Socialiniai tinklai

Aktualijos

Valdininkai mokyklų naikinimo planą nusprendė įvilkti į gražesnį saldainio popieriuką

Paskelbta

data

2021 m. lapkričio 8 d. pasitarime dėl mokyklų pertvarkos dalyvavo meras V. Simelis, jo pavaduotojas V. Krikščiūnas, Tarybos narys K. Dambrauskas

Ilgą laiką savivaldybės užkulisiuose ir mokyklų bendruomenėse svarstytas mokyklų naikinimo planas parengtas svarstyti Taryboje. Planas dėl 2021–2025 metais vyksiančios mokyklų pertvarkos buvo pristatytas pasitarime 2021 m. lapkričio 8 d. Netrukus sprendimo projektas pateiktas viešai ir dėl jo Taryba balsuos 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje. Atrodo, kad savivaldybės valdininkai nusileido ir pasiūlė, pasak viešos informacijos, „pakoreguotą pagal mokyklų bendruomenių, kurias galimai paliestų pertvarkos procesai, pasiūlymus“, planą. Esą iki 2025 metų mokyklose niekas nesikeistų.

Kreipėsi mokinių tėvai

Iš pradžių apie planuojamą pertvarką kalbėta puse lūpų su mokyklų bendruomenėmis ar tarp valdininkų. Į redakciją kreipėsi Grinkiškio J. Poderio gimnazijos moksleivių tėvai, nuogąstaudami, kad apdumiant akis, bus panaikintos vyresniosios klasės, o po to ir visai šios mokyklos nebeliks. Paviešinus mokinių tėvų bei mokytojų nuomonę, savivaldybės vadovų planus, valdininkai susigriebė, kad mokyklų naikinimo planą reikia pristatyti visuomenei. Po pristatymo valdininkų užmojai ėmė tirpti.

Gimnazijas norėta padaryti progimnazijomis

Pradžioje kalbėta apie pertvarką, kai iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. vyktų Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijų struktūros pertvarka, pakeičiant mokyklų tipą iš gimnazijos į progimnazijos (kai mokysis vaikai iki aštuntos klasės), o Pociūnėlių pagrindinė mokykla turėtų būti prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio ir įsteigtas Pociūnėlių skyrius. Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija taip pat turėjo netekti savo statuso ir tapti progimnazija, o Alksniupių pagrindinę mokyklą buvo planuojama prijungti prie Šeduvos gimnazijos, įsteigiant Alksniupių skyrių.

Valdininkai persigalvojo ir siūlė naikinti „ne taip smarkiai“

Nė mėnuo nepraėjo, kai valdininkai savo planus dėl mokyklų pakoregavo ir viešam svarstymui pateikė pertvarkos projektą, pagal kurį Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijas siūlė padaryti nebe progimnazijomis, o pagrindinėmis mokyklomis, kas reikštų, kad vaikai jose galės mokytis ilgiau – iki 10 klasės. Naujuose planuose nebeliko ir kėsinimosi Alksniupių pagrindinę mokyklą prijungti prie Šeduvos gimnazijos. Tiesa, situacija su Pociūnėlių pagrindine mokykla liko tokia pat – žadėta naikinti 9 klasę, prijungti prie Baisogalos mokyklos-darželio. Apie tokius naikinimo planus savivaldybė paskelbė 2021 m. spalio 28 d. savo tinklalapyje, nurodydama, kad pastabas ir pasiūlymus gyventojai turi pateikti iki 2021 m. lapkričio 5 d., tai yra, per keturias darbo dienas.

Tarybos narys kartu su mokyklų bendruomenėmis stojo į kovą

Daug gyventojų skambučių, laiškų bei prašymų padėti dėl planuojamos rajono mokyklose pertvarkos sulaukė Tarybos narys Gediminas Lipnevičius. Jis apie nepritarimą šiems pokyčiams paskelbė viešai, kviesdamas gyventojus būti aktyviems bei išsakyti savo nuomonę. Nors savivaldybė pastaboms pateikti nustatė itin trumpą terminą, mokyklų bendruomenės nemiegojo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijos mokytoja metodininkė Nijolė Grigorjevienė peticijų portale sukūrė peticiją bei pakvietė ją pasirašyti visus neabejingus Lietuvos gyventojus. Kaip buvo paskelbta viešai, Tarybos narys G. Lipnevičius kreipėsi į Tarybą, merą ir administraciją ir paprašė, kad būtų sustabdyti bet kokie mokyklų bei gydymo įstaigų naikinimo planai. Jis teikė siūlymą iš trijų dalių, kur pagrindinis akcentas – padėti šeimoms Radviliškio mieste bei rajone. Kiti Tarybos nariai dėl mokyklų išsaugojimo kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Pakoreguotą pertvarkos planą svarstė tarp „savų“

Už keleto dienų savivaldybėje surengtas darbo grupės dėl mokyklų pertvarkos plano rengimo pasitarimas mokyklų pertvarkos planui aptarti. Dalyvavo savivaldybės meras Vytautas Simelis, jo pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, jos pavaduotojas Justinas Pranys, kiti valdininkai, Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė, Baisogalos gimnazijos direktorė Rita Juškevičienė, trys darbo grupei priklausantys Tarybos nariai Kęstutis Dambrauskas, Saulius Luščikas, Justinas Kvėglys. Pasak savivaldybės mero V. Simelio, aptarimui buvo pateiktas pakoreguotas, švelnesnis mokyklų pertvarkos planas. Meras sakė, kad savivaldybės privalo planus pasitvirtinti, tačiau juos galima keisti, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. „Tai nėra konstanta, gyvenimas įneša savo,“ – teikė vilties savivaldybės vadovas, tačiau pamiršo paminėti, kad savivaldybės taryboje priimtus sprendimus bus privaloma vykdyti. Į minėtą pasitarimą nebuvo kviesti žadamų pertvarkyti mokyklų vadovai, opozicijos Tarybos nariai.

Švietimo skyriaus vedėjas gimnazistams siūlė eiti mokytis į profesines mokyklas

Pasitarime buvo kalbama, kad reikia taupyti lėšas ir kad geriau kaimo žmonių vaikai tegul eina mokytis profesijos, o ne į gimnazijas. Atseit reikia sumažinti vadinamąsias tuščias vietas klasėse, o lėšas, kurios bus sutaupytos, panaudoti ugdymo sąlygoms gerinti, naujoms ugdymo programoms. Pasak savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno, nėra gerai, kai mokiniai ir jų tėvai neįvertina profesinio išsilavinimo teikiamų galimybių: „Mokinys, kuris sunkiai baigė dešimt klasių, geriau eitų mokytis profesijos ir per dvejus metus įgytų amatą, o ne dar dvejus metus praleistų besimokydamas dalykų, kurie jam tikrai nėra lengvai įkandami“, – sakė jis. Nepagalvota apie tai, kad vaikai iš sunkiau gyvenančių šeimų bei atokesnių vietovių turės dar sudėtingesnes sąlygas mokytis.

Tarybos nariai apie mokyklų ateitį mąsto skirtingai

Darbo grupės pasitarime dalyvavę Tarybos nariai socialdemokratas Saulius Luščikas ir „valstietis“ Kęstutis Dambrauskas siūlomą pertvarkos planą įvertino palankiai, o konservatorius Justinas Kvėglys nuo komentarų susilaikė. Darbo grupės nariai informavo, kad dabar siūlomas pertvarkos planas, kuris bus teikiamas Tarybos teismui, yra palankus mokytojams ir tėvų bendruomenėms, nes nuspręsta iki 2025 metų mokyklų statuso nekeisti. S. Luščiko nuomone, nėra gerai, kad nusileista iki 2025 metų atidėti sprendimų dėl mokyklų pertvarkos priėmimą. Jo nuomone, mokymo kokybė yra geresnė didesnėse mokyklose. Bandymą išsaugoti mokyklas be pakeitimų jų struktūroje politikas pavadino „politikavimu“. Tarybos nario „valstiečio“ K. Dambrausko nuomone, priimtas racionalus, objektyvus sprendimas. Mokyklose kiekvienais metais bus stebimas mokinių skaičius, mokymosi rezultatai ir iki 2025 metų mokyklų tipas nebus keičiamas. Dabartinį planą, kuris iki 2025 metų pokyčių mokyklose nenumato, jis pažadėjo palaikyti. Pasak K. Dambrausko, ypač netikslinga kažką keisti mokyklose, kurios ribojasi su kitais rajonais, nes mokiniai gali pasirinkti kito rajono ugdymo įstaigas.

Mokyklos bus stebimos

Kadangi Radviliškio rajono Sidabravo bei Grinkiškio J. Poderio gimnazijų bendruomenės išsakė nuomonę, kad nenori tapti pagrindinėmis mokyklomis, tiekiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma šiose ugdymo įstaigose 2022–2025 m. vykdyti stebėseną ir kasmet svarstyti dėl III gimnazijos klasės komplektavimo. Šiose gimnazijose pertvarka atidėta iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Po padidinamuoju stiklu atidūrė ir Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazija, Alksniupių ir Pociūnėlių pagrindinės mokyklos, Radviliškio r. Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyrius. Kyla klausimas – ar vadinamoji „stebėsena“ reiškia tai, kad bet kuriuo metu gali būti sumažinta klasių, dėl ko mokytojai netektų darbo, o mokiniai vykti į kitas mokyklas? O gal savivaldybės vadovai laukia rinkimų ir kitos Tarybos sudėties, tada dar kartą bandys naikinti mokyklas?  

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi