Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vėjo jėgainių statymui pritarusi Taryba pakliuvo į pinkles?

Paskelbta

data

2021 m. spalio 14 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje buvo svarstomas klausimas dėl specialiojo plano rengimo pagal UAB „Druvalda“ prašymą. Nors dėl šios bendrovės veiksmų, bandant planuoti teritorijas vėjo jėgainių statybai, jau kurį laiką vyksta ginčai net teismuose ir paskutinis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, Taryba nubalsavo už tai, kad šiai bendrovei būtų leista planuoti teritorijas darbams Radviliškio rajone. Tarybos nariai prieš posėdį buvo raštu įspėti, kad, priimdami sprendimą dėl UAB „Druvalda“ prašymo, pažeis kitos bendrovės – UAB „Archstudija“ – bei tuo pačiu Radviliškio rajono savivaldybės interesus. Jie žinojo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, susijęs su UAB „Druvalda“, yra neįsiteisėjęs, tačiau vis tiek nusprendė šį klausimą svarstyti Tarybos posėdyje.

Prašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės

Tarybos narys nepartinis Gediminas Lipnevičius prašė UAB „Druvalda“ 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl leidimo projektuoti vėjo jėgaines išbraukti iš darbotvarkės, atidėti kitam posėdžiui, kadangi vyksta ginčas teisme, o teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tarybos narys replikavo: „Nuo kada Taryba aukščiau už teismą? Matau, kad klausimas buldozeriu stumiamas tolyn.“ Kad teismo nutartis neįsiteisėjusi, patvirtino savivaldybės Juridinio skyriaus atstovas Arnoldas Matuzevičius. Jo nuomone, bylos teisme baigtis neturės įtakos Tarybos sprendimui, kadangi UAB „Druvalda“ prašymas įvertintas kaip naujas ir su nagrinėjama byla nesusijęs. G. Lipnevičiui paantrino bei atidėti klausimo svarstymą siūlė ir Tarybos narė „darbietė“ Zita Žvikienė, nurodydama, kad yra nesutinkančių su vėjo jėgainių statyba gyventojų. Taip pat kolegoms pritarė bei siūlė neskubėti socialdemokratas Kazimieras Račkauskis, kviesdamas pirmiausia kalbėtis su gyventojais. Dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės įvyko balsavimas.  Kad klausimas dėl vėjo jėgainių planavimo būtų svarstomas, balsavo 12 Tarybos narių, o tam prieštaravo 7.

Atstovavo pagal įgaliojimą

Tarybos posėdyje dėl UAB „Druvalda“ prašymo pasisakė Dariumi Velička prisistatęs asmuo. Savivaldybė informavo, kad bendrovę posėdyje atstovavo ne įmonės vadovas, tačiau įgaliojimą turintis asmuo. Pagal viešus duomenis, bendrovės direktorius yra Mindaugas Sudeikis ir jis yra vienintelis įmonės darbuotojas. Posėdyje įmonės atstovas pripažino, kad jis UAB „Druvalda“ nedirba. D. Velička bandė atsakinėti į Tarybos narių klausimus bei skundėsi konkurentų veiksmais: „Nesitikėjome, kad susidursime su konkuruojančiomis įmonėmis ir bandymu stabdyti procesą. Negalime investuoti, kol neturime pritarimo tokio projekto vystymui.“ Pasak jo, buvo daromi pristatymai, kuriuose bendruomenė buvo supažindinta su planais dėl vėjo jėgainių statybos. Esą yra sutarta su netoliese planuojamų statybų esančių žemės sklypų savininkais.

Naudos turės viena stambaus žemvaldžio šeima

Tiesa, įmonės pateikti duomenys rodo, kad buvo sutarta tik su viena stambaus žemvaldžio šeima (pastebėta, kad ji susijusi su rajoną valdančia konservatorių partija) Sidabravo seniūnijoje. Tą posėdyje pripažino ir bendrovę atstovavęs D. Velička. Kaip įmonė žada tartis su bendruomene dėl kompensacijų, jis atsakyti negalėjo, įvardydamas, kad tai „derybų klausimas“.

Neaiškios sąsajos

Klausimų UAB „Druvalda“ atstovui turėjo ne vienas Tarybos narys. Paaiškėjo daug įdomių detalių. Pavyzdžiui, tai, kad UAB „Druvalda“ ne tik, kad turi tik vieną darbuotoją, tačiau praeitais metais yra patyrusi nuostolį, neturi pajamų. S. Veličkos buvo paklausta, kaip tokia įmonė susitvarkys su vėjo jėgainių statybų iššūkiais. Taip pat pasidomėta, ar yra su bendrove susijusių Radviliškio rajono gyventojų. Įmonės atstovas paaiškino, kad į panašius projektus investuoja bankai bei investiciniai fondai, todėl statyboms pinigų bus. Užsiminta, kad įmonė gali būti įsteigta šiam konkrečiam projektui, o pradėjus darbus, susijusius su vėjo jėgainių statyba, bus samdomi darbuotojai. Pasirodo, kaip ateityje atrodys įmonės akcininkų struktūra, dar niekas nežino. Tą Tarybos posėdyje pasakė ir D. Velička. Prieš teikiant svarstyti Tarybai, buvo nuspręsta, kad sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas nereikalingas.

Merui neįsiteisėjęs teismo sprendimas – nė motais

UAB „Druvalda“ atstovas Tarybą skubino priimti sprendimą, sakydamas, kad rajonas galėtų gauti naudą iš šio projekto. Esą vėjo elektrinių gaminama energija turi konkurencingiausią kainą. Klausimų įmonės atstovui laviną stabdyti bandė meras Vytautas Simelis, liepdamas „nebesismulkinti“ iki aptarimų, kuria kryptimi tekės elektra laiduose. Jis pastebėjo, kad kituose rajonuose stovi daug vėjo jėgainių, kurios yra visai šalia sodybų. Dėl reiškiamo nepasitenkinimo meras nebuvo patenkintas: „Bijau, kad investuotojai bijos ateiti į rajoną.“ Ar šios įmonės konkretūs pasiūlymai tenkina rajono gyventojus, V. Simelis nematė reikalo gilintis. Meras neįvardijo, kas, apart konservatoriams prijaučiančios žemvaldžio šeimos, turės naudos iš šio projekto. Daugelį nustebino toks mero uolus verslininkų gynimas, kai naudos iš projekto turės tik viena su konservatorių partija susijusi šeima.

Palaikė konservatoriai ir „valstiečiai“

Pasiūlius balsuoti už sprendimo projektą, už jį balsavo 12 Tarybos narių, prieš – 3, o susilaikė 2. Du Tarybos nariai nebalsavo. Nesigilindami į tai, kad teismo nutartis, galinti turėti įtakos dėl specialiojo plano rengimo rajone, yra neįsiteisėjusi, UAB „Druvaldos“ prašymui pritarė meras Vytautas Simelis, jo pavaduotojas „valstietis“ Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Andrius Grabauskas, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Irena Palionienė, Eugenijus Pranevičius, Gabrielius Verdingas, iš „valstiečių“ partijos išstojęs, tačiau koalicijoje likęs Mindaugas Pauliukas. Opozicijos atstovai Taryboje nepartiniai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius sprendimo nepalaikė. Kartu su jais nepalaikė „darbiečiai“ Zita Žvikienė, Jurgis Baublys bei socialdemokratas Kazimieras Račkauskis.

Nutartis yra apskųsta

UAB „Archstudija“ atstovaujantis advokatas Dr. Paulius Miliauskas patvirtino, kad jo atstovaujama bendrovė yra apskundusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartį. Skundas yra priimtas. Iki publikacijos parengimo teismo posėdis dar nebuvo paskirtas. Pasak advokato Dr. P. Miliausko, bylos nagrinėjimas gali užtrukti pusę metų ir daugiau. Analizuojant visą pateiktų Radviliškio rajono savivaldybei prašymų bei jų apskundimo istoriją, tenka daryti išvadą, kad šiuo metu galioja 2021 m. sausio 22 d. savivaldybės administracijos raštas Nr. S-176 (8.24), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti UAB „Druvalda“ prašymą. Tuo metu savivaldybė nurodė, kad UAB „Archstudija“ dar 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi dėl Sidabravo seniūnijos įtraukimo į jos planuojamą teritoriją ir pažymėjo, jog leisti rengti dar vieną tų pačių tikslų siekiantį planavimo dokumentą Sidabravo seniūnijos teritorijoje šiuo metu negali.

Kas sumokės už klaidas?

Pradėjus vykdyti šį Tarybos sprendimą, darbus dėl specialiojo plano rengimo atliks UAB „Druvalda“ savo lėšomis. Gali būti, kad teismas tenkins UAB „Archstudija“ skundą administracinėje byloje, dėl ko UAB „Druvalda“ prarastų teisę inicijuoti vietovės lygmens specialiojo plano rengimo procedūrą, kadangi anksčiau, 2021 m. sausio 22 d., Radviliškio rajono savivaldybės administracija buvo atsisakiusi tenkinti tokį bendrovės prašymą, nes UAB „Druvalda“ pretendavo į tą pačią teritoriją, kaip ir jos konkurentė UAB „Archstudija“, pateikusi prašymą kur kas anksčiau. Bendrovės išleistas lėšas savivaldybei gali tekti atlyginti, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręs, kad kita bendrovė pareiškė teisėtas pretenzijas. Teismų sprendimai turi aukštesnę galią nei savivaldybės administracijos ar Tarybos sprendimai.

Advokatas P. Miliauskas pažymėjo, kad Taryba priėmė savivaldybės administracijos raštui tiesiogiai prieštaraujantį sprendimą. UAB „Druvalda“, veikdama savivaldybės Tarybos sprendimo pagrindu, jau neabejotinai bus atlikusi teritorijų planavimo veiksmus, kurių administracijos raštu UAB „Druvalda“ nebuvo leista daryti, todėl bet kokie minėtos bendrovės veiksmai, atlikti, vadovaujantis Tarybos sprendimu, turėtų būti pripažinti neteisėtais, kadangi iš neteisės teisė negali atsirasti.

Įžvelgė protegavimą

Paprašytas pakomentuoti priimtą Tarybos sprendimą, UAB „Archstudija“ atstovaujantis advokatas Dr. P. Miliauskas atsakė, kad jo atstovaujama bendrovė „Susiklosčiusią situaciją vertina kaip nepagrįstą UAB „Druvalda“ protegavimą, kuriam nėra jokių paaiškinamų priežasčių.“ Advokatas nurodo, kad į klausimo dėl specialiojo plano rengimo šioje teritorijoje nagrinėjimo procesą anksčiau buvo nuspręsta įtraukti tris suinteresuotus subjektus (UAB „Archstudija“, UAB „Druvalda“ ir trečiąją į teritoriją pretenduojančią bendrovę). Deja, tiek svarstant 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „Druvalda“ prašymą, tiek jo pagrindu parengtą Tarybos sprendimo projektą, šie suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti pasisakyti.  UAB „Archstudija“ atstovas piktinosi situacija: „Toks Tarybos elgesys ir dvigubų standartų taikymas yra nesuprantamas ir nepateisinamas. Nors UAB „Archstudija“ laikosi pozicijos, kad būtent jos 2020 m. gegužės 28 d. prašymas turi pirmenybę, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „Druvalda“ prašymas bent jau turėjo būti svarstomas tokia pat tvarka, kokia buvo svarstytas šios bendrovės 2020 m. gegužės 28 d. prašymas, t. y. visų suinteresuotų subjektų prašymai turėjo būti svarstomi kartu.“

Kokį galutinį sprendimą priims teismas ir ar meras kartu su konservatoriais bei „valstiečiais“, balsavę už šį sprendimą, neliks kvailio vietoje, informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi