Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Tarybos posėdis pagal scenarijų

Avatar

Paskelbta

data

Praėjusių metų gruodžio 22 d. vyko paskutinis Radviliškio rajono tarybos posėdis. Prieš posėdį Tarybos nariai bei savivaldybės darbuotojai dalyvavo iškilmingose Šv. Mišiose, po to klebonas Tadas Rudys pašventino savivaldybės posėdžių salę, tad ir posėdis vyko ramiai, lyg spektaklis po ilgų repeticijų. Eilinį kartą buvo pagal numatyta scenarijų  pakilnotos rankos, o Tarybos pirmininkas K. Augulis prieš svarstant klausimą pabrėždavo „Komitetuose pritarta“. Na, jei pritarta, tai apie ką ir diskutuoti. Ne paslaptis, kad visi posėdžio klausimai būna suderinti iš anksto su administracija (o gal ir su teisiamu meru) .

Nusišalinimo procedūroms – pusvalandis

Pastaruoju metu Tarybos posėdžiuose įsigaliojo įdomi tendencija –  Tarybos pirmininko paviešinimas, kurie Tarybos nariai nusišalina nuo kokio klausimo užtrunka pusę posėdžio laiko. Štai paskutiniame posėdyje šis paviešinimas truko pusvalandį: tai Tarybos nario žmona, marti, dirba savivaldybėje ar jai priklausančioje įstaigoje ir Tarybos narys nusišalina nuo svarstomo klausimo.
Iš šono stebint šią procesą susidaro įspūdis, kad beveik visi Tarybos nariai lyg į voratinklį įsipainioję į priklausomybę nuo savivaldybės įstaigų. Juk taip lengviau valdyti – nebalsuosi, kaip reikia, ir neteks darbo savivaldybės įstaigoje žmona, mama ar marti, o gal ir pačiam bus pasiūlyta išeiti.
Su savivaldybės įstaigomis nesusijusius Tarybos narius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, ir dar tų pirštų būtų per daug.

Biudžetas patvirtintas rekordiškai greitai

Svarstant labai svarbų Radviliškio rajonui klausimą – biudžetą, jokių ginčų nekilo. Beje, svarstant šį klausimą nusišalino daug Tarybos narių, tad jis svarstytas iš esmės, nes nebūtų buvę kvorumo.
Finansų skyriaus vedėjai R. Chlebauskienei buvo pateiktas klausimas, kokia bus nepanaudotų lėšų suma  biudžete, bet ji negalėjo į šį klausimą atsakyti – dar nepaskaičiuota.
Dar vedėja informavo, kad pabranginus socialinių būstų nuomą, 3 tūkstančiai eurų bus skirti socialinių būstų remontui (lašas jūroje, tai sakant, bet vis geriau nei nieko).
Na ir dar paminėtas faktas, kad Vaižganto gimnazijos  stadionui skirtos lėšos nukreiptos Šeduvos stadiono rekonstrukcijai. Tai tiek klausimų iš biudžeto svarstymo. 2017 m. rajono biudžetas  buvo vieningai patvirtintas.

Ar visi galės patalpas nuomotis už eurą?

Vis skambant frazei „Komitetuose pritarta“, Tarybos nariui J. Povilaičiui užkliuvo Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų patalpų, skirtų vaikų neformaliajam švietimui vykdyti, nuomos mokestis. Taryba patvirtino šių patalpų nuomos mokestį – 1 Eur (be PVM) per mėnesį, nepriklausomai nuo patalpų dydžio.
„Ar ne brangiau kainuos šios sumos administravimas, nei nuoma? Mes asmenims, užsiimantiems neformaliuoju ugdymu, padėsime gauti didesnį pelną, kitaip tariant – daryti „biznį“. Manau, nuomos kainą reikėtų didinti“,- savo abejones išsakė J. Povilaitis.
Tarybos pirmininkas K. Augulis šiuos argumentus atrėmė; „Čia „biznio“ nėra, reikia paruošti neformaliajam ugdymui vykdyti sudėtingas programas ir nenorime apkrauti  mokesčiais žmonių, dirbančių su vaikais“.
Labai gerai, kad palaikomas neformalusis ugdymas, bet klausimas, ar visi galės patalpas išsinuomoti už eurą mėnesiui, nepriklausomai nuo jų dydžio, ar ta privilegija bus suteikta tik išskirtiniams vaikų ugdytojams? Na, ateitis parodys.

Tarybos posėdžio smagumai- paklausimai

Turbūt visų žiniasklaidos atstovų laukiamiausioji Tarybos posėdžių dalis –  Tarybos paklausimai, į kuriuos valdininkai atsako posėdžio pabaigoje.
Tarybos narys J. Baublys klausė, kada Šeduvoje bus įrengta pėsčiųjų perėja Vytauto gatvėje, kad žmonės saugiai pereitų gatvę prie kapinių.
Pasak Statybos skyriaus vedėjo G. Vičo, per pėsčiųjų perėją per valandą turi pereiti 50 pėsčiųjų ir pravažiuoti 50 automobilių – tik tada ji atitinka taisyklėms ir reikalavimams. Tad klausimas, ar Šeduvoje šioje vietoje vyksta toks intensyvus eismas ir ar ten reikalinga perėja? Vedėjas patarė kreiptis į Saugaus eismo komisiją ir, jeigu ji nutars, kad pėsčiųjų perėja reikalinga, ją turėtų įrengti „Regiono keliai“, nes daugelis Šeduvos gatvių – regioninių kelių nuosavybė.
Beje, pasak G.Vičo, daugiausia pėsčiųjų žūsta perėjose. Informacija nuteikia pamąstymams – o gal perėjos apskritai nereikalingos, jeigu kelia tokį pavojų žmonių gyvybei? Tad pamąstykite, šeduviai, ar jums tikrai reikalingas toks pavojingas dalykas kaip pėsčiųjų perėja.
Tarybos narys J. Malinauskas teiravosi, iš kokių lėšų vyksta darbai statomame plaukimo baseine. Jam buvo atsakyta, kad darbai baseine atliekami iš biudžeto lėšų – iš 469 tūkst. eurų, kurie buvo skirti iš biudžeto, panaudota apie 250 tūkst. eurų, tad lėšų darbams dar yra.
Tarybos nariai dar abejojo, ar tikrai reikalinga Gedimino – Radvilų gatvių sankryžos rekonstrukcija – juk ją įvykdžius nebeliks lėšų ir taip varganoms gatvėms lopyti. Buvo pateiktas atsakymas, kad Gedimino – Radvilų gatvių sankryža pripažinta problemine ir jos rekonstrukcijai skirtos tikslinės lėšos iš ES struktūrinių fondų.
Dar buvo teirautasi apie Radviliškio centrinės aikštės rekonstrukciją – iš kokių lėšų tai bus daroma.
Buvo atsakyta, kad gatvių, esančių apie aikštę, rekonstrukcija bei apšvietimas bus finansuojami iš Kelių priežiūros programos – iš šios programos rekonstrukcijai skirta 1 mln. 600 tūkst. eurų. Aikštė nepatenka į Valstybės investicinę programą ir jos rekonstrukcijai trūksta 1 mln. 400 tūkst. eurų. Pasak G. Vičo, aikštės finansavimo klausimas lieka atviras. Reikia suprasti – bus ieškoma lėšų.
Buvo viltasi, kad aikštės rekonstrukcijai skirs lėšų naujoji vyriausybė, tačiau ji kol kas eurais nežada švaistytis. Belaukiant vyriausybės sprendimo, rajono administracija galėtų išbandyti dar vieną lėšų gavimo būdą – pirkti „Teleloto“ bilietus ir galbūt „nuskils“ laimėti „aukso puodą“ – vis geriau nei sėdėti ir laukti palankaus (arba ne) vyriausybės sprendimo.
Lauksime 2017 m. Tarybos posėdžių. Gaidys – karingas paukštis, gal pagaliau Tarybos nariai supras ir  patikės, kad būtent jie priima rajono žmonėms svarbius sprendimus ir nebalsuos užsimerkę tik už administracijai palankius sprendimus, o „pasikapos“ už žmonių gerovę kaip tas šių metų simbolis – Ugninis Gaidys.

 

Rajono aktualijos

„Valstiečių“ ir konservatorių „dovana“ sodininkams – už žemę mokės daugiausiai

Avatar

Paskelbta

data


Radviliškio rajone vis nerimsta aistros dėl žemės mokesčių. Ūkininkai bei visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ nariai įnirtingai kovojo už mažesnį žemės ūkio paskirties žemės mokestį komitetuose bei rašydami  motyvuotus  raštus rajono vadovams.  

Didelių pastangų dėka  žemdirbiams pavyko išsikovoti, kad žemės ūkio paskirties žemei nuo 2020 m. būtų  taikomas ne 1,7 proc., o 1,3 proc. žemės mokestis. Nors, kaip minėjo Tarybos narys G. Lipnevičius, kova dar nebaigta, šį mokestį dar siūlys mažinti, nes kaimyniniame Šiaulių rajone šio mokesčio dydis – tik apie 0,5 proc.

Rajono valdantieji sodininkų taip pat nemyli
Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir kaimo reikalų komitete bei Taryboje sodininkų reikalais rūpinosi  visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“  atstovai, Tarybos nariai Gediminas Lipnevičius bei Vilma Aleknienė, siūlydami mėgėjų sodų žemės  sklypų  mokestį mažinti iki 1 proc., Beje, prieš pat Tarybos posėdį, socialdemokratai ir „darbiečiai“ pateikė „kosmetiškai“ pataisytą  pasiūlymą – vietoje G. Lipnevičiaus siūlomo 1 proc.- 1,1proc.
Deja, šių siūlymų rajoną valdantys konservatoriai ir valstiečiai nepalaikė ir šis siūlymas  Tarybos posėdyje nebuvo priimtas. Sodininkai liko prie „suskilusios geldos“ – jie už turimus žemės sklypus mokės daugiau nei žemdirbiai, gyventojai ar verslininkai – net 1,5 proc.
Kokia padėtis kituose rajonuose?
Radviliškio rajone, palyginus su kitais rajonais, mėgėjiškų sodų žemė turbūt „auksinė“ – beveik brangiausia Šiaulių apskrityje. Štai Kelmės rajono sodininkai už žemę mokės 0,6 proc.,  Akmenės rajono – 0,7 proc., o kaimyninio  Šiaulių rajono – 0,26 proc., kuris net 5 kartus mažesnis nei valdančiųjų „dovanotas“ radviliškiečiams. 
Balsavimo rezultatai
Už tai, kad sodininkams būtų nustatytas net 1,5 proc. žemės  mokestis, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje, balsavo  konservatoriai ir „valstiečiai“. Konservatoriai: A. Budrikas, A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas, T. Januševičius, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius, G. Verdingas; „valstiečiai“: K. Dambrauskas, J. Povilaitis.
Prieš 1,5 proc. tarifą mėgėjų sodų  žemės sklypams mokestį balsavo: visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ nariai: G. Lipnevičius, V. Aleknienė; socialdemokratai: E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, K. Račkauskis; neapsisprendė, kurią pusę palaikyti ir spaudė „susilaikymo“ mygtuką „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė.

Sodininkams belieka tik susitaikyti su konservatorių bei „valstiečių“ „dovanėle“ – 1,5 proc. žemės mokesčio tarifu – ir laukti kitų  metų.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

E. Mončausko baudžiamojoje byloje – naujas posūkis

Avatar

Paskelbta

data

Antradienį į teismo posėdį rinkosi baudžiamosios bylos dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo dalyviai. Šioje byloje kaltinimai pateikti Ernestui Mončauskui, kuriam atstovauja advokatas Mindaugas Vagonis. Prokuroras Žydrūnas Kungys teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą trims mėnesiams. Jis argumentavo naujai pateiktų dokumentų gausa ir jam kilo pagrįstų abejonių dėl NVŠ lėšų panaudojimo.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras posėdžio metu paprašė bylą nagrinėjančios teisėjos Vilmos Šiukštienės išreikalauti papildomų dokumentų. Ž.Kungys nurodė, kad dienynų, kuriuose žymimi vaikų lankymas treniruotėse, ir sutarčių pagalba galėtų pavykti pagrįsti kaltinimus arba pašalinti tam tikras abejones. Tokiam prašymui neprieštaravo E. Mončauskas, bet labai pasipriešino jo advokatas. Teisėja taip pat informavo kaltinamąjį, kad jam neprivalu teikti tokios informacijos. Nenuostabu, kad dešimtis tūkstančių eurų gavęs sporto klubo „Rytų Kovotojas“ prezidentas apsigalvojo.
Advokatas įtikinėjo teismą, kad prokuroras bando išplėsti kaltinimo ribas neturėdamas tvirtų įrodymų. Teismui taip pat kilo abejonių dėl Ž. Kungio pasirinktos taktikos. „Ar Jums neatrodo, kad tai nauja tyrimo šaka, jei taip galiu vaizdingai išsireikšti? Jei bus nustatyta tam tikrų duomenų, liudijančių apie naujas galimai padarytas nusikalstamas veikas, galėsite pradėti atlikti kitą nepriklausomą tyrimą?“, – svarstė teisėja V. Šiukštienė. Bet prokuroras, laikydamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 288 straipsnio, ginė savo poziciją: „Dabar išnagrinėjus bylą dėl laikotarpio nuo 2015 sausio pirmos iki 2018 m. birželio pirmos dienos, nebebus galima daryti jokių kitų tyrimų, nes teismas bus pasisakęs šiuo klausimu.“
Spaudžiamas teismo ir advokato, Ž. Kungys nesiėmė spręsti ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT pareigūnės veiksmus. Tačiau jis atmetė E. Mončausko atstovo M. Vagonio gražbyliavimus, jog esą būtina grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui. Beje, prokuroras nebuvo įsitikinęs, ar vėl neprireiks specialiųjų žinių dėl duomenų įvertinimo. Laikydamasis savo pasirinktos taktikos, prokuroras advokatui replikavo: „Jei gaunami pinigai be dokumentų, tai ir yra apgaulingas apskaitos tvarkymas.“
Teismas nutartį dėl bylos pertraukos paskelbimo priims birželio 17 dieną, 14 val. 30 min.

„Radviliškio krašto“informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019