Socialiniai tinklai

Aktualijos

Teismas nepasigailėjo šeduviškio, mamos sugyventiniui sulaužiusio šonkaulius

Paskelbta

data

Kur šeduviškis atliks skirtą bausmę, teismas nenurodė. Viena iš vietų laisvės atėmimo bausmei atlikti – Marijampolės pataisos namai

Visai neseniai, šių metų rugsėjo 15 d., kai visi žmonės miega, apie trečią valandą nakties, vos pilnametystės sulaukęs Dovydas Januševičius sumušė neblaivų savo mamos gyvenimo draugą. Kaip dažnai tokiais atvejais būna, konfliktas kilo išgertuvių metu. Nukentėjusiajam lūžo šonkauliai.

Kaltinimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Šešis kartus teistam Dovydui J. pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Jis suėmė rankomis 58 metų vyrui už galvos ir, ją palenkęs, ne mažiau penkių kartų keliu spyrė į pilvą bei krūtinę, o po to, nugriuvusiam ant grindų, dar kartą spyrė koja. Dėl stiprių smūgių nukentėjusiajam lūžo trys šonkauliai. Traumą nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai.

Negalėjo pasakyti, kodėl sumušė

Konfliktas įvyko Šeduvoje, Vakoniškio gatvėje. Teisme Dovydas J. aiškino, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir tas jam atleido. Vyko išgertuvės, kadangi nukentėjusiojo dukra turėjo netrukus išvykti į užsienį. Dovydas J. negalėjo nurodyti, dėl ko primušė mamos draugą. Vaikinas buvo blaivus, tačiau sakė, kad jam spontaniškai kilo pyktis. Teismui jis bandė pasakoti, kad primušti nenorėjęs, kad galvojęs neva nukentėjusysis pirmas sudavė, tačiau galų gale kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino.

Prašė neįžeidinėti savo mamos

Nukentėjusysis Rimantas (vardas yra pakeistas) policijos pareigūnams papasakojo, kad išgertuvių metu su dukra buvo išėjęs į virtuvę ir išgirdo, kad jo sugyventinės Dianos (vardas yra pakeistas) sūnus Dovydas J. pradėjo savo mamą įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis atėjo į svetainę ir liepė vaikinui netriukšmauti svetimuose namuose. Dovydas J. ėmė keiktis, pašoko nuo fotelio ir pradėjo jį mušti. Tuo metu, kai buvo spardomas, vyras iš skausmo nugriuvo ant grindų bei griūdamas susitrenkė ir nusibrozdino dešinės rankos dilbį. Rimantas mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes toliau įvykius prisimena tik nuo momento, kai jau buvo greitosios automobilyje.

Skirtas laisvės atėmimas

Dovydas J. prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Jis vos prieš daugiau nei porą mėnesių iki nusikaltimo padarymo – 2021 m. liepos 5 d. – buvo paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų ir vėl pakliuvo į policijos akiratį, todėl teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistas. Nors Dovydas ir labai jauno amžiaus, tačiau teistas net šešis kartus (taip pat ir už smurtinio nusikaltimo padarymą) ir už ankstesnius nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl padarė nusikaltimą. Teismas nusprendė, kad tinkamiausia bausmė tokiam išvadų nedarančiam jaunuoliui – laisvės atėmimas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė nuosprendžiu šeduviškiui skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis priimtas šių metų lapkričio 18 d. ir per įstatymo nustatytą terminą gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi