Socialiniai tinklai

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Radviliškyje namuose rastas moters lavonas

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 27 d. 14.55 val. Radviliškyje, Maironio g., namuose  rastas
moters, gim. 1971 m., lavonas be išorinių sužalojimų.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Po to, kai rašėme Administracijos direktorės brangaus buto pirkimo „viražus“ paviešino ir LRT

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau ne kartą rašė apie sveiku protu nesuvokiamą administracijos direktorės J. Margaitienės norą viską rajono savivaldybėje pirkti labai brangiai: mašiną, baseino kėdes, statybos darbus. Ne išimtis ir buto pirkimas, kuris bus skirtas bendruomeniniams vaikų globos namams.

Po paviešinimo savaitraštyje „Radviliškio kraštas“, pirkiniu susidomėjo ir nacionalinė spauda

Buto pirkimu Stiklo gatvėje už daugiau nei 48 tūkst. eurų susidomėjo ir nacionalinė spauda – LRT.

Pasipiktinę šio namo gyventojai kelia klausimą dėl per didelės buto kainos ir fakto, kad butas nupirktas iš savivaldybės darbuotojos ir dėl to, jog jie nebuvo informuoti apie jų laiptinėje esančiame bute  kuriamą naują įstaigą.

Administracijos direktorė „už valdiškus“ pirko butą iš savo darbuotojos

Administracijos direktorė J. Margaitienė šioje situacijoje jokio interesų konflikto nemato – gyventojai ir patys galėjo siūlyti savo butus aukcionui (jeigu būtų apie jį žinoję). O kad butas pirktas iš savivaldybės darbuotojos L. Baškevičienės, dirbančios Finansų skyriuje, nieko tokio – ši darbuotoja pirkimo komisijoje nedalyvavo, tad interesų konfliktų nėra.

Na, administracijos direktorė visada stengiasi „sukti uodegą“ pateisindama brangius pirkimus, tik, deja, tai ne visada pavyksta.

Vicemeras dėl buto pirkimo „iš savų“ problemų nemato

Vicemeras M. Pauliukas teigia, jog paskelbiant konkursą nebuvo jokių galimybių tiksliai sužinoti, koks butas bus nupirktas, todėl namo gyventojai ir nebuvo informuoti apie planus pirkti  butą ir jame  įsteigti bendruomeninius vaikų globos namus. Jis tikisi, jog gyventojai bus tolerantiški ir globėjiški naujiems gyventojams.

Taip ir norisi vicemerui paaiškinti –  juk ne apie globėjiškumą ir toleranciją kalba, o apie mokesčių mokėtojų  pinigus, nes savivaldybėje – daugiau nei milijono eurų skylė, o jam vadovaujant  pinigai beatodairiškai švaistomi iš biudžeto  perkant butą už namo kainą.

Jonas Petrikas






Skaityti daugiau

Skaitomiausi