Socialiniai tinklai

Aktualijos

Žemės ūkio ministerija kviečia socialinius partnerius elgtis atsakingiau ir neužsiimti interpretacijomis bei žemdirbių kiršinimu

Avatar

Paskelbta

data

Žemės ūkio ministerija aktyviai dirba, kad padėtų Lietuvos pieno sektoriui ir visi pieno gamintojai patirtų kuo mažiau sunkumų bei nuostolių šiais įtemptais metais. Parengti net du paramos projektai. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai skleidžia  žemdirbių bendruomenę kiršinančią realybės neatitinkančią informaciją, pagardintą epitetais „šokiruojantis projektas“, „padaryta klaida“, „ignoruojami maži ūkiai“, „nesitariama su socialiniais partneriais“. 

Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant paramos schemas visada tariamasi su socialiniais partneriais, jiems pristatoma visa juos dominanti informacija, o ŽŪM gauti pieno gamintojų organizacijų raštai yra įdėmiai išanalizuojami ir jį juos atsižvelgiama.

O iš tiesų reali situacija paprasta – paramos schemų yra ne viena dėl to, kad egzistuoja skirtingi ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą skirtingomis sąlygomis mažiems, vidutiniams ir dideliems ūkiams.

Balandžio mėnesį ŽŪM pradėjo konsultacijas su Europos Komisija ir gegužę pateikė oficialiai derinti dvi paramos schemas pieno sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Pirmoji schema – pieno gamintojų rėmimas mokant valstybės pagalbą už pienines karves, o antroji – valstybės pagalbos suteikimas pieno perdirbimo įmonėms su sąlyga, kad jos pieno gamintojams už superkamą pieną mokės 2017-2019 m. mokėtas vidutines kainas.

Pirmajai pagalbos schemai Europos Komisija pritarė birželio 5 d., paraiškos buvo operatyviai surinktos ir jau liepos mėnesio antroje pusėje daugiau kaip 27 tūkst. pieno gamintojų planuojama išmokėti daugiau kaip 18 mln. Eur. Šia parama, kuria kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys, siekiama išsaugoti visą Lietuvos pieno gamybos potencialą.

Tuo tarpu antrąją, sudėtingesnę, paramos schemą Europos Komisija vis dar nagrinėja.

Žemės ūkio ministerija, suprasdama karantino pasekmes pieno sektoriui ir norėdama pasiruošti atvejui, jeigu Europos Komisija nepatvirtintų antrosios pagalbos schemos, parengė dar dvi papildomas naujas pagalbos priemones pieno gamintojams už birželio–rugpjūčio mėnesius. Viena jų skirta pieno gamintojams, laikantiems 150 ir daugiau pieninių karvių (už faktiškai ūkyje patirtus nuostolius pardavus pieną), o antroji – pagalba ūkiams, laikantiems iki 149 pieninių karvių.

Tai padaryta dėl to, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms (ūkiams) skiriasi. Atsižvelgiant į tai ir ministro įsakymų projektai buvo parengti ir paskelbti ne vienu metu. Pirmajai pagalbos schemai pastabas ir pasiūlymus buvo galima pateikti iki liepos 1 d., o antrasis įsakymo projektas paskelbtas liepos 10 d. ir pastabas jam galima teikti iki liepos 17 d. (imtinai).

Su abiem įsakymo projektais galima susipažinti čia:

 Pirmasis (virš 150 karvių)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/15b23380b55111ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=22&searchModelUUID=95d2707f-1879-4a54-8749-a6e2cd1769eb

 Antrasis (iki 149 karvių)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5eb903f0c2a411eaae0db016672cba9c

 Ministerija kviečia Žemės ūkio rūmus kilus klausimams kreiptis ir aiškintis, o ne viešoje erdvėje spekuliuoti klaidinga informacija.  

Žemės ūkio misterijos informacija

Asociatyvi nuotr.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Netenkina daugiabučio namo administratorių veikla? Kreipkitės į savivaldybę

Avatar

Paskelbta

data

Pastebėta, kad daugėja daugiabučių namų gyventojų nusiskundimų dėl vienos Radviliškio rajone daugiabučių administravimą vykdančios bendrovės veiklos.

Gyventojams būsto administratorius – sunkiai pasiekiamas

Dažniausiai gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl šio būsto administratoriaus pasirinktos bendravimo su gyventojais formos. Tiek naudojantis specialia mobiliąja programėle, tiek bendruoju telefono numeriu administratorius interesantams nepasiekiamas (į gyventojų skambučius neatsiliepiama), klausimų užduoti nepavyksta, todėl ir gyventojų problemos lieka nespręstos, o abejonės dėl galimai netinkamos administratoriaus veiklos tik gilėja.

Dėl netinkamos administratoriaus veiklos kreipkitės į savivaldybę

Radviliškio rajono savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti tinkamą daugiabučių namų administravimo paslaugos teikimą, kviečia gyventojus pasidalyti su Savivaldybės administracijos specialistais, su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduriama, kokie klausimai (į kuriuos atsakymo negauta) administratoriui buvo užduoti ir pan.

Skambinkite tel. (8 422) 69 056 arba rašykite el. p. viesoji.tvarka@radviliskis.lt

Gyventojų pranešimai priimami el. paštu viesoji.tvarka@radviliskis.lt arba juos galima atnešti į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją (pranešimą adresuoti Statybos ir viešosios tvarkos skyriui). Pasikonsultuoti dėl pranešimo galima su Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju Viktoru Šmitu, tel. (8 422) 69 056 (šiuo numeriu rūpimus klausimus galima išsakyti nuo 2021-01-25 iki 2021-02-08 darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Visi pokalbiai bus įrašomi).

Kviečiame bendradarbiauti ir drauge siekti, kad daugiabučių manų administravimo paslaugos būtų teikiamos tinkamai.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

data

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Palyginus 2020 m. 3 ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Nedarbo išmokų skaičius – stabilus

„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.

Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik 5 mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.

Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.

Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.

Išmokos – iki devynių mėnesių

Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.

Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.

Nedarbo išmokos mokamos iki devynių mėnesių. Kas tris mėnesius išmokos dydis sumažėja – taip bedarbiai skatinami ieškoti galimybių sugrįžti į darbo rinką.

Saulius Jarmalis

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

komunikacija@sodra.lt  

8 630 00930

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi