Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.
Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir
kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų,
pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.
Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai
Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint
išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, o taip pat norint jaustis
laimingu bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.
„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į
savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga, o kai būdama 23-ejų
metų nebegalėjau nusileisti iš 5-ojo aukšto nesustojusi pasiilsėti, – itin
rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė
I. Trusovė.
Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo
valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto
derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne
tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.
Nors ir visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug
jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir
savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi
problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.
Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo
Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę
užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis
pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi“ draugai, todėl
nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti
papildomo cukraus, dažnai besilaukiančioji tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu
natūraliu noru bent kažką suvalgyti.
Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai
kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas
nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar
didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto
salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.
Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I.
Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau
sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai
pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.
Reikia valgyti tai, kas yra pagaminta
Mitybos specialistė prisipažįsta, kad susilaukus pirmosios
dukros ji ilgai svarstė, koks yra teisingas auklėjimo būdas. Tačiau dėmesį patraukė
tokios situacijos, kada, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra
visiškai priklausomi nuo mamos, nes patys parduotuvėje nieko nenusipirks, nėra
ragavę picos, greitojo maisto, bulvių traškučių ar gazuotų gėrimų. „Galų gale
vis vien ateina laikas, kai visa tai, ko troško, vaikai gali įsigyti patys, o
tuomet jie „pameta“ galvą ir dažniausiai tai tampa didele problema, turint
omenyje ne vien svorį, bet ir kitus sveikatos sutrikimus“, – teigia mitybos
specialistė.
Taip pat pasikonsultavus su gydytojais ir sužinojus, kad
šiais laikais II tipo cukriniu diabetu serga begalė vaikų, I. Trusovė su vyru
priėmė sprendimą, kad jų vaikas privalės valgyti tai, ką reikia ir ką pagamino
mama.
Tiesa, savaitgaliais ar išvykų metu šeima pasmaližiauja,
o ir saldumynų stalčius namuose tikrai nėra paslėptas ar užrakintas. „Mūsų
namuose visada yra saldainių, tačiau dukra niekuomet nesuvalgo nei vieno, prieš
tai neatėjusi paklausti mamos ar tėčio, ar dabar gali valgyti saldumynus.
Pamenu kartą, kai ji dar buvo visai mažytė, parduotuvėje jai leidau išsirinkti
vieną bet kokį gardėsį, tai ji parbėgo laiminga rankoje laikydama didžiulį
brokolį – savo pačią mėgstamiausią daržovę“, – pasakoja I. Trusovė.
Vanduo, daržovės ir judėjimas – raktas į sveiką gyvenseną
Visa šeima kiekvieną rytą pradeda stikline šilto vandens
ir dienos metu jo stengiasi išgerti kuo daugiau. Taip pat nuo šeimos mitybos
raciono yra neatsiejama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, įvairios
kruopos, o bulves, miltinius patiekalus jie stengiasi riboti. Be to, I. Trusovė
rekomenduoja kiek įmanoma mažiau vartoti pridėtinio cukraus ir jį keisti kitais
saldikliais, o jeigu norima pasilepinti nuodėmingu desertu, – jį suvalgyti iki
pietų.
„Kadangi su vyru labai daug dirbame, visada permąstau, ką
valgėme vakar, ir jei, pavyzdžiui, vakar valgėme kavinėje, stengiuosi tai
kompensuoti šiandienos maistu ir gaminu sveiką, naminį ir daug maistinių
savybių turintį patiekalą. Ypatingai šiuo metu mūsų šeimai svarbiausia yra
vakarienė, nes dukrelė visa dieną būna darželyje ir valgo ten esantį maistą,
todėl stengiamės, kad vakarienės metu ji gautų daug daržovių bei kitų vertingų
produktų“, – teigia mama.
Be viso to, šeima visuomet stengiasi užsiimti kažkokia
bendra fizine veikla, o tėvai reguliariai lanko sporto salę. Žinoma, būna labai
įtemptų ir varginančių dienų, kai pasportuoti ne visuomet pavyksta, tačiau
pasivaikščiojimui gryname ore, atsipalaidavimui ir trumpam pabėgimui nuo
užgriuvusių darbų šeima laiko visada atranda.
Neverta ieškoti tobulybės, nes ji neegzistuoja
Anot mitybos specialistės I. Trusovės, itin svarbu, kad patys
tėvai nedarytų ir nevalgytų to, ko negalėtų ir jų vaikas. Juk tėvai yra
pagrindiniai ir patys stipriausi pavyzdžiai savo atžaloms, todėl visai šeimai turėtų
būti skiepijami vienodi įpročiai. „Jeigu mama sėdėdama su drauge valgo bulvių
traškučius, o priėjusiam vaikui sako, jog jam negalima, tuomet kyla klausimas: kodėl
valgo pati mama?“ – klausia ji.
Kaip bebūtų, svarbiausia neieškoti tobulybės ir suprasti,
kad jos tiesiog nėra. Griežti draudimai ar visa tai, kas yra daroma fanatiškai,
ilgai netrunka, todėl, pavyzdžiui, jeigu pietums norima paskanauti saldžių
blynelių su riešutų kremu, pusryčiai turėtų būti itin maistingi – avižinių dribsnių
košė ar kiaušiniai su avokadu ir pilno grūdo duona.
„Viskas turi būti paremta balansu ir negali būti jokios
prievartos. Manau, kad mažas šaukštelis majonezo dideliame dubenyje salotų yra
pats geriausias dalykas, bet, žinoma, norint pradėti gyventi sveikiau, prie
subalansuotos mitybos vertėtų derinti ir aktyvų laisvalaikį, nes judėjimas taip
pat yra neatsiejamas nuo geresnės nuotaikos, savijautos bei organizmo būklės“,
– tvirtina I. Trusovė.
Nuotr. Simonos Kuzminskaitės