Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vicemeras kartu su konservatoriais ir vėl išsigando viešumo

Paskelbta

data

Tarybos posėdyje 2021 m. lapkričio 25 d. buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo. Balsuota netgi už tris sprendimų projektus: pirmasis – Peticijų komisijos parengtas siūlymas komitetų posėdžius transliuoti, antrasis – Tarybos narės siūlymas šiuos posėdžius dar ir įrašyti, o pagal trečiąjį variantą niekas Tarybos reglamente nebūtų keičiama, tai yra, eiliniam mirtingajam ir toliau nebūtų žinoma, ką diskutuoja Tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kokie motyvai, priimant vieną ar kitą radviliškiečiams svarbų sprendimą. Spėkite, ką pasirinko Tarybos dauguma. Ogi posėdžiauti kaip ir iki šiol – ramiai ir netrukdomi žiūrovų, kad rajono valdančiųjų, konservatorių ir „valstiečių“, darbeliai būtų mažiau žinomi.

Viešinti komitetų posėdžius pirmas pasiūlė Tarybos narys G. Lipnevičius

Dėl naujai pateikto analogiško siūlymo, kurį pats buvo pateikęs prieš kelis mėnesius, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasisakė: „Negalėjau patikėti savo akimis dėl šios idėjos, nes rugpjūčio mėnesį tokį pat siūlymą tiek raštu, tiek žodžiu buvau pateikęs darbo grupei dėl reglamento pakeitimo. Partijų atstovai pasiūlymo dėl viešumo nepalaikė. Dabar panašu, kad kažkas kopijuoja mano siūlymą. Kad pasiūlymas yra reikalingas, net kalbos nėra. Visi komitetų posėdžiai turėtų būti viešinami.“

Pradinė idėja plojimų nesulaukė

Primename, kad šių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame darbo grupės dėl reglamento pakeitimo posėdyje Tarybos narys G. Lipnevičius išsakė pasiūlymą viešinti komitetų posėdžius ir partijų atstovų pritarimo nesulaukė. Dėl pasiūlymo viešinti komitetų posėdžius, pateikiant jų įrašus internete, susilaikė reglamento darbo grupės nariai Jonas Pravilonis, Arnoldas Matuzevičius, Skaidra Dišlė, o „valstietis“ J. Povilaitis išvis atsisakė balsuoti. Ir netgi meras Vytautas Simelis šiame posėdyje nepasisakė už viešumą, nors rugpjūčio 12 d. savo spaudos konferencijoje kalbėjo priešingai: „Aš nematau nieko blogo, kad būtų tiesiogiai transliuojami komitetų posėdžiai“. Nors diskusijose pasisakinėjo aštrokai, vienintelė „darbietė“ Zita Žvikienė balsavo už  G. Lipnevičiaus pasiūlymą, o vėliau idėją pateikė Tarybai kaip savo.

Įžvelgta ir pliusų, ir minusų

Prieš Tarybos posėdį dėl naujai pateikto siūlymo viešinti komitetų posėdžius Investicijų ir kaimo reikalų komitete kilo diskusijos. Svarstyta, kas būtų atsakingas už galimą asmeninių duomenų paviešinimą. Taip pat kilo klausimas, kas darytų įrašų, pateikiamų viešoje erdvėje, nuasmeninimą, kad nebūtų pateikti visuomenės aptarimui duomenys, kurie galėtų kam nors pakenkti. Nuomonių buvo įvairių.

Meras parengtais projektais stebėjosi

Kai trys sprendimų projektai pasiekė Tarybos posėdį, meras V. Simelis kraipė pečiais ir piktinosi savivaldybės juristais, kam šie parengė ir pateikė Tarybai du sprendimo projektus. Panašu, kad savivaldybės vadovas pasiklydo sprendimų projektų skirtumuose ir pats nebežinojo, už ką ir prieš ką reikia balsuoti: „Mano nuomonė nuo pat pradžių nesikeitė, kad posėdžiai būtų transliuojami, po to išsigandau situacijos…“ Ko išsigando V. Simelis, jis taip ir nepaaiškino, tik ir vėl, kaip ir komiteto posėdyje, pasvarstė, kad viešumas galėtų sutrumpinti Tarybos posėdžius. Galbūt norisi greičiau darbo dieną „prastumti“ ir, uždarius duris, pabėgti namo?

Konservatoriai ir vicemeras – prieš viešumą

Net vienuolika Tarybos narių balsavo už tai, kad radviliškiečiai negalėtų žinoti argumentų, dėl ko vienu ar kitu klausimu buvo priimti sprendimai: vicemeras Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Tomas Januševičius, Eugenijus Pranevičius, Irena Palionienė, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Gabrielius Verdingas. Įdomiausia tai, kad Peticijų komisija, sudaryta iš Tarybos narių konservatorių Skaidros Dišlės ir Andriaus Grabausko bei socialdemokrato Jono Pravilonio, nepritarė savo pačių rengtam pasiūlymui. Už peticijų komisijai pateiktą siūlymą ir dėl jo parengtą projektą nebalsavo nė vienas Tarybos narys, tačiau Z. Žvikienės parengtas siūlymas sulaukė netgi devynių pritariančiųjų balsų. Šiam sprendimo projektui pritarė savivaldybės meras Vytautas Simelis, nepartiniai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, socialdemokratai Eglė Ivanauskytė, Vida Janulaitienė, Jonas Pravilonis, Kazimieras Račkauskis ir Saulius Luščikas. Po balsavimo Tarybos narys G. Lipnevičius pasisakė: „Matau, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ bijo viešumo. Pasiūlymą dėl komitetų posėdžių viešinimo teikiau reglamento darbo grupėje. Tuo metu tik mes su Zita Žvikiene pasisakėme už komitetų posėdžių viešinimą. Šiandien jau turime nebijančius viešumo devynis Tarybos narius.“ Tokios pat nuomonės buvo ir Tarybos narė „darbietė“ Z. Žvikienė: „Tenka tik apgailestauti, kad viešumo esantys Tarybos daugumoje vengia.“

Ieva Kučaitė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi