Socialiniai tinklai

Aktualijos

Teismas priėmė sprendimą Radviliškio lopšelio – darželio „Eglutė“ byloje

Paskelbta

data

2021 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė priėmė sprendimą dėl pusmetį trukusio darbo ginčo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau jau dabar buvusi biudžetinės įstaigos – lopšelio – darželio „Eglutė“ darbuotoja Kristina Gilytė šiuo metu gali džiaugtis dar viena pergale. Darželio vadovė Asta Varkulevičienė teismo pripažinta neteisia – Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas, Radviliškio lopšelis – darželis „Eglutė“ buvusiai auklėtojos padėjėjai turės sumokėti ne tik kompensaciją dėl neteisėto atleidimo, bet atlyginti ir jos turėtas nemažas bylinėjimosi išlaidas – 2226,00 Eur. Ši byla galėtų būti laikoma dar vienu patvirtinimu apie savivaldybės biudžetinėse įstaigose vykstantį mobingą.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją

Buvusi Radviliškio lopšelio – darželio „Eglutė“ darbuotoja K. Gilytė 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – Panevėžio DGK) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pradėta darbo byla, kurioje darbo ginčų komisijos sprendimas K. Gilytei buvo palankus: nuspręsta pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti 1592,80 eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 2280,60 eurų kompensaciją, išieškoti iš lopšelio – darželio 200 eurų neturtinei žalai atlyginti bei panaikinti kitas su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias pasekmes.

Darželio vadovė kalta nesijautė

Toks sprendimas Radviliškio lopšelio – darželio „Eglutė“ vadovės Astos Varkulevičienės netenkino ir su ieškiniu buvo kreiptasi į teismą. Ugdymo įstaigą teisme atstovavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius. Teismui pateiktame ieškinyje buvo prašoma pripažinti, kad atsakovė K. Gilytė į Panevėžio darbo ginčų komisiją kreipėsi, praleisdama įstatymo nustatytą terminą, o jeigu senatis nebūtų taikyta – atmesti buvusios darbuotojos reikalavimus kaip nepagrįstus.

Pasikeitė vadovė – pasikeitė vertinimas

Kristina Gilytė teismui nurodė, kad buvusioje darbovietėje dirbo daugiau nei septynerius metus, buvo vertinama kaip gera darbuotoja, tačiau viskas pasikeitė, kai vadovauti pradėjo A. Varkulevičienė. Nesutarimai tarp A. Varkulevičienės ir K. Gilytės prasidėjo po pirmojo karantino paskelbimo (2020 m. kovo 14 d.). Esą dėl netinkamo karantino reikalavimų laikymosi (į jai nepriklausančias grupes nunešė tai laikraštį, tai kokteilį) ši darbuotoja ir buvusi atleista. Greičiausiai konflikto pradžia buvo tada, kai darželio susirinkime direktorė pasiūlė darbuotojams pasiimti arba kasmetines atostogas, arba nedarbingumą. Atsakovė nenorėjo atostogauti karantino metu, paprieštaravo direktorės siūlymui. Nuo pat konflikto pradžios įstaigos vadovės veiksmai buvo nukreipti prieš auklėtojos padėjėją Kristiną: buvusi darbuotoja teismui nurodė, kad buvo nuolat persekiojama darbo vietoje, kurstomas kolektyvas, kuriamas psichologinis spaudimas. Buvusi darbuotoja teigė nepažeidusi nei vieno darbo sutartyje numatyto reikalavimo, o metinis veiklos vertinimas už 2020 m. darbo metus buvo visiškai nepagrįstas. Pasak Kristinos, įstaigos vadovės veiksmai nuo konflikto pradžios menkino jos savivertę, blogino psichologinę bei fizinę būklę, ji buvo žeminama kitų darbuotojų akivaizdoje, kolektyvas buvo nukreiptas prieš ją, o tai turėjo tiesioginės įtakos šios darbuotojos savijautai darbo vietoje, todėl prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.   

Prieštaringi parodymai

Teismas išklausė liudytojų – vaikų darželio „Eglutė“ darbuotojų – parodymus. Jie buvo prieštaringi, tačiau teismas pasirinko ginti silpnesniąją pusę – buvusią darbuotoją. Įvertinta tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad iki darbuotojos atleidimo tarp direktorės Astos Varkulevičienės ir jos pavaldinės Kristinos Gilytės ilgą laiką buvo įtempti ir konfliktiški santykiai. Auklėtojos padėjėjos Kristinos darbas buvo nuolat stebimas, jos vis buvo prašoma pasiaiškinti raštu (tai dėl dulkių darželio grupėje, kurioje nebedirbo, tai dėl poveikio darymo darželio darbuotojams, tai dėl išėjimo iš darbo nenustatytu laiku). Dalis apklaustų teisme liudytojų patvirtino, kad nesutarimai tarp darželio vadovės ir jai pavaldžios darbuotojos tikrai buvo. Nors kitos liudytojos kalbėjo esą A. Varkulevičienė su savo darbuotoja elgėsi teisingai, darbinė atmosfera buvusi gera, tokius parodymus teismas vertino kritiškai ir jais nepatikėjo, kadangi darbuotojos galėjo būti įtakojamos savo vadovės.

Tarnybiniai pranešimai buvo rašomi nuolat

Pasirodo, kad auklėtojos padėjėja dirbusi Kristina patyrė  nemenką spaudimą – darbo ginčų komisijos byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl jos elgesio nuolat buvo rašomi tarnybiniai pranešimai. Dalis darželio auklėtojų, net ir tos, kurios nėra dirbusios su Kristina, panašiu laikotarpiu (nuo birželio 11 d. iki birželio 23 d.) surašė prašymus įvertinti auklėtojos padėjėjos elgesį bei atsisakymus dirbti su šia auklėtojos padėjėja. Jeigu vienoms darbuotojoms būdavo galima eiti į kitas grupes, nunešti maistą, tai tokie pat Kristinos veiksmai  iškart būdavo vertinami tarnybiniais pranešimais. Dar 2020 m. balandžio 14 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo Kristinai buvo siūloma iš darbo išeiti savo noru.

Kita buvusi darbuotoja kolegę vertina puikiai

Auklėtojos padėjėja Kristina Gilytė iš darbo buvo atleista esą per paskutinius dvylika mėnesių padariusi antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, jos darbo veikla už 2020 metus buvo įvertinta nepatenkinamai. Ar iš tiesų ši darbuotoja buvo tokia bloga, galėtume paklausti buvusių kolegių. Viena jų, A. B., teisme papasakojo, kad ir ji šių metų gegužės 24 d. A. Varkulevičienės buvo atleista iš darbo. Ši buvusi darželio darbuotoja Kristiną įvertino kaip gerą kolegę, kuri buvo pareiginga, sąžininga, tvarkinga, padėjo dirbti su vaikais, degė noru darbui, galima buvo ir pajuokauti, ir pašmaikštauti, ir pakalbėti. Palankiai Kristina įvertinta ir kaip žmogus – maloni, bendraujanti, pasidalinanti, nekonfliktiška. A. B. patvirtino, kad lopšelyje – darželyje „Eglutė“ per pusantrų metų įvyko labai didelė darbuotojų kaita. Ir šiai buvusiai darbuotojai buvo sakoma, kad išeitų iš darbo savo noru, grasinama. Pradžioje A. B. santykiai su direktore buvo geri, tačiau po pusės metų jie pasikeitė. Dažnai būdavo išsakomi nepagrįsti kaltinimai, šmeižtas. Situacija dėl Kristinos buvo tokia, kad visos auklėtojos buvo sukviestos į direktorės kabinetą ir joms vadovė pasakiusi, kad dabar reikia rašyti viską, ką turi prieš Kristiną.

Palaikė ir nuo direktorės priklausomos darbuotojos

Kad Kristina nėra konfliktiškas žmogus, patvirtino ir tebedirbančios darželyje darbuotojos  – J. G. ir L. B. Pasak jų, Kristina buvo kaltinama karantino taisyklių pažeidimu, jai buvo rašomi aktai, įspėjimai už pažeidimus, kuriuos darželio darbuotojai vieni galėjo daryti, o kitiems darbuotojams buvo skiriamos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą. Auklėtojos padėjėja buvo bausta už rastus grupėje voratinklius, dulkes. Kristinos grupėje tvarka buvo tikrinama  ypatingai, jos darbui buvo skiriamas didesnis dėmesys. Muzikos mokytoja dirbanti J. G. sakė, kad dažnai matydavo, kaip Kristina gražiai bendraudavo su auklėtoja, vaidindavo šventėse. Tiek muzikos mokytojos, tiek logopedės vertinimu, ši auklėtojos padėjėja, labai gražiai elgdavosi su vaikais – kai ji su mažaisiais trumpam išsiskirdavo, jie atbėgdavo apsikabinti išskėstomis rankomis. Ji vaikus visada palydėdavo ir parsivesdavo iš logopedės konsultacijų.

Darželio direktorė savo darbuotoją vertino kaip konfliktišką asmenybę

Darželio direktorė A. Varkulevičienė teismui pasakojo, kokia bloga buvusi auklėtojos padėjėja – esą darbuotojai teigė, kad Kristina juos filmavo, menkino, stebėjo, žlugdė kitų autoritetą. Pasak direktorės, ūkvedė jai rašė, kad jaučia stresą, kai reikia pasakyti kokią pastabą Kristinai. Sekretorė esą irgi jautė stresą, kai reikėdavo šią darbuotoją supažindinti su dokumentais. A. Varkulevičienė ją apskundusią buvusią darbuotoją įvertino trumpai: „konfliktiška“. Galbūt vadovę labiausiai neramino tai, kad, remiantis jos pasakojimu, administracijos sprendimai buvo aptariami viešai darbe ir direktorė nuolat gaudavo priekaištų dėl įvairių dokumentų.

Gali būti, kad Radviliškio lopšelio – darželio „Eglutė“ vadovė dar skųs teismo sprendimą. Norėtųsi, kad vaikų lopšelyje – darželyje „Eglutė“ kuo greičiau įsivyrautų taika ir ramybė.

Monika Ilgauskytė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

A. Gedvilas. „Ne automobilių taršos, o tautos kiršinimo mokestis“

Paskelbta

data

LR Aplinkos ministerija po ilgų svarstymų, gąsdinimų ir klaidinimų, be platesnių diskusijų su visuomene, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, pagaliau išgrynino automobilių apmokestinimo koncepciją. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik taršos mokestį, kuris įneš dar daugiau sumaišties, negu buvo iki šiol.

Pirmiausia, labai norėtųsi paklausti pačių Aplinkos ministerijos klerkų ir įvairaus plauko ekspertų, išdygusių kaip grybų po lietaus, kiek jie patys yra draugiški aplinkai, kiek svarbi jiems patiems mažesnė aplinkos tarša ir švarus oras. Norėčiau pamatyti, su kokiais automobiliais jie važinėja? Ar jie tikrai visi jau yra persėdę į draugiškus aplinkai automobilius? Ministras taip ramiai bando mums įpiršti tą „Tautos kiršinimo mokestį“, kad, atrodo, galima ir patikėti jo nuoširdumu.

Kai pasižiūri į šiandienos aplinkos sergėtojus, supranti, kad arba jie rengia projektus už Europos Sąjungos lėšas ir iš to pragyvena, arba bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, įgyvendinant svarbius Projektus, arba šiaip yra prisitaikėliai, nes jų veikla yra priklausoma nuo Ministro, Ministerijos klerkų sprendimų, ES ir kitų fondų, ar lobistų.

Esama situacija

Tad vadinkime faktus savais vardais ir nebūkime „išverstaskūriais“. Beveik pusantrų metų visuomenė buvo audrinama transporto registracijos mokesčiu. Iniciatoriai suokė koks jis neišvengiamai reikalingas, kol galu gale tapo aišku, kad toks mokestis galimai prieštarauja Europinei teisei. Štai Jums naujas pavyzdys – Europos Sąjungos sankcijos ir šimtamilijoninės baudos už tai, kad nėra apmokestinti automobiliai. Man panašu į pataikavimą Briuseliui mūsų žmonių sąskaita. O Jums?

Vienoje televizijos laidoje taršos mokestį, vidutiniškai sieksiantį apie 140 Eur žmogui, Ministras prilygino net Civilinės atsakomybės draudimui. Toks palyginimas, mano supratimu, visiškai nelogiškas ir neadekvatus, nes draudimas suteikia konkrečią paslaugą. Kokią paslaugą vairuotojui suteiktų jo sumokėtas taršos mokestis? Matyt vienas Ministras ir težino…

Ministras sako, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokės, nes jų automobilių CO2 tarša neviršys 130 g/km. O tai, kad laikui bėgant taršos riba mažės ir mokestis bus didinamas, nutylima? Neoficialaus pokalbio su Aplinkos ministerijos atstovu metu, negavau patikinimo, kad ateityje ir elektromobiliai nebus apmokestinti. Prisiminkime Nekilnojamojo turto mokesčio atsiradimą, įgyvendinimą ir kiek kartų jau mažėjo neapmokestinamoji turto riba?

Dar daugiau, Ministras pasakė, kad pusė vartotojų mokės tik iki 100 Eur. Natūraliai kyla klausimas, tai kam tas mokestis reikalingas, nes jo poveikis bus menkas – įplaukos į biudžetą nebus įspūdingos, o ir vairuotojai nebus motyvuoti keisti transporto priemonių? Akivaizdu, kad Ministras nėra iki galo nuoširdus.

Kilnūs tikslai turi būti siekiami progresyviomis priemonėmis. Dabartinėje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje neįžvelgiu jokio racionalumo, išskyrus kaip dar vieną „Tautos kiršinimo mokestį“, kuris papildys skylėtą biudžetą. Ir toks pasipinigavimas vyksta nuolat. Ką tik teko stebėtis, kai kylant elektros ir dujų kainai prašėme palengvinti naštą gyventojams ir sumažinti PVM, bet argi ši valdžia įgali? Pririšti pensijas ar minimalų darbo užmokestį vidutinio darbo užmokesčio – šiai valdančiajai koalicijai ši misija yra neįmanoma. Įvesti naujus mokesčius? Lengvai!

Tik PVM tarifas nejudinamas, nors nuo 18 iki 21 procento konservatoriai jį padidino „laikinai“. Ir tas laikinumas tęsiasi jau daugiau kaip 11 metų. Suprantu, kad jų sprendimo niekas nenorėjo taisyti, tačiau dabar juk nereikia ir nieko prašyti, nes tos pačios partijos vėl yra prie valdžios vairo.

Dar Ministras kalba, kad kuro dedamoji įtraukta į viską, todėl rinkti mokestį per akcizą neperspektyvu ir, kad iki 5 500 Eur galima įsigyti komfortišką šeimos automobilį, už kurį nereikės mokėti taršos mokesčio. Įdomu, kur čia tokių mašinų yra? Amerikos daužtų automobilių aukcione, ar kur kitur žino Ministras, tik mums tos vietos neatskleidžia?

Nukrypimai nuo logikos

Ministerijos keičia senus automobilius į taršius automobilius už valdiškus pinigus ir jokios atsakomybės neprisiima, o juk ir už transportą, ir Taršos mokestį vis tiek galiausiai sumokės mokesčių mokėtojai, kurie ir taip pastatomi prieš faktą, kad reikės mokėti dar ir už savo automobilius. Kur buvo ministerijų klerkai anksčiau, kad iki šios dienos valstybinių įstaigų transportas tebėra netinkamas.

Iš šalies žvelgiantys ekspertai, nesusiję su ministerija, kaip, pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis, tiesiai šviesiai rėžė tiesą, kad tai bus turto mokestis, o ne taršos, nes jis bus nesusijęs su nuvažiuotais kilometrais. O tai reiškia, kad net jeigu automobilis ir bus naujas, nepatenkantis į apmokestinamųjų sąrašą, bet nuvažiavęs daugiau už taršų automobilį jo žala gamtai bus net didesnė. Panašu, kad bus taip, jog tas, kuris nuvažiuos dešimtis tūkstančių kilometrų, už gamtos taršą sumokės mažiau, negu kaimo žmogus, nuvažiavęs vos kelis tūkstančius kilometrų per metus. Kartais atrodo, kad valdininkai net nesupranta iš kur tas CO2 atsiranda. Juk ne nuo automobilio, o nuo sudeginto kuro. Kur dingo toks nuvalkiotas, tačiau labai teisingas principas ,,Teršėjas moka“? Kodėl žmogus, turintis kelis automobilius asmeniniam naudojimui, turi mokėti už kiekvieną atskirai, nors vairuoja jis vienas. Suprantama, kad vienu metu jų abiejų jis neeksploatuos.

Ar tik Ministras sprendimą visai Lietuvai siūlo ne pagal Vilnių, nes ten tarša didžiausia? Tuo tarpu aš siūlyčiau nuvažiuoti ir į kitus tuštėjančius miestus. Jeigu reikia, galiu ir palydėti. Apskritai, kalbant apie Vilnių, vos prieš kelis metus, žinodamas, kad visas pasaulis juda ekologiškumo link, Vilniaus Meras R. Šimašius Autobusų parką pildė dyzelinu varomais autobusais. Kitas absurdas tame, kad nežinau nei vienos atskirtos juostos viešam transportui, kuri būtų įrengta neaukojant esamų eismo juostų. Dar kitas pavyzdys – kai reikia saugoti Valakampių tiltą, nes jam reikalingas kapitalinis remontas, piešiama ,,A“ juostą. To pasekoje, gyventojai, važiuojantys ne viešu transportu, lieka įkalinti dar didesnėse spūstyse, ir taip dar labiau teršia orą. Tokie sprendimai yra absurdiški ir sunkiai logiškai paaiškinami. Belieka kreiptis į valdžią, kad paliktų gyventojus ramybėje, kol institucijų veiksmai nėra koordinuojami tarpusavyje ir infrastruktūra nėra gerinama racionaliai.

Geras pavyzdys situacijos absurdiškumui iliustruoti yra vienos daugiavaikės šeimos net su penkiais mažamečiais vaikais laiškas man: „Sveiki, esu Povilas, gyvenantis Vilniaus raj. Džiaugiamės su žmona dorai augindami 5 vaikus, jiems 3, 6, 10, 11, 13 metų. Turime didelį septynvietį automobilį – vienatūrį miniveną, varomą benzinu, su įmontuota dujų įranga. Mūsų automobiliui būtų taikomas beveik maksimalus mokestis. Viešai deklaruojama, kad mokestis skirtas perorientuoti visuomenę į ekologiškesnes transporto rūšis. Tačiau gausioms šeimoms, alternatyvų tiesiog nėra. Elektrinių 7-viečių minivenų arba mikroautobusų – nėra. Išskyrus Mercedes V klasės mikroautobusą, kurio kaina prasideda nuo ~80 tūkst. eurų. Net ir naujausi 2021 m. minivenai, turintys 7 vietas ir bagažinę, tokie kaip Ford Galaxy ar Seat Alhambra, turi >160 g/km CO2 reikšmes, reiškiančias, kad teks mokėti taršos mokestį. Alternatyvos, pvz viešasis transportas, mums kainuoja ~4 kartus brangiau nei vykstant savo automobiliu. Gaunasi, kad mūsų šeima, bus “baudžiama” už tai, kad esame gausi šeima, sąmoningi piliečiai, kad tikime gimstamumo skatinimo politika ir pan. Šiuo mokesčiu esame skatinami vietoj 1 turėti 2 mažesnius ir “mažiau taršius” automobilius, už kuriuos nereikėtų mokėti taršos mokesčio. Prie jūros, pas senelius, ar į teatrą vyktume 2 automobiliais. Sudegintume ~30 proc. daugiau kuro ir išskirtume tiek pat daugiau CO2. Užimtume 2 parkavimo vietas mieste. Vietoj 4 sunaudotume 8 padangas, vietoj vieno – du akumuliatorius, filtrus, tepalus, valytuvus ir pan.“

Alternatyvos

Kadangi taršos mokestis nebus nei sąžiningas, nei motyvuojantis ir skatinantis, todėl pagrindinis tikslas – taršos mažinimas – pasiektas tikrai nebus, o tik dar labiau apsunkins žmonių gyvenimą, nuskurdins juos ir supriešins, kaip jau yra šios Vyriausybės supriešinti skiepyti ir neskiepyti žmonės. Gal jau būtų laikas atsižvelgti į gerąsias kitų šalių patirtis? Ar iš gero gyvenimo didžioji visuomenės dalis eksploatuoja 15-20 metų senumo automobilius? O tie, kurie galėtų mokėti mokestį ir vėl liks nepralošę, nes jau dabar važinėja naujais automobiliais.

Kodėl kalbant apie automobilių apmokestinimą, nekalbama apie skatinamųjų priemonių praplėtimą įsigyjant mažiau taršų automobilį, infrastruktūros gerinimą? Kodėl nesivadovaujama gerąja kitų šalių patirtimis? Įdomu tai, kad kai kalbama apie akcizo dyzeliniam kurui didinimą, Ministerijos atstovai Lietuvą lygina su Vokietija ir visa Vakarų Europa, o kai kalba apie atlyginimus, jau nebelygina, nes ir lyginti nėra ką.

Ar ne gamintojai turi prisiimti atsakomybę už taršių priemonių gamybą? Jie turi rasti būdą, kaip sumažinti išmetamų emisijų tonų kiekį. Taip sutaupysime gyventojams papildomų išlaidų, jie bus dėkingi. Jei kažkas sukūrė taršų automobilį, tai tegul ir susimoka. Palikit mūsų žmones ramybėje, nes jie, pirkdami automobilį jau susimokėjo.

Siekiant oro taršos mažinimo, kam, iš principo, labai pritariu, valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę ir, neperkeldama problemos ant gyventojų pečių, galėtų supirkti taršiausius automobilius ir utilizuoti juos. Kas iš to, kad tas automobilis nukeliaus į kitą šalį, juk toks veiksmas problemos globaliu lygiu nespręs.

Kodėl nebuvo paruoštos alternatyvos taršos mokesčiui? Vis dar neišplėtota viešojo transporto infrastruktūra, nors tai yra ypatingai opus klausimas visoje Lietuvoje, ypač mažuose miestuose. Dar viena iš galimų taršos mažinimo priemonių – taršių automobilių importo ribojimas.

Beje, kalbėdami apie taršą, nepamirškime, kad ji gali pradėti mažėti natūraliai, nes didžiosios transporto įmonės dėl valdžios neveiklumo ir įvairių dirbtinų kliūčių sudarymo savo automobilius perregistruoja kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lenkijoje.

Tad alternatyvų taršos problemai spręsti tikrai yra apstu, tačiau vieną gražią dieną, kad ir po metų, apmokestinti jau senai įsigytas transporto priemones, yra mažų mažiausia nekorektiška. Įsivaizduokime, ką reikės daryti žmogui, kuriam tas mokestis bus lygus penktadaliui jo turimos transporto priemonės vertės, arba ketvirtadaliui jo gaunamos algos? Suprantu idėją uždrausti dyzelinu varomiems automobiliams įvažiuoti į miesto centrą. Gal šiuo atveju žmonės patirtų nepatogumų, bet bent jau nereikėtų prarasti automobilio ir patuštinti piniginės. Į klausimą ką daryti žmogui turinčiam 1 000 Eur kainuojantį automobilį, Ministras atsako, kad jį galima pasikeisti į ekologiškesnę alternatyvą. Po tokių atsakymų atrodo, kad ministerijos vadovas skraido kažkur kosmose ir neturi žalio supratimo apie tai, kas vyksta Lietuvoje.

Pabaigai

Sakote, elektromobilis pats žaliausias? Ogi, ne! Yra „žalesnių“, pavyzdžiui biometanu varomas transportas. Elektromobilio išmetama emisija tonomis siekia 0 tik eksploatacijos metu. Tuo tarpu, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Gas On tyrimų ir inovacijų projekto duomenimis, dyzelino, suskystintų dujų ir suslėgtų dujų gamybos ir utilizavimo metu, išmetamos emisijos siekia 6 t., benzino – 5 t., o elektromobilių – net 9 t. Ir kitas svarbus rodiklis – išmetamos emisijos kiekis kuro aprūpinimo periodu. Taigi, elektromobilių išmetamos emisijos kuro aprūpinimo metu siekia 11 t., kai tuo tarpu benzino, dyzelino, suslėgtų gamtinių dujų – 4 t., o suskystintų dujų – 2 t. Ir nepamirškime fakto, kad Lietuvoje žaliosios elektros dalis bendrame balanse nesiekia net 30 proc. Kitaip sakant, ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ministras televizijos laidoje atviravo, kad jam nemalonu siūlyti tą mokestį, nes tenka kaip kempinei sugerti daug nepasitenkinimų. Ministre, o kaip kitaip, kai klausimas paruoštas be jokios fantazijos ir skamba visiškai neįtikinamai, netgi galima sakyti labai valdiškai.

Ir iš principo, kas gi čia darosi su liberalais? Prieš rinkimus visiems žada laisvę, net ir nuo mokesčių, o kai gauna valdžią, vienas gatves siaurina, medžius važiuojamoje dalyje sodina, kitas, įvesdamas naujus mokesčius, meluoja ir nemirkčioja, neva toks mokestis savalaikis ir neišvengiamas.Štai irLaisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė iš principo atrodo neapsisprendusi, kaip ir jos partiečiai, tai ji Facebok‘e piktinasi naujo mokesčio atsiradimu, tai Vyriausybės posėdyje, kartu su savo partijos deleguotais Ministrais, Taršos mokesčio įvedimą palaiko ir balsuoja ,,UŽ“. Lyg ir nori pataikauti rinkėjams, tačiau ar ji supranta, kad ir rinkėjai tai supranta? Kokiu tikslu veidmainiaujama, paliksiu spręsti Jums.

Sutinku, kad turime rūpintis oro tarša, ypač Lietuvoje, kur užterštumas kietosiomis dalelėmis yra vienas didžiausių Europoje, tačiau tai reikia daryti kompleksiškai, diskutuoti su visuomene apie alternatyvas, o ne bauginti, bausti ir apmokestinti „Tautos kiršinimo mokesčiais“.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Vicemeras kartu su konservatoriais ir vėl išsigando viešumo

Paskelbta

data

Tarybos posėdyje 2021 m. lapkričio 25 d. buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo. Balsuota netgi už tris sprendimų projektus: pirmasis – Peticijų komisijos parengtas siūlymas komitetų posėdžius transliuoti, antrasis – Tarybos narės siūlymas šiuos posėdžius dar ir įrašyti, o pagal trečiąjį variantą niekas Tarybos reglamente nebūtų keičiama, tai yra, eiliniam mirtingajam ir toliau nebūtų žinoma, ką diskutuoja Tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kokie motyvai, priimant vieną ar kitą radviliškiečiams svarbų sprendimą. Spėkite, ką pasirinko Tarybos dauguma. Ogi posėdžiauti kaip ir iki šiol – ramiai ir netrukdomi žiūrovų, kad rajono valdančiųjų, konservatorių ir „valstiečių“, darbeliai būtų mažiau žinomi.

Viešinti komitetų posėdžius pirmas pasiūlė Tarybos narys G. Lipnevičius

Dėl naujai pateikto analogiško siūlymo, kurį pats buvo pateikęs prieš kelis mėnesius, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasisakė: „Negalėjau patikėti savo akimis dėl šios idėjos, nes rugpjūčio mėnesį tokį pat siūlymą tiek raštu, tiek žodžiu buvau pateikęs darbo grupei dėl reglamento pakeitimo. Partijų atstovai pasiūlymo dėl viešumo nepalaikė. Dabar panašu, kad kažkas kopijuoja mano siūlymą. Kad pasiūlymas yra reikalingas, net kalbos nėra. Visi komitetų posėdžiai turėtų būti viešinami.“

Pradinė idėja plojimų nesulaukė

Primename, kad šių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame darbo grupės dėl reglamento pakeitimo posėdyje Tarybos narys G. Lipnevičius išsakė pasiūlymą viešinti komitetų posėdžius ir partijų atstovų pritarimo nesulaukė. Dėl pasiūlymo viešinti komitetų posėdžius, pateikiant jų įrašus internete, susilaikė reglamento darbo grupės nariai Jonas Pravilonis, Arnoldas Matuzevičius, Skaidra Dišlė, o „valstietis“ J. Povilaitis išvis atsisakė balsuoti. Ir netgi meras Vytautas Simelis šiame posėdyje nepasisakė už viešumą, nors rugpjūčio 12 d. savo spaudos konferencijoje kalbėjo priešingai: „Aš nematau nieko blogo, kad būtų tiesiogiai transliuojami komitetų posėdžiai“. Nors diskusijose pasisakinėjo aštrokai, vienintelė „darbietė“ Zita Žvikienė balsavo už  G. Lipnevičiaus pasiūlymą, o vėliau idėją pateikė Tarybai kaip savo.

Įžvelgta ir pliusų, ir minusų

Prieš Tarybos posėdį dėl naujai pateikto siūlymo viešinti komitetų posėdžius Investicijų ir kaimo reikalų komitete kilo diskusijos. Svarstyta, kas būtų atsakingas už galimą asmeninių duomenų paviešinimą. Taip pat kilo klausimas, kas darytų įrašų, pateikiamų viešoje erdvėje, nuasmeninimą, kad nebūtų pateikti visuomenės aptarimui duomenys, kurie galėtų kam nors pakenkti. Nuomonių buvo įvairių.

Meras parengtais projektais stebėjosi

Kai trys sprendimų projektai pasiekė Tarybos posėdį, meras V. Simelis kraipė pečiais ir piktinosi savivaldybės juristais, kam šie parengė ir pateikė Tarybai du sprendimo projektus. Panašu, kad savivaldybės vadovas pasiklydo sprendimų projektų skirtumuose ir pats nebežinojo, už ką ir prieš ką reikia balsuoti: „Mano nuomonė nuo pat pradžių nesikeitė, kad posėdžiai būtų transliuojami, po to išsigandau situacijos…“ Ko išsigando V. Simelis, jis taip ir nepaaiškino, tik ir vėl, kaip ir komiteto posėdyje, pasvarstė, kad viešumas galėtų sutrumpinti Tarybos posėdžius. Galbūt norisi greičiau darbo dieną „prastumti“ ir, uždarius duris, pabėgti namo?

Konservatoriai ir vicemeras – prieš viešumą

Net vienuolika Tarybos narių balsavo už tai, kad radviliškiečiai negalėtų žinoti argumentų, dėl ko vienu ar kitu klausimu buvo priimti sprendimai: vicemeras Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Tomas Januševičius, Eugenijus Pranevičius, Irena Palionienė, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Gabrielius Verdingas. Įdomiausia tai, kad Peticijų komisija, sudaryta iš Tarybos narių konservatorių Skaidros Dišlės ir Andriaus Grabausko bei socialdemokrato Jono Pravilonio, nepritarė savo pačių rengtam pasiūlymui. Už peticijų komisijai pateiktą siūlymą ir dėl jo parengtą projektą nebalsavo nė vienas Tarybos narys, tačiau Z. Žvikienės parengtas siūlymas sulaukė netgi devynių pritariančiųjų balsų. Šiam sprendimo projektui pritarė savivaldybės meras Vytautas Simelis, nepartiniai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, socialdemokratai Eglė Ivanauskytė, Vida Janulaitienė, Jonas Pravilonis, Kazimieras Račkauskis ir Saulius Luščikas. Po balsavimo Tarybos narys G. Lipnevičius pasisakė: „Matau, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ bijo viešumo. Pasiūlymą dėl komitetų posėdžių viešinimo teikiau reglamento darbo grupėje. Tuo metu tik mes su Zita Žvikiene pasisakėme už komitetų posėdžių viešinimą. Šiandien jau turime nebijančius viešumo devynis Tarybos narius.“ Tokios pat nuomonės buvo ir Tarybos narė „darbietė“ Z. Žvikienė: „Tenka tik apgailestauti, kad viešumo esantys Tarybos daugumoje vengia.“

Ieva Kučaitė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi