Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Tarybos posėdis pagal scenarijų

Avatar

Paskelbta

data

Praėjusių metų gruodžio 22 d. vyko paskutinis Radviliškio rajono tarybos posėdis. Prieš posėdį Tarybos nariai bei savivaldybės darbuotojai dalyvavo iškilmingose Šv. Mišiose, po to klebonas Tadas Rudys pašventino savivaldybės posėdžių salę, tad ir posėdis vyko ramiai, lyg spektaklis po ilgų repeticijų. Eilinį kartą buvo pagal numatyta scenarijų  pakilnotos rankos, o Tarybos pirmininkas K. Augulis prieš svarstant klausimą pabrėždavo „Komitetuose pritarta“. Na, jei pritarta, tai apie ką ir diskutuoti. Ne paslaptis, kad visi posėdžio klausimai būna suderinti iš anksto su administracija (o gal ir su teisiamu meru) .

Nusišalinimo procedūroms – pusvalandis

Pastaruoju metu Tarybos posėdžiuose įsigaliojo įdomi tendencija –  Tarybos pirmininko paviešinimas, kurie Tarybos nariai nusišalina nuo kokio klausimo užtrunka pusę posėdžio laiko. Štai paskutiniame posėdyje šis paviešinimas truko pusvalandį: tai Tarybos nario žmona, marti, dirba savivaldybėje ar jai priklausančioje įstaigoje ir Tarybos narys nusišalina nuo svarstomo klausimo.
Iš šono stebint šią procesą susidaro įspūdis, kad beveik visi Tarybos nariai lyg į voratinklį įsipainioję į priklausomybę nuo savivaldybės įstaigų. Juk taip lengviau valdyti – nebalsuosi, kaip reikia, ir neteks darbo savivaldybės įstaigoje žmona, mama ar marti, o gal ir pačiam bus pasiūlyta išeiti.
Su savivaldybės įstaigomis nesusijusius Tarybos narius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, ir dar tų pirštų būtų per daug.

Biudžetas patvirtintas rekordiškai greitai

Svarstant labai svarbų Radviliškio rajonui klausimą – biudžetą, jokių ginčų nekilo. Beje, svarstant šį klausimą nusišalino daug Tarybos narių, tad jis svarstytas iš esmės, nes nebūtų buvę kvorumo.
Finansų skyriaus vedėjai R. Chlebauskienei buvo pateiktas klausimas, kokia bus nepanaudotų lėšų suma  biudžete, bet ji negalėjo į šį klausimą atsakyti – dar nepaskaičiuota.
Dar vedėja informavo, kad pabranginus socialinių būstų nuomą, 3 tūkstančiai eurų bus skirti socialinių būstų remontui (lašas jūroje, tai sakant, bet vis geriau nei nieko).
Na ir dar paminėtas faktas, kad Vaižganto gimnazijos  stadionui skirtos lėšos nukreiptos Šeduvos stadiono rekonstrukcijai. Tai tiek klausimų iš biudžeto svarstymo. 2017 m. rajono biudžetas  buvo vieningai patvirtintas.

Ar visi galės patalpas nuomotis už eurą?

Vis skambant frazei „Komitetuose pritarta“, Tarybos nariui J. Povilaičiui užkliuvo Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų patalpų, skirtų vaikų neformaliajam švietimui vykdyti, nuomos mokestis. Taryba patvirtino šių patalpų nuomos mokestį – 1 Eur (be PVM) per mėnesį, nepriklausomai nuo patalpų dydžio.
„Ar ne brangiau kainuos šios sumos administravimas, nei nuoma? Mes asmenims, užsiimantiems neformaliuoju ugdymu, padėsime gauti didesnį pelną, kitaip tariant – daryti „biznį“. Manau, nuomos kainą reikėtų didinti“,- savo abejones išsakė J. Povilaitis.
Tarybos pirmininkas K. Augulis šiuos argumentus atrėmė; „Čia „biznio“ nėra, reikia paruošti neformaliajam ugdymui vykdyti sudėtingas programas ir nenorime apkrauti  mokesčiais žmonių, dirbančių su vaikais“.
Labai gerai, kad palaikomas neformalusis ugdymas, bet klausimas, ar visi galės patalpas išsinuomoti už eurą mėnesiui, nepriklausomai nuo jų dydžio, ar ta privilegija bus suteikta tik išskirtiniams vaikų ugdytojams? Na, ateitis parodys.

Tarybos posėdžio smagumai- paklausimai

Turbūt visų žiniasklaidos atstovų laukiamiausioji Tarybos posėdžių dalis –  Tarybos paklausimai, į kuriuos valdininkai atsako posėdžio pabaigoje.
Tarybos narys J. Baublys klausė, kada Šeduvoje bus įrengta pėsčiųjų perėja Vytauto gatvėje, kad žmonės saugiai pereitų gatvę prie kapinių.
Pasak Statybos skyriaus vedėjo G. Vičo, per pėsčiųjų perėją per valandą turi pereiti 50 pėsčiųjų ir pravažiuoti 50 automobilių – tik tada ji atitinka taisyklėms ir reikalavimams. Tad klausimas, ar Šeduvoje šioje vietoje vyksta toks intensyvus eismas ir ar ten reikalinga perėja? Vedėjas patarė kreiptis į Saugaus eismo komisiją ir, jeigu ji nutars, kad pėsčiųjų perėja reikalinga, ją turėtų įrengti „Regiono keliai“, nes daugelis Šeduvos gatvių – regioninių kelių nuosavybė.
Beje, pasak G.Vičo, daugiausia pėsčiųjų žūsta perėjose. Informacija nuteikia pamąstymams – o gal perėjos apskritai nereikalingos, jeigu kelia tokį pavojų žmonių gyvybei? Tad pamąstykite, šeduviai, ar jums tikrai reikalingas toks pavojingas dalykas kaip pėsčiųjų perėja.
Tarybos narys J. Malinauskas teiravosi, iš kokių lėšų vyksta darbai statomame plaukimo baseine. Jam buvo atsakyta, kad darbai baseine atliekami iš biudžeto lėšų – iš 469 tūkst. eurų, kurie buvo skirti iš biudžeto, panaudota apie 250 tūkst. eurų, tad lėšų darbams dar yra.
Tarybos nariai dar abejojo, ar tikrai reikalinga Gedimino – Radvilų gatvių sankryžos rekonstrukcija – juk ją įvykdžius nebeliks lėšų ir taip varganoms gatvėms lopyti. Buvo pateiktas atsakymas, kad Gedimino – Radvilų gatvių sankryža pripažinta problemine ir jos rekonstrukcijai skirtos tikslinės lėšos iš ES struktūrinių fondų.
Dar buvo teirautasi apie Radviliškio centrinės aikštės rekonstrukciją – iš kokių lėšų tai bus daroma.
Buvo atsakyta, kad gatvių, esančių apie aikštę, rekonstrukcija bei apšvietimas bus finansuojami iš Kelių priežiūros programos – iš šios programos rekonstrukcijai skirta 1 mln. 600 tūkst. eurų. Aikštė nepatenka į Valstybės investicinę programą ir jos rekonstrukcijai trūksta 1 mln. 400 tūkst. eurų. Pasak G. Vičo, aikštės finansavimo klausimas lieka atviras. Reikia suprasti – bus ieškoma lėšų.
Buvo viltasi, kad aikštės rekonstrukcijai skirs lėšų naujoji vyriausybė, tačiau ji kol kas eurais nežada švaistytis. Belaukiant vyriausybės sprendimo, rajono administracija galėtų išbandyti dar vieną lėšų gavimo būdą – pirkti „Teleloto“ bilietus ir galbūt „nuskils“ laimėti „aukso puodą“ – vis geriau nei sėdėti ir laukti palankaus (arba ne) vyriausybės sprendimo.
Lauksime 2017 m. Tarybos posėdžių. Gaidys – karingas paukštis, gal pagaliau Tarybos nariai supras ir  patikės, kad būtent jie priima rajono žmonėms svarbius sprendimus ir nebalsuos užsimerkę tik už administracijai palankius sprendimus, o „pasikapos“ už žmonių gerovę kaip tas šių metų simbolis – Ugninis Gaidys.

 

Rajono aktualijos

Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams brangs šiluma

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. vykusiame Tarybos posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas ir klausimas dėl šilumos branginimo Baisogalos bei Pakiršinio gyventojams. Posėdžio metu kilo daug diskusijų – ar būtų galima šilumos kainos nedidinti baisogaliams bei pakiršiniečiams, paieškoti kitų būdų.

UAB „Baisogalos bioenergija“ šiuo metu galioja pirmiems bazinės kainos galiojimo metams perskaičiuota vienanarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 3,34 ct/kWh ir perskaičiuota dvinarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 24,35 Eur/kW per mėnesį. Sprendimo projekte teigiama, kad šilumos kaina didėja dėl sumažėjusio realizuoto šilumos kiekio ir infliacijos, tad naujai apskaičiuota šilumos vienanarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 3,48 ct/kWh, dvinarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 25,33 Eur/kW per mėnesį. Palyginus su bazinėmis šilumos kainomis, šilumos kainos pastoviosios dedamosios didėja: vienanarės kainos – 4,20 proc., dvinarės kainos – 4,02 proc.

Tarybos narių balsavimu buvo nutarta branginti šilumą UAB „Baisogalos bioenergija“ klientams, tai yra Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams.
Situacija paradoksali – šilumos tiekėjai junta infliaciją ir prašo didinti šilumos kainą, o mokesčio mokėtojai, kad ir jausdami infliaciją piniginėse, privalės mokėti už šilumą ženkliai daugiau. Už tai, kad Baisogalos ir Pakiršinio gyventojai gerokai paplonintų savo pinigines mokėdami
daugiau už šilumą, balsavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos („valstiečiai“) partijų nariai. Prieš įkainių didinimą balsavo nepartinio visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai.

Kadangi, kaip jūs žinote, partijoms atstovauja Tarybos nariai, tai už šilumos kainos didinimą baisogaliams bei Pakiršinio gyventojams balsavo Tarybos nariai: A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas , T. Januševičius, I. Palionienė, J. Kvėglys, S. Nakutis, A. Budrikas, G. Verdingas, K. Dambrauskas, J. Povilaitis, V. Krikščiūnas. Prieš šilumos kainos didinimą balsavo nepartiniai Tarybos nariai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius.
Kiti Tarybos nariai neapsisprendė, ar didinti mokesčius baisogaliečiams bei Pakiršinio gyventojams už šilumą, ar ne.

Apie kitus Tarybos narių sprendimus informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Demokratijos pamokos Radviliškio poliklinikoje

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. (ketvirtadienį) VšĮ Radviliškio r. PSPC (poliklinikoje) įvyko darbuotojų susirinkimas. Reikia pridurti, jog jie (susirinkimai) vyksta reguliariai, o esant reikalui sušaukiami skubos tvarka.

Šį kartą dienotvarkėje: atlyginimų padidinimas, galimi priedai suderinti su  Darbo taryba, naujų gydytojų priėmimas. Apsvarstytos žurnalisto Mariaus Aleksiūnio pastabos dėl registratūros darbo, taip pat pietų pertraukos derinimas atsižvelgiant į pacientų srautus. Aštriai svarstytas nepanaudotų atostogų klausimas, eilių į procedūrinį kabinetą mažinimas, teikiant itin sunkiems ligoniams šias paslaugas namuose.

Dėl sudėtingos rajono demografinės padėties (metai iš metų nuosekliai mažėja gyventojų skaičius, daugėja vyresnio amžiaus asmenų), todėl numatoma pakoreguoti medicinos punktų darbą. Ir apie tai, kad poliklinikos remonto darbai bus pradėti tik po naujų metų.
Visi poliklinikos darbuotojai turėjo galimybę nebijodami, kaip kai kuriose sveikatos įstaigose administracijos persekiojimo, išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, pateikti dalykinius pasiūlymus.

Pasibaigus susirinkimui, „Radviliškio kraštas“ pakalbino direktoriaus pavaduotoją medicinai Aloyzą Juodį ir paprašė trumpai apibūdinti stipriąsias poliklinikos puses, kurios padėtų išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu. Pasak A. Juodžio, tai struktūra. Visi reikalingiausi sveikatos priežiūros specialistai sutelkti vienoje vietoje. Yra trys ginekologui, tiek pat chirurgų, 5 odontologai (jų, tikėtina, bus daugiau) ir visi kiti profesionalai, be kurių joks darbas sveikatos priežiūros srityje būtų neįmanomas. Be to, prie struktūros galima priskirti tris ambulatorijas ( Šaukoto, Šiaulėnų, Tyrulių) ir med. punktų tinklas, tad  kaimų gyventojai turėtų gerai pagalvoti apie prisirašymą privačiose gydymo įstaigose. Ir štai kodėl. Visų pirma privačios gydymo įstaigos neteikia paslaugų namuose (poliklinika turi transportą ir gydytojai vyksta į iškvietimus pas ligonius). Privačios struktūros neturi nei ambulatorijų, nei med. punktų  ir kaimų gyventojams šios srities paslaugų neteikia. Kadangi Radviliškio poliklinika yra ne pelno siekianti organizacija, visi pinigai už medicinines paslaugas nukreipiami pacientų reikmėm ir nereikia skirti lėšų savininkų dividendams ar panašiems dalykams.
Jei neliktų poliklinikos, būtų uždarytos ambulatorijos, med. punktai, o nemedicininių paslaugų kainos neabejotinai išaugtų ( nemedicininės paslaugos, tai profilaktiniai sveikatos patikrinimai, pažymų išdavimas ir pan.). Tad niekad nederėtų pamiršti, jog pagrindinis privatininkų siekis – pelnas, o ne kokybiškesnis, pigesnis, prieinamesnis gydymas, ypač kaimo vietovėse. Ar supras šias paprastas tiesas gyventojai, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019