Pastarosiomis savaitėmis viešumoje pasirodžiusi informacija apie „Via Lietuva“ planuojamus darbus Radviliškio rajone – kelio nuo Sidabravo per Beinoravą ir Mandeikius iki Panevėžio plento asfaltavimą ir dviračių-pėsčiųjų tako atnaujinimą Radviliškyje palei V. Landsbergio-Žemkalnio gatvę – sukėlė nemažai diskusijų dėl tikrojo šių projektų inicijavimo.  „Via Lietuva“ aiškiai teigia, kad projektų eigai ar paspartinimui įtakos jokie rajono politikai neturėjo. Tuo tarpu skaitant kone reklaminius Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio pranešimus susidaro įspūdis, kad asfaltą į rajoną veš vos ne  tiesiai iš mero darbo kabineto, o visi atliekami kelių taisymo darbai – mero darbo nuopelnai. Kur yra tiesa ir ar meras nėra linkęs sau priskirti kitų institucijų darbo nuopelnų?

Mero pagyros sau socialiniuose tinkluose: pažadai, kurių nebuvo, ir projektai, kuriuos įgyvendina nei jis, nei savivaldybė

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje meras Kazimieras Račkauskis neseniai paskelbė du pranešimus apie Radviliškio rajone pradedamus darbus. Abu įrašai skirtingi, tačiau juos jungia viena bendra tema – reklaminius įrašus primenantys pranešimai, kuriuose išdidinamas mero indėlis į kitos įstaigos vykdomus kelių tvarkymo projektus.

Pirmame įraše meras teigia, kad kelio nuo Sidabravo per Beinoravą ir Mandeikius iki Panevėžio plento asfaltavimas yra tarsi „Via Lietuva“ vadovų, cituojame: „ištesėtų pažadų“ rezultatas. Tokiu būdu kuriamas vaizdas, jog „Via Lietuva“ ne vykdo sisteminį daugiametį valstybinės reikšmės kelių programos darbų planą, o įgyvendina kažkokį asmeninį įsipareigojimą, duotą merui K. Račkauskiui per susitikimus ar pokalbius.

Toks mero būdas perteikti informaciją nėra nekaltas – jis leidžia gyventojams manyti, kad asfaltavimas prasidėjo būtent dėl mero įtakos, o ne dėl „Via Lietuva“ 2024 m. patvirtintos žvyrkelių asfaltavimo eilės, kurioje šie ruožai įrašyti dar praėjusiais metais, nepriklausomai nuo politikų įtakų. Juo labiau, kad ir pati „Via Lietuva“ komentare žiniasklaidai aiškiai pažymi: „Papildomų sprendimų priimta nebuvo. Visi asfaltavimo darbai atliekami pagal žvyrkelių asfaltavimo programą.“ Tai reiškia, kad pažadų nebuvo, o darbų pradžios savivaldybė nulemti negalėjo.

Antrame įraše meras skelbia apie pėsčiųjų ir dviračių tako ties Radviliškiu atnaujinimą. Šį kartą „Via Lietuva“ neminima išvis – nepasakoma, kad projektą organizuoja ir įgyvendina valstybė, kad takas pateko į 21–22 vietas nacionalinėje prioritetinėje eilėje, o finansavimas skirtas todėl, kad objektas atitiko Europos sąjungos programos techninius kriterijus.  Mero K. Račkauskio pateikta informacija jo socialinio tinklo įraše pateikiama taip, jog skaitytojui natūraliai susidaro įspūdis, kad naujas dviračių takas – savivaldybės iniciatyva arba bent jau merui priklausantis nuopelnas.

Tokiu būdu du skirtingi įrašai, nepaisant jų turinio, kalba apie vieną ir tą patį – mero politinę reklamą, kurioje nutylimos valstybinės institucijos, o mero vaidmuo išdidinamas taip, kad tikrovei lieka mažai vietos. Šioje situacijoje kyla visiškai pagrįstas klausimas:  ar toks informacijos pateikimas neiškraipo realybės ir nesukuria klaidingo įspūdžio, kad valstybiniai projektai yra savivaldybės ar paties mero nuopelnas? Oficialūs „Via Lietuva“ atsakymai rodo, kad taip – iškraipo, o paties mero įtaką pėsčiųjų tako ir rajoninio tako rekonstrukcijai yra iš esmės jokia.

„Via Lietuva“ komentarai: aiškūs faktai, kurie kardinaliai paneigia mero pagyras

Kai atsisakoma emocijų, politinių formuluočių ir socialinių tinklų retorikos, situacija tampa daug paprastesnė: abu  projektai – žvyrkelio asfaltavimas ir dviračių tako atnaujinimas – yra valstybinės reikšmės infrastruktūros dalis, o sprendimai dėl jų priėmimo ir įgyvendinimo nepriklauso nuo jokių savivaldybių ir merų. Tokią informaciją „Radviliškio kraštui“ patvirtino „Via Lietuva“ atstovai.

Pateikdama savaitraščiui oficialų atsakymą, „Via Lietuva“ vienareikšmiškai nubrėžė ribas tarp valstybės funkcijų ir savivaldybės vaidmens. Pirmiausia apie žvyrkelio asfaltavimą, „Via Lietuva“ teigimu: „2024 m. rugsėjį buvo patvirtinta žvyrkelių asfaltavimo eilė, joje minimi ruožai yra 12 ir 13 vietoje. Papildomų sprendimų priimta nebuvo.“

Tai reiškia, kad šie keliai buvo suplanuoti asfaltuoti dar prieš visus mero susitikimus, nuotraukas ir feisbuko skelbimus.  Procesas vyko taip, kaip vyksta visoje Lietuvoje: objektai atrenkami pagal metodiką, vertinant dangos būklę, intensyvumą, socialinę ir ekonominę naudą.

Kalbant apie dviračių taką, „Via Lietuva“ pateikia dar aiškesnį paaiškinimą: „Pėsčiųjų ir dviračių takų remonto prioritetinė eilė sudaryta pagal metodiką, kurios kriterijų sudaryme savivaldybės nedalyvavo. Projektas atrinktas dėl atitikimo RRF finansavimo kriterijams.“

Tai svarbiausias faktas, kurį meras K. Račkauskis nuosekliai nutyli savo pranešimuose. Takas pradėtas tvarkyti ne todėl, kad meras kažką „parodė“, „priminė“ ar „iškėlė klausimą“, bet todėl, kad atitiko objektyvius rodiklius: tako plotį, būklę, galimybę projektą įgyvendinti iki nustatyto termino. Baigdamas komentarą savaitraščiui „Via Lietuva“ atstovas aiškiai pabrėžė itin svarbų faktą, cituojame: „Radviliškio r. savivaldybė neturėjo jokios konkrečios įtakos jokioms procedūroms.“ Taigi, kaip žinant šiuos faktus reikėtų vertinti mero K. Račkauskio informacinius pranešimus… kaip eilines melagienas?

Kelių taisymas tapo politine scena: meras kuria savus nuopelnus iš valstybės projektų?

Perskaitę mero pranešimus socialiniame tinkle ir kardinaliai jiems prieštaraujančius „Via Lietuva“ atsakymus, nusprendėme pasidomėti, kodėl meras siekia skleisti informaciją, esą jis turėjo įtakos kelių rekonstrukcijos projektams. Atsakydamas į redakcijos klausimus, meras Kazimieras Račkauskis ir vėl pateikė „Via Lietuva“ pozicijai prieštaraujančius teiginius. Esą jo indėlis į kelių ir dviračių tako projektus slypi „nuolatiniame dialoge“ su Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva“. Meras akcentavo, kad šie klausimai nuolat yra jo darbotvarkėje, o susitikimų metu ne kartą pabrėžta minėtų kelių svarba rajonui.

Meras taip pat nurodė, kad šiemet kartu su Seimo nariu Sauliumi Luščiku lankėsi ministerijose ir „Via Lietuva“ būstinėje, kur, pasak jo, buvo gautas patvirtinimas dėl kelio asfaltavimo finansavimo. Jis pabrėžė, kad pokalbiai vyko įvairiais formatais – nuo oficialių posėdžių iki darbo susitikimų – tačiau jų turinio negalima patvirtinti, nes „susitikimai nėra stenogramuojami“.

Nepaisant to, paprašytas žurnalistų pateikti konkrečius jo indėlį įrodančius dokumentus, susitikimo datas ar siūlymų dokumentus, galėjusių pakeisti valstybės planus ir įrodančių mero indėlį į darbų eigos spartinimą, meras rašytinių įrodymų nesugebėjo pateikti.

Valstybiniai darbai negali būti privatizuoti politinės šlovės

Keliai bus išasfaltuoti, dviračių takas atnaujintas – tai gera žinia rajono gyventojams. Tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kas iš tiesų atsakingas už šiuos sprendimus, kad politinė reklama nevirstų klaidinančiu propagandiniu pasakojimu. Šiuo atveju įmonės, vykdančius darbus, pateikiama informacija rodo viena, o mero pareiškimai – visai ką kita. Ar gali būti, kad  valstybiniai projektai tapo patogia platforma politinei savireklamai, kurioje nuopelnai perskirstomi taip, kad realūs darbų vykdytojai atsiduria šešėlyje, o politikas – centre. Galų gale lieka tik vienas klausimas,
 ar rajono gyventojams rodoma tikrovė, ar tik gražiai suplanuota politinės reklamos akcija? Spręskite Jūs.

Emilija Laukagalytė