Gegužės 20 dieną Seime valdančioji koalicija sunkiai bet stumia savo „mokesčių reformą“, daugelio vandinamą skurdinimo ir nuosmukio reforma. Po pateikimo pritarta Gyventojų pajamų mokečio (GPM) įstatymo pakeitimams: Už balsavo – 68. Prieš – 43, Susilaikė – 15 seimo narių. Taip pat po pateikimo pritarta Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams: Už balsavo – 70, Prieš – 26, Susilaikė – 28 seimo nariai. Taigi mokesčių augimą pajaus kone visi mokesčių mokėtojai. Praėjusios savaitės pabaigoje po vienos nakties pakeitimų Seimas pritarė ir itin didelį rezonansą šalyje suteikusiam Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektui, kurio tolimesnis svarstymas perkeltas svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Gegužės 27 dieną Seimas paskelbė, kad Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma plėsti NT mokesčių mokėtojų ratą. Projekto esmė – apmokestinti vis daugiau gyventojų turimo nekomercinio nekilnojamojo turto, įskaitant ne tik papildomus objektus, bet, galutiniame rezultate, ir pagrindinius būstus. Taip plečiamas valstybės kišimasis į žmonių asmeninį gyvenimą bei didinamas mokestinis spaudimas namų ūkiams.
Šiam sprendimui savo balsais kelią atvėrė Seimo nariai, balsavimu pritarę NT mokesčio projekto tolimesniam svarstymui, kuris dar labiau gilina atotrūkį tarp valdžios sprendimų ir realybės, kurioje gyvena dauguma Lietuvos žmonių. Seimo dauguma, faktiškai vien valdantieji, tarp kurių ir Radviliškiui atstovaujantys seimūnai – socialdemokratas Saulius Luščikas ir „Nemuno Aušros“ atstovas Mantas Poškus – pritarė „patobulintam“ Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektui – nepaisant to, kad šis įstatymas jau seniai kelia stiprų visuomenės nepasitenkinimą..
„Patobulinimai“, kurių esmė – didesnė mokestinė našta
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus gegužės 22 dieną Seimui pristatyta įstatymo versija siūlo leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamas turto „grindis“, bet su sąlyga – jos negali būti mažesnės nei 10 000 eurų. Kodėl būtent tokia riba? Kodėl 10 000 eurų? Tai klausimas, į kurį Finansų ministerija neatsako. Ironiškai vertinant, galima spėti, kad ministerija rėmėsi „tvartų kaime“ kainomis – realybei visiškai neadekvačiais skaičiavimais.
Ministras žiniasklaidai pareiškė „tikintis“, kad savivaldybės „protingai“ pasinaudos suteikta teise. Tačiau tai tik tuščias pasitikėjimas – reali valdžios patirtis rodo ką kita. Pačių politikų veiksmai dažniausiai būna skirti ne gyventojų interesų apsaugai, bet biudžeto „lopymui“ iš paprastų žmonių kišenės.
Ką siūlo įstatymo pakeitimai?
Vadinamasis „patobulintas“ projektas numato, kad:
- Savivaldybės pačios galės nustatyti neapmokestinamo būsto vertės ribą, tačiau ši negalės būti mažesnė nei 10 000 eurų asmeniui.
- Taip pat jos galės pasirinkti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagal turto vertę.
- Nors deklaruojama, kad pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas su 50 % nuolaida, tai galioja tik iki 450 000 eurų vertės – o kas virš, tas jau „pilnu tempu“.
- Nuo 2025 m. iki 2030 m. bus taikomas laipsniškas kito (ne pagrindinio) NT apmokestinimas:
- 0 % – iki 50 000 eurų
- 0,1 % – nuo 50 000 iki 200 000 eurų
- 0,2 % – nuo 200 000 iki 400 000 eurų
- 0,5 % – nuo 400 000 iki 600 000 eurų
- 1 % – virš 600 000 eurų
- 0 % – iki 50 000 eurų
Kas iš tikrųjų nukentės?
Oficialiai deklaruojama, kad mokestis labiausiai taikomas „ne pagrindiniam būstui“. Tačiau realybė kur kas niūresnė: naujosios pataisos leis apmokestinti net tuos būstus, kuriuos gyventojai įsigijo iš jau apmokestintų pajamų, po ilgų metų darbo, kredito įsipareigojimų, atidėjimų. Šios pataisos skelbia: vieną kartą sumokėjote – sumokėsite ir antrą, ir trečią.
Kaip taikliai komentuoja pilietis Aleksandras Nemunaitis – tai nebe mokestis, tai ciniškas farsas, apmokestinantis teisę gyventi savo namuose.
Radviliškio atstovai – prieš žmones, su valdžia?
Ypač liūdina tai, kad šį projektą palaikė ir Radviliškio rinkėjų išrinkti Seimo nariai – Saulius Luščikas ir Mantas Poškus. Abu jie savo balsais prisidėjo prie projekto, kuris padidins mokestinę naštą ir dar labiau sumažins gyvenimo kokybę tiems, kurie ir taip jau susiduria su augančiomis kainomis, infliacija bei brangstančiu maistu.
Kodėl šie politikai pritarė visuomenę skaldančiam projektui? Kodėl jie neklausė savo rinkėjų, kurie tikėjosi atstovavimo, o ne dar vienos mokestinės naštos? Į redakcijos jiems pateiktus klausimus tiek S. Luščikas, tiek M. Poškus neatsakė, gavę juos publikuosime artimiausiame savaitraščio numeryje. O kol kas šie klausimai lieka ateityje laukiamam naujam rinkimų laikotarpiui, kuomet kiekvienas iš seimūnų dar turės atsakyti siekdami perrinkimo.
Gyventojai palaikymo sulaukia vietos politikų tarpe
Neklilnojamo turo mokesčio projektą kritikuoja ir nepritarimą jam reiškia Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius. „Visada nepritariau mokesčių didinimui, nes, mano nuomone, pirma turime susitvarkyti su išlaidomis: brangiais pirkiniais, pertekliniais valdininkais, prikurtomis įstaigomis ir t. t. O didindami mokesčius taip pat prarasime investicijas, darbo vietas, nes verslas tikrai pagalvos, ar verta investuoti.“ – savo socialinio tinklo Facebook paskyroje teigė G. Lipnevičius.
Visuomenės reakcija: valdžios sprendimai – farsas ir smūgis piliečiams
Į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas griežtai sureagavo ne tik eiliniai gyventojai, bet ir viešojoje erdvėje aktyvūs politikai bei visuomenininkai. Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis atvirai pasmerkė projektą, pavadindamas jį „cinišku farsu“ ir keldamas klausimą, ar tai dar galima vadinti demokratija:
„Kaip vadinasi procesas, kai grąžintas Seimui NT mokesčio įstatymo projektas „patobulinamas“ per vieną naktį ir kitą dieną jau stumiamas toliau? Demokratija? Skaidrus valdymas? O gal tiesiog – ciniškas farsas?“ – retoriškai klausia jis.
Nemunaitis pabrėžia, kad šis mokestis taikomas ne prabangioms viloms, o eiliniams būstams, kuriuos žmonės įsigijo iš jau apmokestintų pajamų – tai esą ne tik neteisinga, bet ir socialiai pavojinga, nes valstybė pradeda apmokestinti patį gyvenimo pagrindą – teisę turėti namus.
Tuo metu žinomas visuomenininkas ir sporto veikėjas Žydrūnas Savickas komentare socialiniuose tinkluose pasisakė dar aštriau (kalba netaisyta – red. pastb.):
„Lietuvą valdo melagiai, žulikai ir aferistai!!! Bolševikai, švabininkai ir Nemuno dešra ką tik pardavė visus Lietuvos žmones globalistams. ‘Nieko neturėsi – ir būsi laimingas…“
Abiejų komentatorių tonas skirtingas, tačiau esmė – ta pati: naujoji NT mokesčio sistema ne tik nesprendžia realių problemų, bet ir dar labiau gilina atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Šie balsai atspindi vis stiprėjantį pasipriešinimą tarp piliečių, kurie jaučiasi išduoti ir ignoruojami, ypač kai tokie sprendimai priimami skubotai, be tikros visuomenės diskusijos ar įsiklausymo.
Galutinis tikslas – „nieko neturėsi ir būsi laimingas“?
Kai kurie komentatoriai jau ironiškai ar atvirai sarkastiškai kelia versiją, kad valdžia vedama globalistinių idėjų – „nieko neturėsi ir būsi laimingas“. Tai ne tik šūkis – tai pavojingai priartėjanti realybė, kai nuosavybė, viena esminių demokratinės visuomenės vertybių, tampa privilegija, o ne teisė.
NT mokesčio plėtra nėra reforma – primena tylų, bet pavojingas žingsnį į visuomenę, kurioje viskas apmokestinama, o žmonės praranda ne tik pinigus, bet ir tikėjimą teisingumu. Tą dieną, kai Seimo nariai Luščikas ir Poškus balsavo UŽ šį projektą, jie ne šiaip paspaudė mygtuką – jie pasirinko, kieno pusėje jie yra. Ir šis pasirinkimas žmonėms neturėtų būti pamirštas.
Žmonės prisimena. O dar labiau – balsuoja.
Emilija Laukagalytė

formą, kuri didina naštą net ir eiliniams gyventojams

„Nemuno Aušros“ atstovas Seime Mantas Poškus, gegužės 22 d. balsavęs už NT mokesčio
įstatymo svarstymą, kuris lems platesnį gyventojų būstų apmokestinimą, iki šiol neatsakė, kodėl palaikė visuomenę skaldančią iniciatyvą.
Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandas Nenumatis viešai pasmerkė NT mokesčio pataisas kaip „cinišką farsą“, nukreiptą prieš žmones, kurie iš jau apmokestintų pajamų sukūrė savo namus. Jo komentarai išreiškė tai, ką tyliai jaučia daugelis.

