Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

Avatar

Paskelbta

data

Vis labiau šylant orams ir dažniau mėgaujantis vasaros saule, kai kuriuos vaistus vertėtų vartoti ypač atsargiai ir atsakingai, mat galima sąveika tarp vaisto sudėtyje esančios veikliosios medžiagos ir saulės spindulių bei karščio. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Ką derėtų žinoti?

Būtina, kad visi vaistus vartojantys žmonės, taip pat vaistus skiriantys sveikatos priežiūros specialistai, pastebėję nepageidaujamą reakciją į vaistą, apie ją praneštų VVKT. Kiekvienas pranešimas yra labai svarbus, mat padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugaus jų vartojimo.

Kalbant apie vaistų ir saulės sąveiką, ji gali turėti trejopas pasekmes.

Fototoksinės reakcijos

Ko gero, tai – dažniausiai pasitaikančios reakcijos. Jas išprovokuoti gali bet kokia farmacinė vaisto forma: tiek geriama tabletė, piliulė ar kapsulė, tiek injekcija, tiek išoriškai vartojamas tepalas. Fototoksinė reakcija į vaistą dažniausiai pasireiškia pirmosiomis valandomis arba dienomis pabuvus saulėje – oda parausta, peršti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat odoje gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip sureaguoja nuo saulės nepridengtos kūno vietos: veido, kaklo, rankų oda. Pasitaiko net tokių atvejų, kad odos pažeidimai išlieka ar yra jaučiami daug metų, net nustojus vartoti vaistą.

Fotoalerginės reakcijos

Kai saulės spinduliuotė per įvairias organizme esančias fermentų sistemas šiek tiek pakeičia vartojamo vaisto struktūrą, žmogų gali ištikti fotoalerginė reakcija: odą išberia, ją nemaloniai niežti, gali atsirasti ryškiai raudonų dėmių, pleiskanų. Taip nutinka dėl to, kad imuninė sistema pasikeitusį vaistą pradeda „suprasti“ kaip svetimkūnį ir ima su juo kovoti. Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, paprastai pasireiškia ne iškart – į pakitusią vaisto struktūrą imunitetas sureaguoja vėliau, po antrojo ar kitų kartų pabuvimo saulėje. O rezultatas, t. y., bėrimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio bėda. Daugiausia fotoalerginių reakcijų sukelia išoriškai tepami vaistai.

Egzema

Saulė, sąveikaudama su kai kuriais vaistais, taip pat gali sukelti ir egzemą. Tai rečiau pasitaikanti nepageidaujama reakcija, būdingesnė tiems asmenims, kurie jau yra sirgę egzema, mat tokių žmonių oda apskritai yra gerokai jautresnė karščiui, UV spinduliams, prakaitui. Odą, pasireiškus egzemai, ima niežėti, ji išsausėja, pleiskanoja, jos paviršių gali nusėti pūslės su skaidriu skysčiu.

Kokie vaistai „nedraugauja“ su saule?

– Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas su trimetoprimu, doksiciklinas, tetraciklinas.

– Aknei gydyti skirtas vaistas isotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

– Kai kurie antimaliariniai vaistai, tokie kaip chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas.

– Kai kurie vaistai nuo depresijos ar žoliniai preparatai nuo depresijos, pavyzdžiui, jonažolė.

– Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

– Diuretikai, tokie kaip  hidrochlorotiazidas, chlorthalidonas, chlorotiazidas, furosemidas ir triamterenas.

– Antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas, prometazinas, ciproheptadinas.

– Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas, lovastatinas, pravastatinas.

– Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

– Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

– Benzokainas.

– Vaistai glikemijai reguliuoti, tokie kaip glipizidas, gliburidas.

– Kai kurie neuroleptikai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

– Vaistai nuo aritmijų, tokie kaip amjodaronas.

– Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip flucitozinas, griseofulvinas, vorikanozolas.

Kaip saugiai vartoti vaistus ir išvengti neigiamo saulės poveikio?

Jei vasarą visgi tenka vartoti vaistų, o gydytojas ar vaistininkas nepabrėžė vaistų vartojimo būdo arba žmogui pasimiršo pateikta informacija, prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotės lapelį. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, yra pateikta pakuotės lapelio 3-me skyrelyje  ir tų rekomendacijų būtina paisyti.

Tuo tarpu informacija apie galimą šalutinį poveikį yra surašyta pakuotės lapelio 4-ame skyrelyje.

Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat jį galima rasti VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui,  tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba. 

Vartojant vaistus, kurie gali sukelti fotoalerginių ar fototoksinių reakcijų, patariama vengti būti saulės atokaitoje (būtina rinktis pavėsį), nešioti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, reguliariai naudoti specialią kosmetiką su plataus spektro (UVA, UVB) saulės filtrais.

Jei pakuotės lapelyje nėra įspėjimo apie galimą šalutinį poveikį, tačiau pacientas, vartodamas vaistus, visgi jį patyrė, apie tai būtina informuoti VVKT. Norint pranešti informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, tereikia paspausti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai liautis vartoti vaistų ar juos keisti kitais – dėl to reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Daugiau informacijos:

Aistė Tautvydienė

Atstovė spaudai

Vyriausiasis specialistas

tel. +370 608 10849,

el. p. aistetautvydiene@vvkt.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019