Socialiniai tinklai

Aktualijos

Valerijos Valsiūnienės mokyklos 13- toji abiturientų laida

Avatar

Paskelbta

data

Darganotą rudens – beveik žiemos (nors ji dar nebuvo užklydusi į Lietuvą) dieną į Vilnių grįžtu  autobusu. Artėja Radviliškis. Gerai pažįstamas miestas. Ir ne tik pažįstamas… Iš tolo matosi miesto žiburiai ir linguojančios belapių medžių šakos.

Mano nuotaika keista: lyg ir nesuprantu, kur važiuoju, negi grįžtu namo? Bet autobusas greit palieka miestą… Važiuojam tolyn į naktį.

O mintys, užkliuvusios už prisiminimų, plaukia ir plaukia. Išnyra pamirštos gyvenimo akimirkos… Prieš daug metų Radviliškis buvo mano miestas… Mano namai… Čia prabėgo vaikystė ir ankstyva jaunystė – iki mokyklos baigimo.

Prisimenu paskutinius mokslo metus, abitūros egzaminus ir atsisveikinimą su būriu draugų ir draugių, su mokslo rūpesčiais, darbais ir džiaugsmais. 2019 m. rudenį mokykla šventė savo 100 metų jubiliejų. Išgirdusi apie tai, susiruošiau važiuoti. Iš tiesų šventė buvo graži, puikiai suorganizuota ir su ta betarpiška jausena – mes namie! Susirinkome nepažįstami, bet savi šio žemės lopinėlio vaikai.

Miesto Kultūros rūmuose, kur vyko šventė, mus pasitiko mandagūs ir paslaugūs vyresnieji mokiniai. Ir, o Dieve, kokie gražūs! Apsidairiusi supratau, kad iš savo laidos esu vienintelė. Bet… atpažįstu mokytoją Spudulienę… Labai apsidžiaugiau. Gerbiamai mokytojai turėjau prisistatyti. Aukštesnėse klasėse ji mums dėstė lietuvių kalbą ir tikrai išmokė ją mylėti. Mačiau, kaip kitų, tų paskesnių po mūsų, laidų būreliai sveikinasi, bučiuojasi, šūkčioja iš džiaugsmo. Mano laidos draugų nebuvo…

Seniai nuplaukė mūsų laikas, nusinešdamas daugiau nei pusės draugų gyvenimus į amžinybę… Apmaudu, kad likusieji nesurizikavo atvykti. Žinia, ne vienas turime visokių negalių – juk praėjo net 63 metai. Tiesiog neįtikėtina!

Mūsų 13- toji Radviliškio abiturientų laida baigėme mokyklą 1956 metais. Baigėme 64 abiturientai, jauni ir gražūs, ką tik buvę vaikai, dabar jau suaugę, įšokome į neramų gyvenimą. Ir atsivėrė prieš mus platus ir nepažįstamas laukas. Be kelių, be rodyklių. Kur pasukti, kaip surasti tą savo takelį? Žinoma, tą vasarą mūsų gyvenimas labai palengvėjo: nebeliko egzaminų rūpesčių, įvairių mokslo prievolių. Trumpas laisvės pojūtis! Bet kai kurių iš mūsų laukė stojamieji egzaminai, oi nelengvi!

Dauguma draugų jau žinojo, kur nori toliau mokytis, kiti džiaugėsi, kad baigėsi visos mokyklos ir mokslo pareigos.

Prieš abitūros egzaminus pasikeitėme nuotraukomis, gražiai ir liūdnai užsirašėme ant jų maždaug taip: „Ilgam, ilgam prisiminimui“.

Išleistuvėms merginos pasisiūdino baltas štapelines (taip tada vadinosi tokia paprasta medžiaga) sukneles. Vaikinai irgi neįtikėtinai pasitempė. O jau šokom! Kol baigėsi trumpa birželio naktis ir patekėjo saulė…

Išleistuvės buvo suruoštos toje pačioje salėje, kurioje vykdavo visos mokyklos iškilmės. Šis mūrinis baltas dviaukštis pastatas Dariaus ir Girėno gatvėje. Tada jis vadinosi Radviliškio Valerijos Valsiūnienės vidurinė mokykla. Ir mieste buvo vienintelė lietuviška vidurinė.

Baigėme dvi klasės – 11 a ir 11b (tada mokėmės vienuolika metų). „A“ klasės auklėtojas buvo mokytojas A. Jančius, dėstęs rusų kalbą ir literatūrą. „B“ klasės – istorijos mokytoja P. Žostautaitė. Ne mokytojos kaltė, kad Lietuvos istorijos buvo vos kelios pamokos. Pagal programą. Kam ta sava istorija? Svarbiausia – TSRS (sovietų) istorija.

Mokyklai tuo metu vadovavo jaunas direktorius V. Masiulis.

Mes, mokiniai, buvome gana draugiški, patyčių ar užgauliojimų nebuvo.(bent aš su tuo reiškiniu nesusidūriau). Kartais buvo laidomi nepikti kritiški juokeliai, keiksmažodžių – jokių! Su kai kuriais klasiokais mokiausi nuo pat pirmo skyriaus. Tuo metu pirmieji keturi pradinės mokyklos metai buvo vadinami skyriais.

Mano pirmasis Mokytojas buvo pavarde Makštelė – aukštas, stotingas vyras su plona lazdele rankoje. Toji lazdelė nuolatos darbuodavosi pagal reikalą: vienas mostas – „Tylos“, kitas – „Prie lentos“, dar kitas – „Prašom išeiti iš klasės“ (čia jau už didelį tvarkos pažeidimą). O kartą netgi gavau ja per pirštus: mat rašiau kaire ranka. Tuomet tai buvo lyg ir nuodėmė – klasėje neturi būti kairiarankių! Toks griežtas reikalavimas.

Ir dar prisimenu mokytojo veidą, kai surašiau dailyraštį vos matomomis raidelėmis. Man taip buvo gražu! O mokytojas perbraukė skersai ir parašė kuolą (vienetą)! Dieve mano, kokia buvo gėda!

Kiek pamenu, bendravimas su mokytojais buvo mandagus ir pagarbus. Į visus kreipdavomės „Tamsta mokytojau!“

Išeiti iš pamokų buvo atsiprašoma retai, nes pagal nerašytą taisyklę – „sarmata“. Niekas per pamokas nevaikščiodavo, bet nusirašinėjimo vyresnėse klasėse išmokome.

Žinoma, šurmulio ir neatidumo per pamokas būdavo. Ypač vyresnėse klasėse. Pamenu fizikos mokytoją Strielniką – per jo pamokas būdavo gana triukšminga. Bet iki tam tikro laipsnio. Kai jis būdavo peržengiamas, Mokytojas ramiu balsu paaiškindavo maždaug taip: mokau ne save, o jus, o jei esate tokie nesąmoningi, kad nesiklausote, skriaudžiate save“. Deja, mūsų sąmoningumo nebuvo daug: šiek tiek aptilę, vėl įsisiūbuodavome.

Kai mokantis devintoje klasėje mokykloje pasirodė jaunas, labai aukštas ir gražus mokytojas Petronis, dėstęs geografiją ir astronomiją ir sukūrė geografų būrelį, bemaž pusė vyresniųjų klasių mokinių susibūrė būtent ten. Mokytojas mokėjo labai uždegančiai pasakoti apie tolimus kraštus, kalnus ir jūras, o dangus per astronomijos pamokas atrodė be galo paslaptingas ir gyvas!

Mokytojas mylėjo savo mokinius ir mes tai jautėme. Iki šiol jo asmenybė man yra tikras Mokytojo pavyzdys.

Mūsų karta buvo viena iš tų, kuri grįždama po pamokų matydavo akmenimis grįstoje ir purvinoje turgaus aikštėje (ten dabar Aušros aikštė) gulinčius nužudytus kruvinus jaunus vyrus su karinėmis uniformomis. Kiek vėliau kiti nužudytieji partizanai būdavo „numetami“ NKVD kiemo patvoryje. Į tuos nelaiminguosius buvo galima pasižiūrėti pro tvoros tarpus. Dabar tą kraupią vietą žymi paminklinis akmuo, deja, be nuorodos iš gatvės – nežinant šios vietos ir nepastebėsi.

Apie tuos žuvusiuosius buvo kalbama tarsi pašnibždomis, su didele baime ir giliais atodūsiais… Tas baisus vaizdas nevalingai vis išnyra iš atminties.

Po mokyklos baigimo sutarėme susitikti po šešerių metų, kad būtume jau šiek tiek įsikūrę naujame gyvenimo etape, o kas mokėsi, kad būtų jau užbaigę mokslus. Taip ir susitikome, tik jau naujoje mokykloje  V. Kudirkos gatvėje. Daug mūsų susirinkome ir buvo labai smagu vieniems kitus pamatyti jau kiek pasikeitusius. Bet naujos mokyklos sienos neturėjo mūsų prisiminimų, todėl ir kiti susitikimai prasidėdavo nuo susirinkimo į „savo mokyklą“. Buvo daug tų mūsų susitikimų, bet jie vis retėjo ir retėjo, kol visai maždaug prieš dešimtmetį išnyko.

Prisimenu klasės draugą Eugenijų Mikalauską, kai jis po vieno susitikimo jautriai pasakė:  „Jeigu liksiu ir vienas, vis tiek ateisiu į mokyklą, į susitikimą“. Deja, likimas sudėstė kitaip – jau seniai jis kitame krante…

Kaskart gyvenimas atsiriekia vis didesnę ir didesnę mūsų gyvenimo dalį. Saulė išblukino daug spalvų, kuriomis puošėsi mūsų jaunystė. Bet kokie buvo žaižaruojantys mums dovanoti metai! Ir kaip greit jie prašuoliavo.

Vis tik prabėgus daugybei metų – visam gyvenimui! – tie metai neužmirštami. Tada mes buvome jauni. Ir tai buvo laimė!

Užtat ir negaliu ramiai pravažiuoti pro savo miestą Radviliškį.

Zina Kaveckaitė, 13- tos laidos abiturientė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019