Nors Žeimelyje dabar nėra nė 1000 gyventojų, savo aura Žeimelis neabejotinai miestas, kurio istorijos turtingumo, savitumo turėtų pavydėti daug didesni šalies miestai.
Žeimeliečiai tai įrodė gavę nominaciją „Žeimelis – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025 m.“ 525 m. jubiliejų Žeimelis atšventė kūrybingai, atkreipdamas šalies dėmesį į save.
Viduramžių pabaigoje prie Beržtalio upės ir prie kelių svarbių kelių sankryžos įsikūręs Žeimelis, XVIII–XIX a. buvo tapęs stambiu prekybos ir tranzito centru su tarpusavyje sugyvenusiomis lietuvių, latvių ir žydų bendruomenėmis, taip pat rusų, vokiečių ir kitų tautybių žmonėmis.
Su Žeimeliu vienaip ar kitaip susijusios žymios asmenybės, padariusios didelę įtaką savo tautų raidai.
Sąjūdžio dirigentu vadinamas iškilus lietuvių kompozitorius, pedagogas ir Sąjūdžio politikas Julius Juzeliūnas mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje, giedojo katalikų bažnyčios chore.
Žiemgalos istorija neįsivaizduojama be kraštotyrininko Juozo Šliavo, buvusio Žeimelio vidurinės mokyklos mokytojo
Žeimelio latvių pradinėse mokyklose dirbo savamokslis skulptorius Antanas Nesavas, paminklų kunigaikštienei Birutei Lauksodyje ir Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Bardiškiuose (Pakruojo r.) autorius
Žydai gali didžiuotis rabinu Abraomu Kuku, garsėjusiu išmintimi. Jis, XIX a. pradžioje išvykęs į Palestiną, tapo iš pradžių Jeruzalės, o vėliau visų Palestinos žydų (Izraelis tuomet dar neegzistavo) vyriausiuoju rabinu.
Latviai gerbia Gotfridą Stenderį, iš Livonijos riterių kilusį pastorių ir mokslininką, parašiusį pirmąją latvių kalbos gramatiką ir parengusį latvių kalbos abėcėlę su savo paties piešiniais. Jis 6 m. tarnavo Žeimelyje. Beje, nors Žeimelyje gyveno neilgai ir lietuviai jame nedominavo, domėjosi ir lietuvių kultūra, užrašė senuosius lietuviškus mėnesių pavadinimus.
Ir latvių, ir lietuvių yra prisimenamas ir gerbiamas evangelikų liuteronų pastorius Erikas Lejeris, ėjęs atsakingas vadovaujančias pareigas liuteronų bendruomenėje, visą savo gyvenimą atidavęs tikėjimui ir kultūrai ginti nuo stalinistų. Todėl jo gyvenimo kelias baigėsi Sibire.
Vienas talentingiausių tragiško likimo Naujųjų laikų Europos mokslininkų Theodoras von Grotthusas iš savo dvaro Gedučiuose, keliaudamas į Mintaują (dabar Jelgava) ir Rygą, kitais reikalais būdavo ir Žeimelyje.
Evangelikų liuteronų bažnyčioje pakrikštytas Pamūšio dvare gimęs Barklajus de Tolis, antras pagal rangą ir reikšmę Rusijos karvedys karų su Napoleonu metais.
Miesto istoriją, jo savitumą, bendruomenių pasiekimus praėjusiais metais gražiai pristatė Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“ su savo iniciatyvia ir veiklia darbuotoja Daiva Skrupskelyte, kuri šiemet tapo P. Bugailiškio premijos, teikiamos Šiaulių „Aušros“ muziejaus, laureate.
Jonas Sireika
