Socialiniai tinklai

Aktualijos

Svečiuose pas Minoliją

Avatar

Paskelbta

data


Nuostabiai gražią, saulėtą spalio dieną galiausiai susiruošiau aplankyti iš mano gimto Liaudiškių (Baisogalos apyl.) kilusią Minoliją Peledienę – Lubickaitę.

Jau dvidešimt metų, nusipirkusi namelį Baisogalos priemiestyje, ji gyvena viena. Ši devintą dešimtį įpusėjusi senolė gerbiama Imantą bendruomenėje bei Baisogalos parapijoje. Žinojau, kad ji rašo eilėraščius, renka ir turi įrengusi senienų muziejų, kad yra savo krašto patriotė, dvasingas ir labai geras žmogus. Ir seniai buvau prižadėjusi aplankyti. Pasitiko ji mane gerai nusiteikusi, ant galvos bedėvinti šiltą kepurę. Sakėsi, auseles skauda, sveikata pakrypusi. Pakvietė apžiūrėti kambario kampe įrengtą kryžių kalnelį. Ir kokių tik ten kryželių nėra: ir senoviškų, padovanotų, mažyčių naujesnių. Centre kalnelio – Marijos statulėlė ir laipteliai jos link. Tikras miniatiūrinis kryžių kalnas maloniai nustebino. Paskui apžiūrėjome kelyje įrengtą senienų muziejų. Čia matėsi įvairūs senoviniai laikrodžiai, čemodanai, kilimėliai, lempos, knygos rankdarbiai, įrankiai. O iš spalvingo šilko bei atlaso, jos pačios pasiūti, kabėjo Trijų karalių rūbai. Panašius sakė pasiuvusi ir padovanojusi bažnyčiai Trijų karalių apeigoms pasipuošti.
Apžiūrėjome ir senus albumus, kur išlikę nuotraukos su gimto kaimo žmonėmis, kurie, deja, jau seniai išėję anapilin. Iš senųjų Liaudiškių kaimo gyventojų likusi ji viena. Kai paklausiau, ar dar rašanti eilėraščius, nusišypsojusi padavė į kietus viršelius įrištą pluoštelį savo eilėraščių. Sakė, sesuo Anelė, diplomuota bibliotekininkė, viską sutvarkė. Paskaičiau garsiai keletą, aišku, stengiausi gražiau, su intonacija. Patiko jie man, tokie paprasti, bet iš širdies parašyti. Apie gimtinę, partizanus, gamtos vaizdelius ir, aišku, meilę. Įsiminė mano vienos eilėraščio tokios patetiškos eilutės: „Ko mėnulis apsiblausęs, gal veidelio nesiprausęs…“ Pagyriau ją iš visos širdies, šypsojosi laiminga. Sako, aš tik keturis skyrius baigiau, tokia iš manęs ir poetė, nebuvo kada mokytis. Įdomiai Minolija papasakojo apie savo šeimą. Iš savo mamos pasakojimų žinojau, kad Lubickų šeimyna buvo gausi, labai darbštūs ūkininkai. Šeimoje augo aštuoni broliai ir viena sesuo Agota. Keturi broliai buvo sukūrę savo kapeliją, buvo garsūs muzikantai visoje apylinkėje. Augustinas, Minolijos tėvas, grojo klarnetu, Jonas – smuiku, Petras – kontrabosu, o Adomas-armonika. Grodavo vestuvėse, baliuose ir vakaruškose ant Rapokalnio kalnelio, kur net lietuviška vėliava iškelta būdavo. Smagu jaunimui tuomet buvo. Kabo ant sienos išdidinta, graži brolių muzikantų nuotrauka. Visi su savo instrumentais rankose, tokie šaunūs, gražūs vyrai. Šalia – senovinė tėvelių nuotrauka. Su meile ir pasididžiavimu senolė kalbėjo apie juos visus.
Prisiminė ir apie miško brolius, partizanus, kuriuos gerai pažinojo. Šalia kaimo, Liaudiškių miške, jie laikėsi, ten turėjo įsirengę žeminę. Ateidavo jie į kaimą pas patikimus žmones pasilsėti, sušilti, gaudavo maisto. Žinok, sako ji man,- aš irgi būčiau išėjusi į mišką, bet dar per jauna buvau. Aš nuo mažens už Lietuvą buvau, patriote buvau.
Atsisveikindama prižadėjau dažniau ją aplankyti. O važiuodama namo galvojau, kiek nedaug mūsuose belikę tokių dvasingų, charizmatiškų, paprastų senolių, kurie dar gali pasidalinti savo išmintimi, prisiminimais, savo širdies šiluma. Ir jiems taip reikia tokio paprasto žmogiško bendravimo, kad juos išklausytų, paguostų ar palaikytų bent už rankos.

B.d. Marytė Bakovienė (buvusi) Damanskytė

Pavadinimų nėra

Nebėra jau per sodą takelio,
Nėra kūdros žalių ajerų.
Skaidrus sidabrinis upelis
Virto iškastu grioviu giliu.
Tik berželis palinkęs svyruoja
Lyg paminklas prie kaimo kapų.
Jis vis dar tebelaukia artojų–
Grįžtant mieste augintų vaikų.
Indai kriauklėj seniaineplauti,
Baldai dulkėm storai apnešti,
Stalas trupinių pilnas antai,
O tu tik rašai ir rašai…
Iš to rašto jokios man naudos,
Net skatiko už tai nieksneduos.
Tiktai laiką praleidžiu dykai–
Kiek maldų sukalbėčiau už tai.
Nežinau, kokia veikia jėga.
Gal tai kipšo suktybė pikta?
Kada sėdu rašyti nakčia,
Šitą jausmą jaučiu aš malda.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Naujas savaitraščio “Radviliškio kraštas” numeris jau prekyboje

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Aktualijos

Koncertas „Dainuoju Tau gyvenimą“

Avatar

Paskelbta

data

Ansamblis „Lietuva“ pirmą kartą pristato jungtinį projektą su bardais Sauliumi Bareikiu, Olegu Ditkovskiu ir Gediminu Storpirščiu – koncertą „Dainuoju Tau gyvenimą“. Ansamblio choras ir orkestras kartu su ilgamečiais dainuojamosios poezijos atlikėjais pristatys gražiausias bardų dainas dar negirdėtame amplua. Poetų dainos, pritaikytos tautinių instrumentų aranžuotėms ir chorui, žada jaukius ir šiltų emocijų kupinus vakarus.

„Nors vyrauja skirtingos sampratos, svarbiausia girdėti vienas kitą ir suprasti, panašiai jausti, nešti emociją ir tarpusavyje užmegzti tikrą ryšį – juk abu stiliai šneka iš širdies. Pasaulyje jau seniai tas vyksta“, – emocinio ryšio svarbą premjeroje pabrėžia vienas iš „Aktorių trio“ narių Olegas Ditkovskis.

 „Kai susijungia virpantys kanklių ir gitarų garsai, atrodo, visas gyvenimas it viena styga tampa jautriai užgaunamas. Turime dvi savitas kultūras – keliu sau uždavinį sujungti bardišką ramybę su ansamblietiška judraus choro nuotaika. Bardų vakaruose klausytojai linkę užsimerkti, įsiklausyti į žodžius, o čia dar turėsime ir vaizdą, ypatingas aranžuotes. Koncerto dainose liesis gyvenimo istorijos, tad kiekvienas ras sau tai, kas jam reikšmingiausia“, – premjerą apibūdina programos režisierius Donatas Bakėjus, dar žinomas kaip šokėjas, choreografas, Anželikos Cholinos trupės narys.

 „Aš mylėjau tave tau nežinant“, „Žalia, žalia“, „Chrizantemos“ – tai tik dalis kūrinių, kuriuos dauguma iš mūsų dainuojame atmintinai. Šioje muzikinėje premjeroje atpažįstamos dainos atsiskleis kitomis spalvomis: aranžuotėse dominuos tokie instrumentai kaip kanklės, skudučiai ar lumzdeliai, įsipins sutartinių atgarsiai ir tautiniai motyvai, nuolat pereinantys į šiuolaikinį skambesį.

Retas susimąsto, kad liaudies muzika tampriai susijusi su dainuojamąja poezija, t.y. bardiška kultūra. Tai susiję su reikšmingais Lietuvos istorijos periodais, kuriuos valstybinis ansamblis siekia perteikti profesionalioje scenoje. Bardų stilių galima sieti su XX a. pradžioje kilusiu kanklininkų sąjūdžiu, po kurio 7-tame dešimtmetyje, kaip svarbus alternatyvios kultūros reiškinys, ir išsivystė bardų judėjimas. Alternatyvioji jaunimo banga gyvavo pagrindinėse miesto gatvėse, kur draugai rinkdavosi pabendrauti, kartu pagroti gitara ir padainuoti apie gyvenimą. Augantis pasipriešinimas tarybinei ideologijai, drąsėjantis kritinis mąstymas ir laisvėjantis kūrybiškumas – visa tai atsispindėjo gatvės muzikos kultūroje. Paraleliai bardų gyvavimui atsirado dar vienas folkloro sąjūdis, nepriėmęs sovietinės sistemos vertybių.

„Tokie pokyčiai, vykstantys muzikos kultūroje, ir tokie istoriniai įvykiai, kaip Prahos pavasaris ar Romo Kalantos susideginimas, prisidėjo prie socialinio pasipriešinimo oficialiai sovietmečio kultūrai. Jaunimas reaguodavo jautriai, neturėdamas galimybių sekti pasaulio įvykius. Barduose svarbi istorija: kaip tu ją jauti, tokią išraišką ir renkiesi“, – pasakoja Gediminas Storpirštis – vienas didžiausių dainuojamosios poezijos puoselėtojų, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas. G. Storpirštis įsitikinęs, kad kanklių ir gitarų sąskambis suteiks ypatingos emocijos, išreiškiamos premjeroje „Dainuoju Tau gyvenimą“.

Koncertinėje programoje bardų dainas aranžuoja net trys Lietuvos kompozitoriai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys ir Sigitas Mickis. A. Kulikauskas dar žinomas kaip dainų atlikėjas, kartu su ilgamečiu bendražygiu maestro Vytautu Kernagiu įkūręs „Dainos teatrą“, ilgai dirbęs su „Keistuolių teatro“ aktoriais. Kompozitorius, lektorius S. Mickis taip pat aranžuoja kūrinius „Keistuolių teatrui“. Dar vienas įžymus kompozitorius Aras Žvirblys muziką kūrė ansamblio „Lietuva“ muzikiniam spektakliui – misterijai „Dievai ir žmonės“, po sėkmingo debiuto sugrįžtančiai į ansamblio rudens sezoną.

Premjera numatoma nuo spalio 9 d. Ignalinoje, Pakruojyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje, Vilniuje, Radviliškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Naujienas sekite valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje www.ansamblis-lietuva.lt

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierius – Donatas Bakėjus

Aranžuotojai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys, Sigitas Mickis

Bardai: Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis, Gediminas Storpirštis

Valstybinio ansamblio LIETUVA choras ir orkestras

Solistai: Dovilė Kazonaitė, Ieva Filipkauskaitė, Ilona Pliavgo

VADOVAI:

Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas

Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas

KVIEČIAME Į KONCERTUS:

Spalio 9 d. (III) 18:00 val. – Ignalinos kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 11 d. (V) 18:00 val. – Pakruojo kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 16 d. (III) 18:00 val. – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 18 d. (V) 18:00 val. – Marijampolės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 23 d. (III) 18:00 val. – Tauragės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 26 d. (VI) 18:00 val. – Vilniuje, Šokio teatre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 30 d. (III) 18:00 val. – Radviliškio kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Bilietus platina: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/koncertas-dainuoju-tau-gyvenima-66359/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019