Socialiniai tinklai

Aktualijos

Šv. Jokūbo Kelias Camino Lituano

Avatar

Paskelbta

data

„Camino Lituano“ kelio kūrėjai apie jo pradžią: „Krikštatėvis buvo filmą sukūręs režisierius, o einant per Lietuvą teko atsiremti ir į neišbrendamas pelkes“

Kelio sujungti.

Tokiu šio sezono šūkiu pristatomas piligriminis Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“. Tai – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų kelias Lietuvoje, besidriekiantis nuo Žagarės iki Seinų Lenkijoje. Tačiau tam, kad taptų stipriu kamienu, jo kūrėjams Lietuvą išžvalgyti teko ne vieną ir ne du kartus. Kelyje į Kelią buvo visko, nuotykių – taip pat. Dabar „Camino Lituano“ tapo reiškiniu, sujungusiu ir tebejungiančiu žmones.

Tada tu pasiduodi ir eini kartu“

Asociacijos „Isos slėnio draugija“ vadovas kėdainietis Henrikas Vaicekauskas sako nustebęs, kai 2018 metais sulaukė nepažįstamo žmogaus skambučio. „Mes čia turime tokią idėją…“, – pasakė. Ir pasiūlė susitikti. Į susitikimą atvažiavo dviese, prisistatė Mariumi ir Gintu.

Idėja pasirodė besanti Kelias. Tiesa, iš karto viskas skambėjo keistai. Marius ir Gintas kalbėjo apie tai, kad jų bendruomenė – apie 20 žmonių – kuria piligriminį kelią, vedantį nuo Žagarės iki Seinų. Seinuose jis prisijungs prie „Camino Polaco“, vedančio į Satjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje ir taps piligriminių Europos kelių tinklo dalimi.

„Dabar iš laiko perspektyvos galvoju… Toks keistas jausmas – kokie mes sugadinti. Atvažiuoja pas tave nepažįstami žmonės, pristato idėją. Man ji labai patiko, tačiau viduje buvo ir atsargumas: ar čia tikrai taip, ar gali būti taip, ar po tuo nepasislėpęs koks nors interesas? Pasitikėjimo stygius visuomenėje išlenda štai tokiomis mintimis. Bet aš savo vidinį kritiką visą laiką gniaužiau“, – pasakojo H. Vaicekauskas.

Pasak H. Vaicekausko, būtent iš „Camino Lituano“ kūrėjų jis ir sužino, kad toks kelias kaip Šv. Jokūbo kelias apskritai yra: „Pradėjome bendrauti. Jie domėjosi, pro kur Kelias galėtų vesti Kėdainių rajono savivaldybėje.“

Toliau sekė kiti susitikimai, juose jau dalyvavo daugiau žmonių. Buvo istorikas Algis Juknevičius, savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai, kunigas.

„Kai tu susitinki su žmogumi arba su žmonėmis, susipažįsti, bendrauji – pamatai, kad jie yra atviri, nuoširdūs. Kuo toliau, tuo didesnis nustebimas atsiranda, kad žmonės tą daro iš idėjos, iš savo iniciatyvos. Tai labai svarbu, tai užkabina, o tada tu pasiduodi ir eini kartu su jais. Kuo galėsiu – tuo prisidėsiu. Šis susitikimas, pažintis, prisidėjimas prie „Camino Lituano“ tapo ir mano asmeniniu augimu“, – sakė H. Vaicekauskas.

Kelio krikštatėviu vadina režisierių Julių Vilių Tūrą

Tokių ir panašių istorijų, matyt, galėtų papasakoti kelių dešimčių Lietuvos bendruomenių atstovai, kurie irgi tapo „Camino Lituano“ dalimi.

Šis kelias iš tiesų sukurtas asmenine žmonių iniciatyva. Dabar „Camino Lituano“ stuburą sudaro apie 30 žmonių, kurie ir toliau juo rūpinasi. „Camino Lituano“ sukurtas be valstybės ar Europos Sąjungos fondų paramos, jis nesusijęs su jokia politine jėga. Visus darbus atliko ir toliau daro savanoriai, prisideda įvairios regionuose esančios bendruomenės, pro kurias eina „Camino Lituano“.

Kaip viskas prasidėjo? Kelio krikštatėviu yra vadinamas režisierius Jokūbas Vilius Tūras. Jis buvo vienas iš pirmųjų žinomų žmonių, kuris nuėjo Camino de Santiago kelią Ispanijoje ir sukūrė apie tai dokumentinį filmą. 2013 metais už filmą „Sapnuoju, kad einu“ menininkui skirta „Sidabrinė gervė“.

Filmas „Sapnuoju, kad einu“ tapo savotišku šaukliu, o netrukus knygą „Kelias į Santjago de Kompostelą“ išleido Kristina Stalnionytė, be to, jį taip pat nuėjusi lietuvė Guoda važinėjo po Lietuvą ir pasakojo bendruomenėms apie piligriminį kelią.

Taip ispaniškuoju keliu ėmė eiti vis daugiau lietuvių, o kelio sujungti žmonės susipažino ir susitiko. Gimė mintis padaryti piligriminį kelią Lietuvoje ir 2016 metų rudenį mintys tapo darbais.

Visų pirma kelio entuziastai susitiko su lenkiškojo „Camino Polaco“ kūrėjais. „Jie paskatino, padrąsino mus. Siūlė daryti piligriminiais pagrindais – žengti pirmą žingsnį, padaryti pirmąjį etapą. O toliau – kaip Dievas duos“, – pasakojo lietuviško kelio kūrėjai.

Vietoje 24 kilometrų nueidavo 42

Buvo nutarta, kad kelias ves nuo Latvijos iki Lenkijos sienos. Kelio pradžią įdomu prisiminti ir patiems jo kūrėjams, mat būta visko. Vienas iš jo kūrimo etapų – kas 25–30 kilometrų rasti nakvynės vietas piligrimams ir už piligriminę kainą. Lietuviškasis camino driekiasi per kaimus ir miestelius, kur nėra nei daug svečių namų, nei viešbučių.

Nakvynės stotelėmis tapo pačios įvairiausios vietos – pavienės ir kaimo turizmo sodybos, dvarai, bendruomenių namai, parapijos.

„Pavyzdžiui, ateini į apgyvendinimo paslaugas teikiančią kaimo turizmo sodybą. Klausi, ar čia galės nakvoti piligrimai, keliautojai. „Kurią dieną ir kiek žmonių?“, – klausia mūsų. Bet mes juk to nežinom. Ne visi iš karto suprato, kad tuo keliu nuolat eis žmonės, kad tas srautas bus nekontroliuojamas“, – pasakojo kelio kūrėjai.

Atskiros istorijos ir su maršrutų paieškomis. Iš karto vienas kelio etapas būdavo ištyrinėjamas nekeliant kojos iš namų – pagal žemėlapį. Tada – ten esančių bendruomenių paieška, keli vietovės apžvalgymai automobiliu, paskui – 2–3 žvalgybiniai žygiai pėsčiomis.

„Žemėlapis yra žemėlapis, o gyvenimas yra gyvenimas. Žvalgybinė grupė išsiskirdavo į kelias grupes ir eidavo. Nutikimų apstu. Išeina žmonės lapkričio mėnesį, eina pagal žemėlapį, tikėdami, kad jiems reikės patikrinti 24 kilometrus. Tačiau dėl, pavyzdžiui, ūkininkų tvorų, kitų užkardų, nežinia iš kur atsirandančių neišbrendamų pelkių ir panašių reikalų tenka nueiti 42 kilometrus. Kartais – per lietų, sniegą, vėją. Buvo atvejų, kada ir pasiklydome“, – apie žvalgybinius žygius pasakojo „Camino Lituano“ bendruomenės nariai.

Kryptis – ir ant seno tvarto

Tada, kai maršrutas būdavo išžvalgytas, jį reikėjo sužymėti Šv. Jokūbo kelio simboliais – geltonomis kriauklėmis ir rodyklėmis. Ir taip – 21 etapas. 500 kilometrų.

Nestigo ir kitų nuotykių. Tarkime, viename kaime, jau žymint kelią, iš greta esančio namo išėję žmonės pareiškė nenorintys, kad pro jų namus driektųsi „Camino Lituano“. Mat serga jų dukra, o kai pro šalį eina žmonės, tada loja šuo ir taip blaško mergaitę.

„Mūsų komandoje, tarp kelio žymėtojų, buvo psichologas. Tiesą sakant, dar viena bendruomenės stiprybė yra ta, kad ji jungia pačius įvairiausius žmones. Tąsyk su mergaitės tėvais pasikalbėjo psichologas. Mes šeimai sakėme, kad pro jų namus einantys piligrimai suteiks ne blogų, o kaip tik gerų emocijų. Baigėsi tuo, kad patys žmonės ant savo kiemo tvoros pritvirtino kelio ženklą – kriauklę“, – pasakojo „Camino Lituano“ kūrėjai.

Kelią žymėti taip pat padėjo pavieniai žmonės, seniūnijos, bendruomenės. Stulpai, pakelės akmenys, suoliukai, pašto dėžutės, senas sugriuvęs tvartas – objektai, ant kurių, kaip ir įprasta kitose Europos šalyse, atsirado kryptį rodantys kelio ženklai.

„Camino Lituano“ visų etapų žvalgytuvės ir žymėjimas baigtas 2019 metų vidurvasarį ir netrukus juo eiti pradėjo pirmieji piligrimai.

Lietuvių idėja sudomino ir latvius, jie taip pat sukūrė latviškąjį camino ir sužymėjo jį iki Žagarės, pailgindami bendrą Europos piligriminių kelių tinklą.

Kelias tapo reiškiniu

2020 metais kartu su savivaldybėmis, pro kurias eina „Camino Lituano“, buvo pradėtas stacionarus kelio žymėjimas. Jis bus baigtas, tikėtina, šį pavasarį. Tad jau šią vasarą piligrimai eidami neprivalės dairytis į visus pakelės akmenis, kanalizacijos dangčius ar stulpus – kryptį nurodys stacionarūs ženklai.

„Camino Lituano“ plečiasi ir toliau – atsiranda naujos jo atšakos, įsijungiančios į pagrindinio kelio kamieną. Žygiuojantieji šiais metais galės eiti Biržų–Pakruojo etapu, taip pat nuo Telšių iki Pakruojo, o kitais metais – nuo Klaipėdos iki Pakruojo per Šiaulius, aplankydami Kryžių kalną.

Kaip sako Kelio kūrėjai, Lietuva per daug graži ir kelio nuo Žagarės iki Seinų tiesiog neužtenka – yra daug įspūdingų vietų, kurias norisi parodyti. Tačiau yra ir kita „Camino Lituano“ plėtros priežastis – juo pradėjo domėtis bendruomenės, savivaldybės, siūlydamos įsijungti į lietuvišką piligriminį kelią.

„Akivaizdu, kad tada, kai sugalvojome šį kelią, jis – kaip reiškinys – Lietuvoje buvo jau pribrendęs. Prie to palaipsniui jungėsi pakelėje esančios bendruomenės, net pavienės sodybos, kelio entuziastai.

Visi priėmė šią besivystančią viziją, kuri dabar tapo reiškiniu, o prisijungę žmonės – kelio kūrėjais. Jis lipdėsi po truputį. Dabar „Camino Lituano“ kelias yra gyvas, juo nuolat eina žmonės. Tai tvarus, augantis procesas“, – sakė lietuviškojo piligriminio kelio bendruomenės nariai.

                                                                                                                                                       Camino Lituano bendruomenės informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Už žiaurų elgesį su gyvūnu Raseinių rajono gyventojui skirta 300 eurų bauda

Avatar

Paskelbta

data

Surištomis galinėmis kojomis į pusnį katiną išmetusiam 52 m. Raseinių rajono gyventojui A. G. teismas skyrė 300 eurų baudą. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą vyras neatvyko.

„Asmuo netinkamai ir žiauriai elgėsi su savo katinu. Tinkamai nepasirūpino gyvūnu, kai šis buvo sužalotas, – sako administracinių nusižengimų bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas. – Vyras gyvūnui surišo galines kojas ir išvežęs paliko sniege, kad nugaištų.“

Katinas buvo sužalotas automobilio. A. G. dar pats bandė jį gydyti, bet šiam nesveikstant, nusprendė gyvūnu atsikratyti – išmetė katiną surištomis galinėmis kojomis į sniego pusnį. Surastas katinas buvo užmigdytas.

Teismas konstatavo, kad gyvūnų kankinimu laikomas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Raseinių rajono gyventojas paaiškinime raštu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bauda nuo 300 iki 1 750 eurų numatyta už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Kadangi A. G. administracine tvarka nebaustas, dirbantis, pripažino, kad žiauriai pasielgė su savo katinu, savo veiksmus vertino kritiškai, todėl jam už padarytą nusižengimą teismas skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. 

Teismas nustatė, kad A. G. 2021 m. vasario 8 d. 15 val. Raseinių rajone plastikiniu tvirtinimo dirželiu surišo savo katino galines kojas, kad jis nesiblaškytų, įdėjo katiną į maišelį ir automobiliu išvežė į nuošalią vietą, jį išmetė ir užkasė sniege nugaišti.

Nutarimas per 20 d. nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. +370 676 50 348

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Asociatyvi nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Plokščias stogas – ką svarbu žinoti įrengiant?

Avatar

Paskelbta

data

Plokščias namo stogas nepareikalaus daug laiko ir labai didelių išlaidų. Pritaikydami patikimų tiekėjų siūlomus sprendimus ne tik sutaupysite brangaus laiko, bet ir gausite geriausius kainos ir kokybės pasiūlymus, kuriais galėsite būti užtikrinti. Skaitykite toliau ir sužinokite apie plokščiams stogams skirtas medžiagas bei įsigykite jų geromis kainomis!

Visos stogui reikiamos medžiagos

Pastačius namą belieka įrengti stogą, kas iš tiesų nėra taip sudėtinga. Perkant stogo medžiagas pas profesionalius tiekėjus suteikiama mažiausiai 30 metų garantija, todėl aukšta kokybe ir stogų ilgaamžiškumu galėsite tiesiog neabejoti.

Aukštos kokybės stogų medžiagos yra pritaikytos šiaurietiškam klimatui ir temperatūros svyravimams, todėl išlieka nepakitusios ir gali tarnauti ilgus metus. Stogo danga ir kitos dalys sukurtos taip, kad atlaikytų UV spindulių poveikį ir šaltį, taip pat rūgštinį lietų, kuris stogams dažnai gali padaryti rimtos žalos.

Pas specialistus rasite absoliučiai viską, kas reikalinga stogo statybai – nuo kokybiškų ir patvarių dangų iki įvairių papildomų detalių: saugos elementų, laikiklių, plėvelių bei visų kitų būtinų priedų, be kurių nebūtų galima išsiversti montuojant stogus.

BMI Monier pasirūpins kone viskuo, ko reikia greitam, lengvam ir kokybiškam plokščio stogo įrengimui! Kreipkitės į patyrusius specialistus, kurie patars visais rūpimais stogo įrengimo klausimais ir padės išsirinkti tam tikslui skirtas kokybiškas medžiagas.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi