Socialiniai tinklai

Aktualijos

Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

Paskelbta

data

Kokybiškesnio miško ateitimi reikia pradėti rūpintis kuo anksčiau.

Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai gelbsti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų.

Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija

Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo pagrindžiamos kartu su paramos paraiška, pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus. Nuosavos (turimos) lėšos buvo pagrindžiamos banko sąskaitos išrašu. „Šie reikalavimai ypač apsunkindavo vyresnio amžiaus pareiškėjus, nesinaudojančius elektroninės bankininkystės paslaugomis, todėl buvo nuspręsta atsisakyti perteklinio reikalavimo. Tad dabar teikti pareiškėjams bus daug paprasčiau“, – akcentuoja Žemės ūkio ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė Rūta Smilgailytė ir primena, kad planuojantiesiems ugdyti jaunuolyną nustatytas didesnis kompensacinės išmokos dydis už išugdyto jaunuolyno hektarą. Už jaunuolyno ugdymo išlaidas teikiama vienkartinė nustatyto dydžio kompensacinė išmoka 343 Eur hektarui.

Sėkmingai panaudota parama

Anot jau ne vienus metus KPP paramą sėkmingai panaudojusio miško savininkų kooperatyvo  „Zanavykų šilas“ administracijos vadovo Giedriaus Sederavičiaus, parama jaunuolynams ugdyti –  dar didesnė paspirtis rūpintis augančiu mišku. „Norintiems tinkamai prižiūrėti mišką, ši priemonė yra ypač reikalinga. Galvojant apie miško ateitį, būtina ugdyti jaunuolynus. Taip formuojama medynų rūšinė sudėtis, šalinami nepageidaujamų rūšių medžiai ir krūmai, mažinamas medelių tankumas, kad ateities miškas būtų kokybiškesnis. Naudojamės parama ir džiaugiamės, kad tai leidžia daug sklandžiau ir efektyviau organizuoti darbus. Jeigu yra galimybė gauti paramą, nereikia praleisti šios progos. Miškininkams taip pat svarbu suprasti, kad rūpintis mišku reikia pradėti kuo anksčiau. Nes vėliau ištaisyti klaidas ir užauginti brandų bei  ilgaamžį mišką gali būti labai sudėtinga“, – pabrėžia 1000 hektarų miško valdantis G. Sederavičius. Miškininkas kalbėjo, kad pagal KPP programas jau yra gavęs finansavimą maždaug 100 hektarų jaunuolyno plotui sutvarkyti.

Į ką ir iki kada kreiptis

Privačių ir valstybinių miškų valdytojai, siekiantys padidinti savo valdomų miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę, iki rugpjūčio 31 d. kviečiami kreiptis į Nacionalinę mokėjimo Agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dėl paramos pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“.  Šiam etapui projektams įgyvendinti skirta 3,8 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Šiemet numatyti du paraiškų pagal veiklos sritį priėmimo etapai: pirmas – vasarą (liepos–rugpjūčio mėn.), antras – metų pabaigoje (lapkričio–gruodžio mėn.).

Galimi pareiškėjai 

Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėje. Nekilnojamasis turtas (miškas, miško žemė ar statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Parama teikiama pamiškėms formuoti, miškuose esančioms saugomoms natūralioms buveinėms ar saugomų rūšių buveinėms atkurti arba būdingai miško struktūrai palaikyti, nevietinių medžių rūšių medynams (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkyti (rekonstruoti) į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynams iki 20 metų amžiaus ugdyti, vidinei miškotvarkai ir miško želdinimo ir žėlimo projektams, kaip savarankiškai investicijai, rengti.

Per KPP įgyvendinimo laikotarpį pretenduoti į jaunuolynų ugdymo paramą už tą patį plotą galima ne daugiau kaip 2 kartus. Antrą kartą parama jaunuolynams ugdyti tame pačiame plote gali būti teikiama, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip 3 metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo. Trejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos iki naujos paraiškos pateikimo dienos pagal veiklą.

Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo darbai turi būti vykdomi po paraiškos pateikimo ir atlikti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo.

Nuotrauka iš pixabay.com

Užs. Nr. 26

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi