Radviliškio rajono savivaldybėje bręsta pokytis, kokio čia dar nebuvo per visą 36 metų Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – pirmą kartą Radviliškio rajono savivaldybėje steigiasi darbuotojų profesinė sąjunga. Oficialiu profesinės sąjungos atstovų teigimu – tai žingsnis stiprinti socialinį dialogą tarp darbuotojų bei rajono vadovų ir darbuotojų atstovavimą. Tačiau pats faktas kelia ir kitą, nepatogesnį klausimą, kodėl tokio poreikio nebuvo ištisus dešimtmečius, o jis atsiranda būtent dabar?
Po trejų metų prieštaringai vertinamo mero Kazimiero Račkauskio valdymo laikotarpio savivaldybės darbuotojai imasi iniciatyvos patys – buriasi į profesinę sąjungą, kurios pagrindinis tikslas aiškus: stiprinti darbuotojų teisių apsaugą, atstovauti jų interesams santykiuose su darbdaviu ir siekti didesnių socialinių garantijų.
Profsąjungos tikslas – ne tik vienytis, bet ir derėtis
Naujai kuriamos profesinės sąjungos iniciatorius Savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Viktoras Šmitas nurodo, kad organizacija įsteigta 2026 metų vasario 3 dieną, o Juridinių asmenų registre įregistruota balandžio 2-ąją. Šiuo metu ji vienija 26 narius, tačiau tai – tik pradžia.
Artimiausias profsąjungos tikslas – suburti ne mažiau kaip 30 procentų savivaldybės administracijos darbuotojų. Pasak V. Šmito, tokia riba leistų profesinei sąjungai perimti realų darbuotojų atstovavimą ir atsisakyti šiuo metu veikiančios Darbo tarybos.
V. Šmito teigimu, profesinės sąjungos esmė – atstovavimas darbuotojams ir jų teisių užtikrinimas. Siekiama, kad darbuotojai jaustųsi saugūs, turėtų aiškias garantijas, o jų santykis su darbdaviu būtų grindžiamas susitarimais, o ne vien administraciniais sprendimais. Būtent todėl jau dabar kalbama apie kitą žingsnį – darbdavio lygio kolektyvinę sutartį.
Profesinė sąjunga taip pat planuoja jungtis prie nacionalinės struktūros, kuri užtikrintų jos narių teisinę apsaugą. Tai reiškia, kad vietos iniciatyva iš karto ieško platesnio užnugario.
Opozicija kalba apie įtampą savivaldybėje
Savivaldybės taryboje profesinės sąjungos kūrimasis sulaukė ir politinių vertinimų. Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius šį žingsnį įvertino kaip savalaikį ir reikalingą.
„Labai džiaugiuosi, palaikau. Jeigu reikės darbuotojams kokios nors pagalbos, visuomet ateisiu padėti. Manau, profesinės sąjungos kūrimasis yra pačiu laiku“, – tarybos posėdyje kalbėjo G. Lipnevičius. Tačiau kartu jis aiškiai leido suprasti, kad šis procesas, jo vertinimu, nėra atsitiktinis. Anot jo, profesinės sąjungos atsiradimas gali būti susijęs su prieštaringai vertinamo mero K. Račkauskio vadovavimo metu savivaldybėje vykusiais skandalingais procesais – mero inicijuotais įstaigų vadovų keitimais ir įtampomis, kurios, jo teigimu, kilo pastaraisiais metais. G. Lipnevičiaus vertinimu po skambių auditų įvykę buvusios Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorės R. Dagienės atleidimas ir Pakiršinio dvaro etninės kultūros ir amatų centro buvusios vadovės E. Karaliūtės esą savanoriškas išėjimas iš darbo priminė susidorojimus. Taigi, G. Lipnevičiaus teigimu, nauja savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga yra reikalinga atsvara darbuotojų saugumo užtikrinimui prieštaringu dabartinės valdžios valdymo metu.
Meras K. Račkauskis neigia kilusias įtampas savivaldybėje
Kone komiška, visai kitokį toną pasirinko savivaldybės vadovas Kazimieras Račkauskis. Jo vertinimu, profesinės sąjungos atsiradimas neturi nieko bendra nei su jo vadovavimu, nei su galimomis problemomis. įtampomis, nei su galimomis problemomis – priešingai, tai esą „natūralus ir brandžios organizacinės kultūros požymis“.
Meras savo poziciją grindžia vienu argumentu: savivaldybė nėra gavusi nė vieno oficialaus raštiško darbuotojų skundo dėl nesaugios darbo aplinkos, spaudimo ar prasto psichologinio klimato. Kitaip tariant, jei skundų nėra – vadinasi, nėra ir problemų. Tačiau meras galbūt pamiršo, istoriją, kuomet tuometinė Pakiršinio dvaro etninės kultūros ir amatų centro vadovė E. Karaliūtė atvykusi į mero kabinetą pokalbiui net nualpo ir jai reikėjo medikų pagalbos, iš karto po šios istorijos, ji pasitraukė iš darbo. Visiems gerai žinoma ir istorija, kai jau minėta buvusi Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė merą netgi padavė į teismą, o teismo metu skambėjo aštrūs pareiškimai apie patirtą mobingą.
Tačiau tuo pačiu žengiama dar toliau. Savivaldybės vadovas nemato jokio poreikio atlikti papildomų anoniminių darbuotojų apklausų, kurios galėtų objektyviai įvertinti situaciją. Anot jo, viskas esą aišku ir be formalių tyrimų. Kitaip tariant – darbuotojų savijauta vertinama jų net neklausiant.
Bandymus profesinės sąjungos atsiradimą sieti su galimomis įtampomis meras atmeta kaip „politizuotas interpretacijas“. Tačiau faktas lieka: kol vadovybė problemų nemato, patys darbuotojai buriasi į struktūrą, kurios pagrindinė paskirtis – jas spręsti. Dar vienas svarbus faktas – valdant a. a. Dariui Braziui, Antanui Čepononiui, Vytautui Simeliui ar Mindaugui Pauliukui savivaldybės darbuotojams jokios profsąjungos poreikio nebuvo.
Tylus pagalbos signalas ar tik sutapimas?
Šiandien savivaldybėje susiduria dvi versijos. Viena – mero K. Račkauskio, teigianti, jog profesinė sąjunga neva yra „brandžios organizacijos“ ženklas. Kita – darbuotojų siekis burtis į profsąjungą ir gintis kartu.
Atsakymas paaiškės ne iš pareiškimų. Jei profesinei sąjungai pavyks suburti bent trečdalį darbuotojų ir pereiti prie kolektyvinių derybų, tai jau nebebus formalumas. Tai bus signalas, kad savivaldybėje keičiasi ne tik struktūros – keičiasi ir darbuotojų santykis su valdžia.
Emilija Laukagalytė
