvepiantys pušynai,

Baravykus slėpė

Augantys eglynai.

Laukai ir miškai,

Po kuriuos klajojau…

Čia vaikystė mano,

Čia juk aš bėgiojau… (ištrauka iš eilėraščio Vaclovas Stulginskas ,,Iš gimtinės krašto.“

Betygala Raseinių r.,2022-08-28.   

Marijona Birutė Navakauskienė

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Aplikasi Bambu4d
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Bambu4d
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Prediksi Togel Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Lexitoto
Lexitoto
Aplikasi Lexitoto
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Lexitoto
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Situ Togel Online
Situs Togel Amanah
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Prediksi Togel Lexitoto